Kainologija ir kriminologija

Šar?nas BARKAUSKAS [1]

 Žlugdo l?tai

? klausim?, kaip suvaldyti kriminogenin? situacij?, daug patarim? gal?t? duoti kriminologai. O štai ? klausim?, kaip b?t? galima suvaldyti did?jan?i? kain? siaut?jim?, gal?t? atsakyti kainologai. Ta?iau tokio mokslo Lietuvoje n?ra: tam tikras kainolog? funkcijas priešokiais siekia atlikti Seimas. Tai mums visiems žinomi parlamentar? bandymai reguliuoti plataus vartojimo preki? antkainius, vaist?, vandens, šilumos kainas.

Sistemingai „kainologijos“ srityje stengiasi dirbti Valstybin? kain? ir energetikos kontrol?s komisija, ta?iau jos darbo rezultatai neap?iuopiami. Gana sunku suprasti, k? toji komisija yra nuveikusi. Kaip žinome, ji reguliuoja transporto, ryši?, vandens, elektros, šilumos
kainas, kurios, nepaisant to reguliavimo, didžiuliu akmeniu slegia šimt? t?kstan?i? Lietuvos žmoni? biudžetus. ?domu sužinoti, kokios b?t? šilumos kainos, jei j? nereguliuot? komisija.

Dabar šilumos kainas galima pavadinti l?tai žudan?iomis. O jei jos b?t? nereguliuojamos, matyt, žudyt? greituoju b?du. Kas žino, gal taip b?t? net geriau – žmon?s mažiau kankint?si? Nereik?t? nuolat su baime laukti art?jan?io šildymo sezono.

 Lyg gryb? reguliavimas  

Laisvosios rinkos ekonomikos poetai, dainiai ir kitokie garbintojai nuolat kartoja, kad kainas reguliuoti, neva, beprasmiška: jas formuoja laisvoji rinka, panašiai kaip grybus formuoja šaknys, samanos, miško žem? ir oro s?lygos. Tad ar galima sukurti, pavyzdžiui, gryb?
augimo reguliavimo komisij?? Sukurti aišku galima (valdininkai ir politikai tai puikiai moka), ta?iau kokia iš to b?t? nauda? Matyt, labai nedidel?: naudos tur?t? tik komisijos nariai, kurie už darb? gaut? atlyginimus. Taigi visuomenei iš to neb?t? jokios naudos. 

Ta?iau ar verta lyginti kain? did?jim? su gryb? augimu? Kaip žinome, šiais metais grybai auga labai prastai, o kainos – spar?iai. ?sivaizduojamieji kainologai kriminalist? metodais gal?t? išsiaiškinti, kokios j?gos slap?ia augina kainas.  Nu?mus nuo kain? piršt? antspaudus, b?t? galima išsiaiškinti, kas prikišo nagus konstruojant vienos ar kitos produkt? grup?s kainas. Jei pavykt? nustatyti, kad prie j? pirštus prikišo konkuruojan?i? kompanij? atstovai, b?t? galima prad?ti ikiteismin? tyrim? d?l kartelinio susitarimo.     

Bet kompanij? atstovai dažniausiai tvirtina: prie kain? did?jimo mes savo piršt? neprikišome – kainas didina globalin?s tendencijos visame pasaulyje ir nat?ral?s rinkos procesai. Žodžiu, sugr?žtame prie to paties – tiesiog kainos stiebiasi ? virš? nat?raliai kaip grybai. 
„Kaip tai suprasti? Kod?l tokios didel?s kainos?“ – stebisi kokiame nors prekybos centre ? kain? džiungles užklyd?s pirk?jas. „Gegut? tokias kainas iškukavo“, – atsako jam analitikai. Kuku – litas, kuku – dar vienas litas, ir taip toliau.

