2019 liepos
19
Penktadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kai kam ir traškutis – bulvė

    Siųsti Versija spausdinimui

    Šarūnas BARKAUSKAS

    Prekyvietėse pasirodžius pirmo sioms šviežioms bulvės, pirkėjams nuolat kyla labai svarbus klausimas: ar jos lietuviškos? Pardavėjai dažniausiai tvirtina: kuo tikriausios lietuviškos bulvės! Deja, dažnai tai būna daugiau klaidinanti reklama. „Lietuvaitėmis“ dažna apsimeta bulvės, atkeliavusios iš gana tolimų kraštų – Italijos, Ispanijos, Graikijos.
    Kėdainių rajone gyvenantis ir 120 hektarų žemės plote bulves auginantis ūkininkas piktinosi prekeiviais, kurie atvežtines itališkas ar ispaniškas bulves bando parduoti kaip lietuviškas. „Prieš kelias dienas prie vienos prekiautojos visai netoli mano ūkio sustojau nusipirkti pomidorų. Paklausus, ar parduodamos daržovės lietuviškos, išgirdau užtikrintą atsakymą, kad ir agurkai, ir pomidorai, ir šviežios bulvės – lietuviški. Bulvės mane ypač sudomino. Kai pasidomėjau, kur bulvės išaugintos, moteris atsakė, jog netoliese už miškelio šiltnamyje. Būdamas atkaklus pasiūliau už tris šimtus litų leisti pačiam tame šiltnamyje išsikasti bulvių kerą. Tada ir paaiškėjo visa tiesa – prekybininkė prisipažino, kad ji tik pardavėja, o bulves atvežantis žmogus liepia sakyti, kad viskas lietuviška, tada geriau perkamos daržovės“, – pasakojo ūkininkas.
    Teko girdėti bulvių augintojų pastebėjimų, kad ankstyvąsias lietuviškas bulves galima atpažinti pagal išvaizdą. Jei bulvės labai didelės ir puikiai atrodančios – maža tikimybė, kad jos gali būti lietuviškos.
    Teigiama, kad pirmosios ankstyvosios lietuviškos bulvės yra labai jautrios: nuo jų lupasi odelė, tad jos neturi gražios prekinės išvaizdos.
    Pasak patyrusio ūkininko, jei bandoma parduoti didelę išvaizdžią bulvę birželį arba liepą ir sakoma, kad ji lietuviška, tai tikrai netiesa. Pabrėžiama, kad Lietuvos ūkiuose
    išaugintos pirmosios bulvės nebūna didesnės negu 60 milimetrų.
    Cepelinų, kugelių ir vėdarų krašte žmonės bulvėms yra gana išrankūs, nors, kaip žinoma, kaip kam ir traškučiai – bulvė.
    Savotišką išrankumą demonstruoja prekybininkai: jie pageidauja, kad bulvė būtų kuo didesnė, o kaina – kuo mažesnė. „Alio, Raseinių“ krapštotyrininkui teko girdėti bulvių augintojų nusiskundimų plėšikiškais prekybininkų kėslais. Dažnai kilogramas bulvių superkamas už 1 – 1,2 Lt, o parduotuvėse pardavinėjamas už 2,8 Lt. Tokia situacija – viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių stengiasi užsiauginti bent keletą maišų nuosavų bulvių. Tuomet jau tikrai gali būti garantuotas, kad valgai ne kokią nors išoriškai labai dailią, bet abejotina maistine kokybe pasižyminčią „graikę“, bet savą – „lietuvaitę“.

    Komentarų nėra