Kai noras pasigaminti šilum? yra didesnis, nei noras už j? mok?ti

Argi ne tiesa, kad art?jant šildymo sezonui, šiluminink? r?pestis m?s? nam? šiluma darosi vis mažiau mielas? Ta?iau tiesa ir tai, kad at?jo ta diena, kada galime patys išmokti pasigaminti šilum? pigiau, nei j? pavyksta nusipirkti. Ar žinote, kad žodžius „ne?manoma“ arba „per sud?tinga“ jau galime palikti prekybos agentams iš šilumos tinkl?? Saul?s kolektoriai, rekuperatoriai, geoterminis šildymas – tausoja gamt?, taupo šilum?, mažina s?skaitas, ir visa tai j?s galite pasigaminti patys! Ekologiškus ir ekonominius energijos taupymo b?dus propaguojantys projekto „Ekonomiški ekologiniai sprendimai“ organizatoriai kvie?ia susipažinti, kaip ir k? galite pasigaminti, kad taupytum?te ištisus metus.

Taupyti energij? yra papras?iau, nei j? pasigaminti. Šilti namai prasideda nuo šilt? sien?. Geras apšiltinimas (šilumin? varža bent dukart didesn? nei senuosiuose daugiabu?iuose), teisinga namo ir lang? orientacija (dideli langai ? pietry?ius, maži langai ? šiaur? ir vakarus) yra šilto ir taupaus gyvenimo pradžia. Jei jau turite b?st?,
pasistenkite, kad bent jau neb?t? skyl?tas kaip r?tis, kitaip visa pasigaminta šiluma vistiek išsilakstys. Efektas bus, bet nebus to komforto, kur? gal?t? pad?ti susikurti ekologiškos id?jos.

Saul?, žem? ir vanduo yra m?s? pagrindiniai pagalbininkai. Protingai elgdamiesi su senaisiais Lietuvi? dievais gauname tiek energijos, kiek tik norime pasiimti. Stabmeldžiai ?ia buvo teis?s – jie moka ir gali mumis pasir?pinti. Mes tik turime jiems truput? pad?ti. V?jas, deja, yra daugiau padauža, nei pagalbininkas. Pateiksime ir v?jo j?gaini? projektus, bet j? efektyvumas n? iš tolo neprilygsta kitiems gamtin?s energijos šaltiniams. Dar lieka Griaustinis. Kaip ir dera pagrindinei dievybei, jis yra gr?smingas, galingas ir nesuvaldomas. Nieko mes iš jo nepešim.

Beveik visk? galima pasigaminti iš buityje jau naudojam? medžiag?. Gerbiame technologines inovacijas, bet nesutinkame mok?ti už j? madingum?. Juolab, kad dauguma ekonomiškai apsimokan?i? ekologini? technologij? yra efektyvios ir kitur. Šilumos siurbl? galima pasigaminti iš seno šaldytuvo, v?jo j?gain? – iš tekan?ios ir nebenaudojamos skalbimo mašinos, saul?s kolektori? – iš plono aliuminio alaus skardini?.

Visada reikia tur?ti atsargin? energijos šaltin?. Net jei šilum? ir elektr? galime pasigaminti patys, atsijungti nuo vis? kit? tinkl? neapsimoka. Taip pat si?loma planuoti šilumos šaltinius pagal vidutinius reikalavimus, ne pagal ekstremumus. Pvz., Lietuvoje užtenka susiplanuoti, kad žiema bus iki -10. Tiesiog žemesn? temperat?ra b?na per trumpai. Pardav?jas, kuris parduoda ?rang? pabr?ždamas, kad net per didžiausius šal?ius nebus šalta, jau parduoda kažk? per didelio ir neefektyvaus. Geriau vietoje to nusipirkite antr? šaltin? – židinio kapsul? ar net elektrin? radiatori?. Taip visa sistema veiks efektyviau, o ir malonumas dvi savaites papildomai pasik?renti židin? nesp?s virsti r?pes?iu.

Jau š? spal? „Ekonomišk? ekologini? sprendim?“ organizatoriai pradeda tris m?nesius truksian?i? kelion? per Lietuvos regionus, kuriuose ? šešiasdešimt seminar? kvie?ia vidurini? mokykl? fizikos bei technologij? mokytojus. Projekto organizatoriai taip pat siekia edukuoti jaun?j? kart? – vaikus, kuriems tikrai pravers suvokimas,

kad iš gamtos pasiimti kartais yra papras?iau, nei laukti, kol tavimi brangiai pasir?pins. Registracija ? renginius, detalesn? projekto informacija bei praktiški patarimai – interneto svetain?je www.ziema100.lt

Ekologija turi b?ti ekonomiška! Projekto pavadinimas  – „Ekonomiški ekologiniai sprendimai“

Projekt? finansuoja – Europos S?jungos regionin?s pl?tros fondas