Seimo pastangos   

Šios kadencijos Seime net kelis kartus m?ginta reguliuoti kainas. Vienas – vaist? kain? reguliavimas – buvo ?teisintas, tad nuo pra?jusi? met? balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis vaist? antkainis. Siekta apriboti ir maisto preki? prekybinius antkainius. Laisvosios
rinkos specialistais save vadinantys analitikai tvirtina: gerai, kad nebuvo prad?ti reguliuoti maisto preki? prekybiniai antkainiai. Ta?iau praktiškai svarstantiems vartotojams t? specialist? argumentai neatrodo ?tikinantys. Jau seniai niekam ne paslaptis, kad laisvojoje rinkoje laisvai jau?iasi tik didžiosios kompanijos, kurios ne tik kad reguliuoja, bet dar ir sukuria savus „laisvosios rinkos d?snius“, kurie ?tvirtina nenutr?kstam? ryš? tarp godumo ir kain?. Naivu tik?tis, kad stambi? kompanij? atstovai tarp sav?s kalb?t? maždaug taip: metas, vyru?iai, susimažinti savo peln?, ieškokime b?d?, kaip gal?tum?me gerokai apkarpyti kainas.   

Ir apskritai, kokias galias turi valdiškos institucijos? Valstybin?s kain? ir energetikos kontrol?s komisijoje dirba valdininkai, o kainas kuria patyrusi? gudragalvi? b?riai, lupikavimo genijai, tad nenuostabu, kad reguliuotojus ima reguliuoti, neva, savaime besireguliuojanti rinka.   

Negalima sakyti, kad kainos yra neprognozuojamos: jos nuolat auga. Panašiai kaip orai ruden? nuolat darosi dr?gnesni ir šaltesni. Galima sp?ti, kad Lietuvos laukia stingdan?i? kain? žiema.                

Atsargiai – kruša!  

B?t? galima netgi ?steigti kain? prognozi? tarnyb?, kuri dirbt? panašiai kaip ir meteorologai, kasdien pranešantys savo pasteb?jimus. Jie gal?t? informuoti apie kain? nuolaidas prad?sian?ius draskyti atšiaurius rudens v?jus ir kitus (deja, dažniausiai nemalonius) kainodaros pasaulio reiškinius.   

Pavyzdžiui: „Neseniai Lietuvoje pažym?jome rudens lygiadien?, kai kainos ir vartotoj? perkamoji galia sudar? tam tikr? pusiausvyr?. Kadangi nuo rudens lygiadienio dienos vis labiau trump?s, kainos bus vis labiau slegian?ios, temdan?ios saul? ir nežadan?ios joki? pragiedruli?“.  

 „Pirmadien?, – kalb?t? kain? „meteorologas“, – Lietuv? pasieks Graikijoje susiformav?s anticiklonas, kuris ? Lietuv? atneš atšiaurius infliacijos g?sius, šal? uždengs tams?s debesys. Gali griaud?ti perk?nijos, kurios sukr?s finans? rinkas, tod?l kai kuriuos Lietuvos rajonus
gali niokoti stipri dideli? kain? kruša. Ypa? stipri kruša numatoma Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose“.   

„Kruša! Kruša!“ – r?ks žmon?s ir b?gs gelb?tis, d?kingi, kad kain? „meteorologai“ juos persp?jo. „Kur kruša? Kas kruš??“ – steb?sis nesigaudantis vartotojas. Ir jiems bus atsakyta, kad Lietuvoje visur kruša. Nes kain? kruša – panašus reiškinys, kaip stiprus pietvakari? v?jas, atnešantis ? Lietuv? Vakar? kainodaros standartus. Kartais to v?jo g?siai pasiekia šimto eur? per sekund? greit? ir nežinia, kur išpusto visus litus iš pinigini?. O paskui dar ir kruša – be pasigail?jimo.  

„Ta?iau kit? savait? debesys sklaidysis, – tarsi ramindamas praneša kain? „meteorologas“. – Tik retkar?iais, art?jant alg? dienai, kai kuriose vietose palis smulkiais centais. Daugiausiai didmies?iuose. Ir tik šiek tiek lietaus gali kli?ti Raseiniams, Ariogalai. Kitur tik?tis
lietaus neverta.“      

Batonezo ir teisyb?s poreikis    

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad  maisto produkt? kainos šalyje auga jau septint? m?nes? iš eil?s.

Nuolat did?jant kainoms ir prasidedant slegian?iam šildymo sezonui, gali išpopuliar?ti naujoviški patiekalai. Vienas iš toki? – batonezas. Šis valgis gaminamas iš paties pigiausio batono ir paties pigiausio majonezo. Ant batono riekut?s pakanka užtepti majonezo, ir jau turime batonez?.   

