Kal?d? dovana svetimas vaikas?
Ilona PETROEVI?IEN?
Art?jan?ios Kal?dos net didiausius nihilistus priver?ia iekoti viesos ir diaugsmo m?s? kasdienyb?je: strimgalviais puolame iekoti kal?dini? dovan?, taip tik?damiesi suteikti diaugsmo savo artimiesiems, arba sukame galv?, kokiais dar nematytais renginiais ar kelion?mis palepinti ?sp?di? itrokusi? siel?. itame masiniame urmulyje daniausiai nuoalyje lieka likimo nuskriaustieji: vienii, ligoti ir tie, kuri? maos irdel?s laukia nesulaukia stebuklo: per duris ?engsian?ios mamos ar bent likimo dovanot? glob?j?.
Gruodio 2-?j? tokio ar panaaus stebuklo tik?josi maieji Raseini? lopelio-darelio Liepait? globos grup?s gyventojai. T? dien? ioje grup?je buvo paskelbta atvir? dur? diena. Raseini? miesto gyventojai globotinius gal?jo lankyti nuo 9 iki 12 valandos. Deja, lankytoj? buvo nedaug: keletas moter? ir Seimo narys E. Jonyla. Sve?iai atne? dovan? mayliams. Ar danai Raseini? visuomen?s d?mesio sulaukia globos grup?s vaikai, paklaus?me aukl?tojos Inetos Butkien?s.
Raseinikiai daniau lankyti pradeda prie Kal?das, atnea saldumyn?, aisl?, – sak? I. Butkien?. – Geru odiu nor??iau pamin?ti G. Laurynien?, kuri m?s? maylius kelinti metai vaiina keptais saldumynais. Mes diaugiam?s bet kokiu visuomen?s d?mesiu. Aiku, didiausia dovana b?t? pasiryimas globoti ar ?vaikinti m?s? maylius. Jiems labiausiai tr?ksta meil?s.
?vaikinimo peripetijos arba teorija
Pokalb? prat?s?me su Vaik? teisi? apsaugos skyriaus ved?ja Regina Klevinskiene.
- Kiek vaik? Raseini? rajone yra ?vaikinama?
- Bendra statistika yra tokia: per metus respublikoje apytiksliai 110 vaik? ?vaikina usienie?iai ir panaiai tiek pat lietuvi? eimos. Turint galvoje, kiek t?kstan?i? vaik? yra globos namuose, tai n?ra dideli skai?iai. Raseiniuose kiekvienais metais ?vaikina 3-4 vaikus. Neseniai du broliukus isive? italai, danai ?vaikina pranc?z? ir amerikie?i? eimos. Apie 10 vaik? yra usienyje. Usienie?iai nesibaido sergan?i? vaik?, paima po kelis brolius ar seseris. Lietuviai i m?s? vaik? nam? pa?m? tik 3 vaikus. Raseiniuose globojam? eimose vaik? vidurkis auktesnis u bendr? Lietuvos vidurk?. iais metais pilnametyst?s sulauks 9 vaikai glob?j? eimose ir 6 globos institucioje.
- Kuo skiriasi globa nuo ?vaikinimo?
- Glob?jo ir globojamo vaiko santykiai nutr?ksta vaikui sulaukus pilnametyst?s. ?vaikintas vaikas tampa eimos nariu ir ?gyja visas eimos nario teises. Tikrieji t?vai visada gali susigr?inti vaik?, kol jis n?ra ?vaikintas. Glob?jas neturi teis?s ? vaiko turt?, o globotinis ? glob?j?. ?vaikintas vaikas eimos narys su paveld?jimo teise.
- Kokia yra ?vaikinimo proced?ra?
- Pirmiausia vaikeliui nustatoma globa. Civilinis kodeksas numato galimyb? t?vams duoti sutikim? ?vaikinti. T? sutikim? patvirtina teismas. Tada teismas isiun?ia nutarties nuora? Valstyb?s vaik? teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybai, o mayl? ?rao ? galim? ?vaikinti vaik? apskait?. Po pusme?io – tarptautiniam ?vaikinimui. Kai teismo sprendimu t?vams neterminuotai apribojama valdia, j? vaikai taip pat patenka ? galim? ?vaikinti vaik? apskait?. Nuo to momento galima si?lyti vaik? Lietuvoje gyvenan?ioms eimoms, kurios yra tos pa?ios tarnybos apskaitoje.
