Kaitra ir arb?zai

Ar?nas DAMBRAUSKAS [1]

(Nuo tropinio karš?io perkaitusio krapštotyrininko pam?stymai)

Iš specialist? jau ne kart? teko gird?ti, kad Lietuvoje klimatas gali tapti panašus ? Ukrainos, kur sirpsta kumš?io dydžio vyšnios, aksominiai ,,dam? piršteliai“ (taip pavadinamos pailgos vynuog?s) ir, žinoma, arb?zai. Kad žemdirbiams verta pam?styti apie galimybes taikytis prie vis akivaizdžiau pastebim? klimato poky?i?, pasteb?jo ir kooperatyvo ,,Raseini? javai“ direktorius Antanas Kliunka. Pasak jo, gamtos permainos yra palankios gr?d? augintojams, tad orientuotis ? ši? žem?s ?kio veikl? – perspektyvu. Gr?dininkams palanki yra ne tik gamtoje, bet ir rinkoje besiklostanti situacija: šiais metais Rusija d?l prasto derliaus neketina eksportuoti savo gr?d?, tad atsiranda geresn?s galimyb?s smulkesniems tiek?jams. Ta?iau ?ia neketiname daug kalb?ti apie gr?dus. Klimato atšilimo proga nor?t?si pakalb?ti apie vynuoges ir arb?zus. Labai gali b?ti, kad Lietuvoje, na, ir, sakykime, Raseiniuose, perspektyvas turi vynuogyn? verslas.

Latviai didžiuojasi vynuogynu

Neseniai teko lankytis šiaur?s vakar? Latvijoje esan?iame miestelyje – Sabil?je. ?ia yra toliausiai pasaulyje ? šiaur? nutol?s vynuogynas, kuris d?l to yra ?trauktas net ? Gineso knyg?. Šiauriausioje vietoje vešintis vynuogynas, atrodo, klesti ir garsina net dviej? t?kstan?i? gyventoj? neturint? miestuk?. ?ia vyksta tradicin?s vyno švent?s, sutraukian?ios daug turist? ir suteikian?ios Sabil?s miesteliui prog? pasipuikuoti savo išskirtinumu. Latviai mielai pasidalint? savo patirtimi su lietuviais, padovanot? ar parduot? v?saus klimato nebijan?i? vynuogi? daig? ir pamokyt?, kaip ?kurti vynuogyn? Lietuvoje. Gali b?ti, kad Lietuvoje verta pabandyti ?kurti ir arb?z? laukus. Patyr?s ?kinininkas perskait?s tokias versijas, matyt, pagalvos, kad žurnalistui perkaito galva. Iš esm?s – jis bus teisus, nes mažai kas dabar n?ra perkait?s. Bet ir perkaitusia galva galima pasteb?ti d?mesio vert? dalyk?. Vaikš?iodami tuš?iomis, kaitros užlietomis Sabil?s gatv?mis, pamat?me, kad ?dom? versliuk? galima sugalvoti tiesiog iš skudur?. Kaip tai atliekama, pademonstravo vietos pensinink? Daina Ku?er?. Ji savo kieme, šalia pagrindin?s miestelio gatv?s, pristat? per du šimtus žmogaus dydžio skudurini? l?li?. Prie šios vaiduokliškos kompanijos sustoja beveik visi pro šal? važiuojantys turistai. Apži?rin?ja, fotografuojasi ir palieka auk? d?žut?je pinig?. Tai gerokai palengvina labiausiai pasaulyje kriz?s slegiamos šalies pensinink?s gyvenim?. Ta?iau jai pakanka ir r?pes?i? – l?les kasmet reikia apie 8 – 9 kartus perrengti, nes jos stovi po atviru dangumi, veikiamos saul?s, lietaus ir v?jo.

Dirba tik žemdirbiai?