Labai pravers ir dži?v?siai. Juos galima taip nusmailinti ir išgal?sti, kad jie tampa pavojingi it suomiški peiliai.    

Kod?l užsimin?me apie peilius? Tod?l, kad did?jan?ios maisto kainos gali sukelti socialinius neramumus.   

Apie tai ?domi? min?i? pateik? „Complex Systems Institute“ prezidentas Yaneeras Bar-Yamas, kurio pasteb?jimai ne per seniausiai buvo išplatinti internetiniuose portaluose.       

Stygius ir neramumai   

Kai maisto stygius ir did?jan?ios kainos kelia žmon?ms nevilt?, grei tai prasideda socialiniai neramumai, teigia instituto prezidentas. Ši taisykl? tinka tiek XVIII amžiaus Pranc?zijai, tiek dabartiniams laikams. Maisto kain? ir neramum? analiz? rodo, kad 2008 metais riauš?s d?l maisto stygiaus ir neramumai arab? pasaulio šalyse gali pasikartoti visame pasaulyje.  

„Kai maisto kainos pasiekia maksimum?, kyla riauš?s. Atkreipkite d?mes? ? didžiausius kain? padid?jimus, ? pagrindin? tendencij?. Po met?, dvej? prasideda chaosas“, – teig? Y. Bar-Yamas.   

 Y. Bar-Yamas su kolegomis ieško matematini? duomen? ?vairiose socialin?se situacijose – rinkos tendencijose, ekonominiuose modeliuose, etninio smurto proveržiuose, Holivudo filmuose. Naujausias j? tyrimas – po metus did?jusi? pagrindini? maisto produkt? kain?
2008 metais kilusios riauš?s ir neramumai arab? pasaulio šalyse.

 Tyr?jai toli gražu ne pirmieji laiko did?jan?ias maisto produkt? kainas socialin?s nelygyb?s ir desperacijos bei maišt? priežastimi.                   

Reikia bandeli?  

Ta?iau norint aktyviai reikšti savo nuomon?, reikia kalorij?. Nusilpus ir nepavalgius galime tik dejuoti, lieti ašaras ir leisti užvaldyti save li?dnoms emocijoms, kurios neskatina produktyviai veikti.  

Pasakojama, kad Pranc?zijos karalien? Marija Antuanet? išgirdusi, neva jos pavaldiniai nebeturi duonos, sušuko: „Tai tegul valgo bandeles!“  

Metas b?t? pasiteirauti, kokias „bandeles“ did?jan?i? kain? spaudžiamiems vartotojams si?lo valdžios institucijos.  

Kol kas ? toki? bandel? panaš?s yra vis ne?gyvendinami ketinimai didinti minimal? m?nesio atlyginim? (MMA), kuris nekyla nuo 2008 met?.   

Dar neseniai buvo aiškinama, kad didinti MMA trukdo kriz?. Dabar, kai kriz? lyg ir baig?si, o nauja dar nesp?jo atgarm?ti, regis, yra tinkamas laikas MMA padidinti. Europos S?jungos (ES) statistikos agent?ros „Eurostat“ duomenimis, ši? met? pradžioje minimalus atlyginimas Lietuvoje buvo vienas mažiausi? tarp S?jungos šali?.   

Šiuo metu minimalus darbo užmokestis Lietuvoje sudar? 232 eurus. Latvijoje jis siek? 254 eurus, Rumunijoje – 142 eurus, o Bulgarijoje – 123 eurus. Didžiausias tarp Baltijos šali? minimalus atlyginimas buvo Estijoje – 278 eurai.   

Tarp nauj?j? ES valstybi? nari? didelis minimalus atlyginimas buvo Maltoje ir Slov?nijoje – atitinkamai 655 ir 597 eurai.    

Visos ES mastu didžiausias minimalus darbo užmokestis buvo Liuksemburge (1683 eurai), Airijoje (1462 eurai) ir Nyderlanduose (1408 eurai). Palyginimui, Jungtin?se Valstijose minimalus užmokestis sudar? 872 eur?.   

Kaip matome, lietuviškos minimalaus atlyginimo „bandel?s“ yra labai mažyt?s ir gardžiomis j? nepavadinsi. Deja, didel?s pas mus yra tik kainos.