2020 sausio
20
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kai noras pasigaminti šilumą yra didesnis, nei noras už ją mokėti

    Siųsti Versija spausdinimui

    Argi ne tiesa, kad artėjant šildymo sezonui, šilumininkų rūpestis mūsų namų šiluma darosi vis mažiau mielas? Tačiau tiesa ir tai, kad atėjo ta diena, kada galime patys išmokti pasigaminti šilumą pigiau, nei ją pavyksta nusipirkti. Ar žinote, kad žodžius „neįmanoma“ arba „per sudėtinga“ jau galime palikti prekybos agentams iš šilumos tinklų? Saulės kolektoriai, rekuperatoriai, geoterminis šildymas – tausoja gamtą, taupo šilumą, mažina sąskaitas, ir visa tai jūs galite pasigaminti patys! Ekologiškus ir ekonominius energijos taupymo būdus propaguojantys projekto „Ekonomiški ekologiniai sprendimai“ organizatoriai kviečia susipažinti, kaip ir ką galite pasigaminti, kad taupytumėte ištisus metus.

    Taupyti energiją yra paprasčiau, nei ją pasigaminti. Šilti namai prasideda nuo šiltų sienų. Geras apšiltinimas (šiluminė varža bent dukart didesnė nei senuosiuose daugiabučiuose), teisinga namo ir langų orientacija (dideli langai į pietryčius, maži langai į šiaurę ir vakarus) yra šilto ir taupaus gyvenimo pradžia. Jei jau turite būstą,
    pasistenkite, kad bent jau nebūtų skylėtas kaip rėtis, kitaip visa pasigaminta šiluma vistiek išsilakstys. Efektas bus, bet nebus to komforto, kurį galėtų padėti susikurti ekologiškos idėjos.

    Saulė, žemė ir vanduo yra mūsų pagrindiniai pagalbininkai. Protingai elgdamiesi su senaisiais Lietuvių dievais gauname tiek energijos, kiek tik norime pasiimti. Stabmeldžiai čia buvo teisūs – jie moka ir gali mumis pasirūpinti. Mes tik turime jiems truputį padėti. Vėjas, deja, yra daugiau padauža, nei pagalbininkas. Pateiksime ir vėjo jėgainių projektus, bet jų efektyvumas nė iš tolo neprilygsta kitiems gamtinės energijos šaltiniams. Dar lieka Griaustinis. Kaip ir dera pagrindinei dievybei, jis yra grėsmingas, galingas ir nesuvaldomas. Nieko mes iš jo nepešim.

    Beveik viską galima pasigaminti iš buityje jau naudojamų medžiagų. Gerbiame technologines inovacijas, bet nesutinkame mokėti už jų madingumą. Juolab, kad dauguma ekonomiškai apsimokančių ekologinių technologijų yra efektyvios ir kitur. Šilumos siurblį galima pasigaminti iš seno šaldytuvo, vėjo jėgainę – iš tekančios ir nebenaudojamos skalbimo mašinos, saulės kolektorių – iš plono aliuminio alaus skardinių.

    Visada reikia turėti atsarginį energijos šaltinį. Net jei šilumą ir elektrą galime pasigaminti patys, atsijungti nuo visų kitų tinklų neapsimoka. Taip pat siūloma planuoti šilumos šaltinius pagal vidutinius reikalavimus, ne pagal ekstremumus. Pvz., Lietuvoje užtenka susiplanuoti, kad žiema bus iki -10. Tiesiog žemesnė temperatūra būna per trumpai. Pardavėjas, kuris parduoda įrangą pabrėždamas, kad net per didžiausius šalčius nebus šalta, jau parduoda kažką per didelio ir neefektyvaus. Geriau vietoje to nusipirkite antrą šaltinį – židinio kapsulę ar net elektrinį radiatorių. Taip visa sistema veiks efektyviau, o ir malonumas dvi savaites papildomai pasikūrenti židinį nespės virsti rūpesčiu.

    Jau šį spalį „Ekonomiškų ekologinių sprendimų“ organizatoriai pradeda tris mėnesius truksiančią kelionę per Lietuvos regionus, kuriuose į šešiasdešimt seminarų kviečia vidurinių mokyklų fizikos bei technologijų mokytojus. Projekto organizatoriai taip pat siekia edukuoti jaunąją kartą – vaikus, kuriems tikrai pravers suvokimas,

    kad iš gamtos pasiimti kartais yra paprasčiau, nei laukti, kol tavimi brangiai pasirūpins. Registracija į renginius, detalesnė projekto informacija bei praktiški patarimai – interneto svetainėje www.ziema100.lt

    Ekologija turi būti ekonomiška! Projekto pavadinimas  – „Ekonomiški ekologiniai sprendimai“

    Projektą finansuoja – Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas

    Komentarų nėra