Karštomis dienomis nor?t?si daugiau galvoti ne apie kažkokius verslus ir darb?, bet apie poils?. Ta?iau taip mano ne visi. Žemdirbiams – pats darbymetis. Tai atkakl?s žmon?s, mažai kas jiems paj?gt? prilygti darbštumu. Bandan?i? yra, ta?iau tie bandymai – nevyk? tai akivaizdžios imitacijos. Antai, kaip žinome, atostog? nusprend? neimti kai kurie Seimo nariai. Nors Seimo pos?džiai dabar nevyksta, ta?iau jie teigia norintys aktyviai dirbti su rink?jais ir panašiai. Tokiais ketinimais netikintys skeptikai užgauliai ?tarin?ja, kad politikams tiesiog reikia kompensacij? už kanceliarines išlaidas, degalus ir automobili? nuom?. O kad realiai dirbti jie nenusiteik?, parod? apmir?s Seimo komitet? darbas. Paaišk?jo, kad ? kai kuri? komitet? pos?džius teatvyksta vos vienas kitas parlamentaras, o likusieji net ir neinformuoja, kod?l nesiteik? atvykti. Matyt, labai užsi?m? – ?vairiais b?dais stengiasi panaudoti pinigus, gautus už kanceliarines išlaidas ir automobilius.

Anomalija Raseiniuose

Sunku dirbti, kai galvos perkaitusios. ,,Alio, Raseiniai“ krapštotyrininkas pasteb?jo ne?tik?tin? reiškin?: kaitra Raseini? rajono politikus ?m? veikti dar jai net neatslinkus iki Lietuvos. Nors pavasar? buvo pakankamai v?su, bet vietos politikai, regis, ne visada susigaudydavo, apie k? jie šnekasi ir d?l ko apskritai susirenka ? kažkokius pos?džius. ?domiausia tai, kad po toki? pos?dži? b?davo priimami labai konkret?s ir reikšmingi sprendimai. Vienas toki? sprendim? – perduoti Blinstrubiški? seneli? namus Raseini? rajono savivaldybei. Kai tai paaišk?jo, kone dauguma tarybos nari? ?m? ?rodin?ti, kad toks sprendimas net nebuvo svarstytas. Kiti tikino, kad buvo svarstytas, ta?iau ne visi suprato, kas buvo svarstoma. Kai kurie politikai net atvirai prisipažino: buvau tame pasitarime, ta?iau nesupratau, kad svarstomas b?tent tas klausimas. Kai išsilavin? ir tikrai ne kvaili žmon?s nebesupranta, apie k? jie šnekasi, norom nenorom prisimeni arb?zus: didel?s galvos, o viduje – koš?. Belieka daryti prielaid?, kad Raseini? rajono politikai jau buvo tiesiog perkait? nuo darb?. Pos?džiai, kuri? dalyviai nelabai supranta, apie k? kalbasi, kažkuo primena sovietme?iu kurtus lietuviškus filmus, kuriuose veiksmas b?davo labai l?tas, o personaž? kalbos – m?slios, bet nežinia, apie k?. Štai kaip maždaug viskas vykdavo. Juozas užeina pas Jon?. L?tai girgžd?damos atsiveria durys. ? užtemdyt? trob? švysteli saul?s spindulys. Juozas ?žengia ? priemen?. Dairosi. Pauz?.

Pasirodo Jonas. Juozas: – ?jau pro šal?. Galvoju užeisiu… Pauz?. – S?skis, kad jau at?jai. Abu neskub?dami užsir?ko. Ilga pauz?. Pelenin?je žarsto pelenus, ir kažkas giliai filosofiško yra tame žarstyme…Galop išp?t?s tiršt? d?m?,

Juozas l?tai prataria:- Gird?jau, Morta su tuo šalaputriu ? miest? pab?go… Abu veik?jai atidžiai stebi Juozo išp?stus ir troboje besidraikan?ius d?mus.

Jonas: – Jau tauškia…

Juozas: – Taigi… Ilga pauz?.

Jonas: – Et, maža jos…

Pauz?.

Juozas: – Ko nor?t – moterišk?…

Jonas: – Taigi…

Juozas: – Na, tai aš jau eisiu…

Pauz?.

- Tavo valia…

Išeina. L?tai tolsta vingiuotu kaimo vieškeliu. I dalies pabaiga.

