Kai mamos palieka
Ilona PETROEVI?IEN?
Pam?stymai apie motinyst?
Kartais tenka suabejoti, ar iame skuban?iame ir visk? vartojan?iame pasaulyje besuvokiame, kokia yra auk?iausia moterikumo iraika, ar suvokiame motinyst?s ventum?. Teorikai inome: tyresn?s meil?s u motinos meil? n?ra, ir kartais vien ja, bes?lygine, kurian?ia motinos meile j?ga pasaulis laikosi ir dar yra viesus. Teorikai suvokiame, bet praktikai…
Motinyst? prasideda nuo teisingo savo moterikumo suvokimo. Tik kas dabar r?pinasi teisingu mergait?s aukl?jimu? Dirbantys, skubantys t?vai danai neturi laiko nuoirdiems, imintingiems pokalbiams. Savo uduot? jie supranta taip: udirbu pinig? graiems apdarams,
ipuoiau kaip l?l?, ileisiu ? mokslus, ir viskas. O jeigu dar u turtingo vyro itekinsiu, tai ko daugiau mergaitei ir bereikia? Tod?l mergait?s aukl?jimo spragas greitai upildo draug?s ir visagal? iniasklaida.
Moterikuose urnaluose peramas moters idealas tolimas motinystei: moteris ?ia pristatoma tik kaip savo ioriniu groiu besir?pinantis padaras ir pigi prek? turtingam vyrui arba kaip bevaik? karjerist?. Kad kuriamos moterikumo kli?s yra gajos, rodo toks mokyklinis
epizodas: per pertrauk? mokin? garsiai pareik?, kad vaik? netur?s. Mokytojai pasidom?jus, kod?l taip nusprend?, atr??: Fig?r? sugadinsiu. Taigi ivados perasi pa?ios…
Tokios ir panaios mintys uklydo, kai ? redakcij? at?jo inia, jog Raseini? lopelio-darelio Liepait? globos grup?je apgyvendintas keli? met? vaikas, kurio atsisak? pati motina. Moteris ne girtuokl?, ne socialiai remtina. Apie tai jau suinojome pakalbin? Vaik? teisi?
apsaugos skyriaus ved?j? Regin? Klevinskien?.
?jimas prie gamt?
is atvejis m?s? skyri? sukr?t?, nors, atrodo, visko mat?me, – savo pasakojim? prad?jo ved?ja. – Prie ger? m?nes? atvykusi moteris pareik?, kad nori atsisakyti savo vaiko. Ji vaik? augino be t?vo, bet n?ra girtuokl?, bedal?, atvaiavo savo automobiliu. Buvo nuoirdi, prisipaino, kad po gimdymo vaiko taip ir nepamilo, dvejus metus kankinosi ir nusprend?, kad nieko gero duoti jam negali. Pasikalb?jome, pamok?me, kaip susitvarkyti su emocijomis, kaip teisingai elgtis, kaip umegzti ry? su savo vaiku, kaip pagaliau j? pamilti. Lyg ir apraminome, pasi?l?me kreiptis ? psicholog?.Po m?nesio moteris atvyko jau su vaiku, atved? ? kabinet? ir tvirtai apsisprendusi pasak?, kad vaiko neaugins. (Vaikas pamaitintas, bet matyti, kad socialiai apleistas). Niekaip negaliu suprasti, kaip galima nemyl?ti savo vaiko. Viena m?s? darbuotoja taikliai ?vertino ? poelg?: tai ?jimas prie gamt?. Toks atvejis dar nereg?tas m?s? rajone.
Daug klausim? ir nei vieno atsakymo
M?stau, ar turime teis? smerkti i? moter?. Kas darosi moters irdyje ir galvoje? Kaip ji subrandino tok? plan?? Ar d?l to, kad n?ra vyro nereikia ir vaiko vien? prieast? matau. Antra, gal tai kertas itam vyrui (tai, aiku, makabrika). O tre?ia, gal ji i tikr?j? nemyli savo vaiko, o d?l itos nemeil?s neprisiver?ia gail?tis, pamyluoti, paglostyti. Tai tik sp?lion?s. ?domu b?t? suinoti, k? apie tai galvoja visuomen?, pakviesti ? diskusij?, kad mon?s rayt? savo nuomon?. B?t? ?domu ir psicholog? komentar? igirsti, kas gal?jo lemti itok?
moters ingsn?, – garsiai svarst? R. Klevinskien?.
Psicholog?s komentaras
Visus ikilusius klausimus pateik?me Raseini? vaiko raidos centro psichologei Vaidai Jakaitienei. Papra?me jos paaikinti tok? moters ingsn?, kai ji pati savo noru atsisako vaiko.
- Labai sunku atsakyti. Lengviausia b?t? pasmerkti, nusisteb?ti. Aiku, reik?t? t? mog? painti, inoti jo gyvenim?. Kakas tur?jo atsitikti sukre?ian?io, nes paprastai taip mamos nesielgia. Reik?t? neumirti, kad dvejus metus ji vaik? augino, nepaliko tik gimusio, buvo pamaitintas, kad ir minimaliai prii?r?tas. Kas atsitiko per kelis metus ar pastaruoju laiku sunku pasakyti. Galime tik sp?lioti: gal?jo uklupti liga ar emociniai sutrikimai. Atiduoti vaik? geresnis sprendimas nei j? nuudyti. Ar tai visam laikui, gal jausmas atsiras
irgi negalime pasakyti. O kur jos eima? T?vai, broliai, seserys. Artimieji paprastai pamato, kai yra blogai, bando pad?ti, pagloboti, patarti.
