Kaip aš norėčiau

Kun. Vitas Kaknevičius

Kaip aš norėčiau,
Kad vienas kitą mes suprastume [1]
Ir meilės ugnį degintume širdy,
Kad nuoskaudas ir sunkumus nukęstume,
Suklupusiam suteiktume jėgų gyvent viltyj.

Kaip aš norėčiau,
Tą meilės himną vis giedoti
Kartu su vyturiu ryte,
Pavasario gyvybę krūtine alsuoti,
Augimą grūdui duoti – kartu su žeme.

Kaip aš norėčiau,
Kad gėris ąžuolais pavirstų,
Kurie nebijo vėtrų ir audrų,
O žemę vien meilės žiedais nusėtų,
Kad nebeliktų raudančių širdžių.

Kaip aš norėčiau
Gyvybės vandeniu pavirsti
Ir troškulį malšinti meile ir tiesa,
Tada tikrai pasaulyje gyventi
Nebūt sunku, nes šviestų dieviška šviesa.