II dalis. Gr?ž?s namo Juozas suvokia, kad besišnek?damas nesuprantamu b?du pusdykiai pardav? Jonui vienintel? savo karv? – šeimos maitintoj?. Iš nevilties prisigeria ir ilgai verkia, apsikabin?s tuš?i? pieno kibir?. Paskui primuša žmon?, išvaiko iš trobos vaikus, pasiima dalg? ir išeina pas Jon? teisyb?s ieškoti. Filmo pabaiga. Kažkaip panašiai, kaip ir Juozas, pasielg? kai kurie Raseini? rajono politikai, kurie teigia, jog nežinojo apie Blinstrubiški? seneli? nam? perdavim? savivaldybei. Bet ašaros, kaip visada, yra pav?luotos. Pav?luotos buvo ir ,,teisyb?s“ paieškos. Belieka tik?tis, kad pails?j? Raseini? rajono tarybos nariai bus gerokai budresni ir žinos, apie k? šnekasi su kolegomis ir kokie sprendimai besišnekant priimami.

Apie v?s? tik m?sto

Baigiant šiuos ,,perkaitusius“ pasteb?jimus, nor?t?si pasidžiaugti, kad or? permainos Raseinuose –  švelnios, visiškai neaudringos. Miesto prie ,,Karpyn?s“ neniokojo pavasario potvyniai, nepaliet? daug žalos Lietuvai padar?s škvalo dalgis, neniokojo mišk? gaisrai, nebuvo sausros (sausra sunaikino ketvirtadal? Rusijos jav? derliaus). Raseiniuose, regis, joki? nuostoli?. Vienintelis sunkumas – kaitra. O nuo jos apsiginti – labai nelengva, nes reikia tur?ti nemažai l?š?. Kaip praneša spauda, Vokietijos prekybos centruose kondicionieriai buvo šluote iššluoti. Verslininkai band? ši? preki? papildomai importuoti iš Suomijos, bet ir ten atliekam? nebuvo. Žurnalas ,,Veidas“ pasidom?jo situacija Lietuvoje. Šio leidinio užsakymu bendrov?s ,,Prime consulting“ atlikta apklausa parod?, kad apie galimyb? ?sigyti kondicionierius m?st? ir lietuviai. Ta?iau ?gyvendinti tas galimybes buvo gerokai sunkiau nei vokie?iams. 19 procent? pirko kondicionierius ir ventiliatorius, 27 procentai nor?jo juos ?sigyti, bet pritr?ko pinig?. Beveik 35 procentai nei kondicionieri?, nei ventiliatori? nepirko tik?damiesi, kad karš?iai ilgai netruks. Apklausoje dalyvav? žmon?s teig?, kad labiausiai nuo kaitros pas mus neapsaugotos visuomenin?s patalpos. Daugiau nei pus? respondent? tvirtino, kad visose jose per karš?ius buvo blogai. Beveik 23 procentai labiausiai kent?jo visuomeniniame transporte, 13,4 gydymo ?staigose, 6,6 – valdžios institucijose, 5 procentai teig?, kad visur buvo paken?iama. ,,Alio, Raseiniai“ krapštotyrininko nuomone, šiuo metu ?sigyti kondicionierius yra per v?lu, nes ant nosies – naujas šildymo sezonas. Jis slegia labiau nei karš?iai. Jei vasaros metu Lietuvoje neblogai dera vaisiai ir daržov?s, tai žiem? kaip ant mieli? ima augti gyventoj? skolos valdžios institucijoms. Labai daug skol? turi ir valdžios institucijos, ta?iau pristigusios pinig? jos gali pasakyti, kad situacija sunki ir sumažinti išmokas pensininkams. O, pensininkai pavyzdžiui,  komunalininkams sunkia situacija pasiteisinti negali, nes pensinink? niekas neklauso – ?iumpa ir krato, kol išbyr?s paskutiniai centai. Tod?l Lietuvoje dominuoja žmon?s, kuriems jau darosi karšta ne tik nuo saul?s, bet ir nuo minties, kad art?ja šildymo sezonas. Tam tikra prasme jis bus labai karštas, ta?iau augins ne arb?zus, bet skyles mok?toj? pinigin?se. ?vairius Lietuvos rajonus šienav?s škvalo dalgis Raseini? nepaliet?. Raseiniuose nebuvo ir pavasarinio potvynio, nuo kurio kent?jo ne tik prie didži?j? Lietuvos upi? esantys miestai. Uogos, grybai. Prasid?jo gr?d? supirkimas. Miestas papuoštas gražiomis g?l?mis.