Kartais, kai vaikas gimsta i nelaiming? santyki?, meil?s jausmas vaikui taip ir neatsiranda. Moteriai reik?jo labai daug dr?sos, kad priimt? tok? sprendim?, nes paprastai toks poelgis smerkiamas. Ne visos moterys turi ?gimt? motinyst?s jausm?. Yra nebrandi? moni?,
kurie yra patys kaip vaikai, negeba r?pintis kitais. Vieniems t?vams sekasi be joki? moksl? lengvai savo vaikus auginti, kitiems niekaip nepavyksta. B?t? gerai, kad iai moteriai psichologas ar kitas specialistas pad?t? susigaudyti jausmuose, poelgiuose.
Psichologei udav?me ir kit? klausim?: kaip, jos nuomone, jau?iasi paliktas vaikas?
- Bendraujame su vaikais i Vaik? globos nam?. Keistai atrodo, kai vaikai, paimti i nam?, kur yra ir nepavalg?, ir nesaug?s, ir muami, vis tiek veriasi namo. Vaikams visada reikia t?v?, kokie jie beb?t?. Jokia globos ?staiga t?v? neatstos. T?v? praradimas trauma visam gyvenimui. Dabar danai susiduriu su vaikais, kuri? t?vai udarbiauja usienyje, ir dr?siai galiu pasakyti, kad jokie skambu?iai, pokalbiai per ,,skype neatstos betarpiko ryio. Man buvo nuostabu, kai psicholog? seminare viena dalyv? prisimin?, kaip t?vai ivyko tarybiniais laikais ? Vokietij? trumpam gyventi, ir j?, paaugl?, paliko. i keturiasdeimtmet? moteris, b?dama psicholog?, t? nuoskaud? neioja iki iol, nesugeba t?vams atleisti. Galima ?sivaizduoti, koki? jausm? sumait? sukelia vaikui t?v? praradimas. Materialiniai dalykai svarbu, bet jei t?vai suvokt?, k? aukoja d?l to materialumo… T?v? ir vaik? ryys gali b?ti sugadintas visiems laikams.
Kaip jau?iasi vaikas, kai mama uveria duris?
T? pat? klausim?, kaip jau?iasi vaikas be t?v?, udav?me Raseini? lopelio-darelio Liepait? globos grup?s ilgametei aukl?tojai Danutei Kaminskienei.
- Priklauso nuo kiekvieno vaiko, nuo jo nam? aplinkos. Jeigu vaikas buvo skriaudiamas, alkanas, net muamas, atvyk?s ?ia greitai adaptuojasi, diaugiasi aislais, aplinka ir valgo neatsivalgo. Pra?jus kuriam laikui, pradeda ilg?tis nam?, umirta, kas buvo bloga. Pradeda
fantazuoti, gyventi svajon?mis, susikuria graesn? praeities vaizd?, teisina mamas, kad serga, negali teiti. B?na vaik?, kurie atvyk? savait? ar dvi verkia, nemiega, okin?ja naktimis i mieg?, net nevalgo dien?. V?liau pripranta, bet nam? ilgesys visada ilieka. T? ilges? vyresni vaikai ireikia aisdami, piedami.
- Paprastai vaikai klausin?ja, kada ateis mama. Nuramini, pasakai, kad skambino, ateis. Kai prasiveria durys ir pamato mam?, tada ispr?sta tikros emocijos: ir aar? nubraukia, ir diaugiasi, ir ? dovan? krep? lenda. Yra buv? toki? situacij?, kad ateina mama, o vaikas tik
murkt po stalu, ir neitrauksi. Yra buv? ir taip, kad mama at?jusi dvideimt minu?i? i?ri ir neatpa?sta, kuris yra jos vaikas. Tada imi vaikel? u rankos ir sakai: is vaikas tavo, mama, - pasakojim? papild? Aura Jankauskien?, darelio direktor?.
Vietoj moralo
Kod?l Lietuva pilna vaik? globos nam?, nors valstyb? orientuota, kad j? nelikt?? ?steigta 660 etat? darbui su socialin?s rizikos eimomis, kad vaikai patenkinamai gal?t? gyventi su savo t?vais, kad ie nepatekt? ? atskirt?, bet niekas nesikei?ia. Ne taip yra sud?liota m?s? socialin? politika, – mano Vaik? teisi? apsaugos skyriaus ved?ja Regina Klevinskien?.
- Koks likimas laukia palikto vaikelio? – klausiame ved?jos.
– Motina kreip?si ? teism?, dav? sutikim? ?vaikinti, mes pateik?me pritarian?i? ivad?, juk negali p?sti rie motinos nor?, – ironizavo ved?ja. A labai tikiuosi, kad vaikelis bus laimingas. Nepamilo jo nuosava motina, gal atsiras t?tis ir mama, kurie bus laimingi, kad ? j? eim? ateis itas vaikutis. Turiu dar vien? slapt? vilt?, jog mamai bus taip blogai be vaiko, kad apsigalvos. Ji gali tai padaryti bet kuri? akimirk?, kol ne?sigaliojo teismo sprendimas ?vaikinti.
Mes irgi galime tik palink?ti, kad atsirast? vaikui viesi vieta pasauly…
samaniux
2011-09-29 16:19
naikinti reikia tokias”" motinas”"