- Susidaro ?sp?dis, kad vaiko ir eimos susitikimas popierinis suporavimas. Vis d?lto tarp vaiko ir ?t?vi? turi gimti jausminis ryys. Moteriai ir vaikui tai ypa? svarbu – juk tai apsisprendimas visam gyvenimui. Ar nereik?t? jiems suteikti daugiau galimybi?
pab?ti kartu, susipainti?
- Visada patariu paint? su vaiku prad?ti nuo savaitgalini? susitikim?, palaipsniui j? ?vesti ? savo aplink?. Gal geriau paimti vaik? savaitgaliais, negu jau paglobojus atsisakyti. Si?lau pasii?r?ti, kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje. Jeigu augina savus vaikus, pasii?r?ti ? j? akis, nes jiems reik?s dalintis t?v? meile, d?mesiu. Svarbu, kaip klostysis ir vaik? santykiai.
I ties? tokia metodika iki iol taikoma siekiant vaikui rasti eim?,o ne atvirk?iai. Juk eimos netenka vaikas, tod?l jam iekoma kita eima. Pagal nauj?j? tvark? suporavimo nuspr?sta atsisakyti.
Kai eima apsisprendia ?vaikinti, paprastai jau b?na susik?rusi vaiko portret?. Kart? per m?nes? ateina galim? ?vaikinti vaik? s?raas i 60 savivaldybi?. Esame suinteresuoti, kad pirmiausia eimos paimt? m?s? vaikus. Jei neturime ko pasi?lyti i savo vaik? nam?, i?rime, k? gal?tume pasi?lyti i kit? savivaldybi? bendr?j? s?ra?. Lietuvi? eimos paprastai pageidauja sveiko vaiko, bet i ilgo s?rao (apie 30 vaik?) tik 3-4 b?na sveiki. Lietuvai?ius g?sdina net vaiko raidos sul?t?jimas. Ta raida sul?t?ja d?l gyvenimo globos namuose. Jei toks vaikas papult? ? normali? eim?, su juo b?t? dirbama, bendraujama, tai labai greitai pasveikt?.
- Danai skundiamasi, kad ?vaikinimo procesas yra ilgas, susiduriama su daug reikalavim?, kli??i?. Ar tai neatbaido galim? ?t?vi??
- inote, prie ger? pusmet? Kauno rajono eima ?vaikino vien? m?s? mergyt?. Teis?ja j? ir paklaus?: Visur rao, kad ?vaikinimo proced?ra labai grem?zdika ir ilga. Kaip yra i tikr?j??
Mano nuostabai, jie atsak?, kad neturi dideli? priekait?. Ilgiausiai utrunka eimos parengimas.
Daniausiai ?vaikina eimos, kurios neturi savo vaik?. Sutikite, kad psichologikai pasiruoti tokiam virsmui n?ra paprasta. Net jei tas vaikas visai maytis. Nesu gird?jusi, jog pasakyt?, kad mokymas buvo nenaudingas ar ne?domus. Pagaliau Civilinio kodekso privalome paisyti ir formalumus reikia sutvarkyti. Kai b?simieji ?t?viai iklauso mokymus, kreipiasi ? teism?, rao pareikim?. Per 2-3 m?nesius j? pareikimas atsiduria teisme. I viso nei daug, nei maai praeina pus? met?. Ar tai i ties? ilgas kelias?
- Kokie reikalavimai keliami ?t?viams?
- ?t?viams, kaip ir glob?jams, b?tina pateikti tuos pa?ius dokumentus. Svarbu ir sveikata, ir b?stas, ir gyvenimo b?das, ir finansin?s galimyb?s. Labai svarbi eim? mokymus atliekan?i? specialist? ivada, kuri apima ir sutuoktini? tarpusavio santykius, j? puosel?jamas vertybes, ?pro?ius. Svarbu, kod?l eima pri?m? tok? sprendim? – ar savo vienatvei praskaidrinti, usitikrinti rami? senatv?, ar nusprend? pad?ti artim?j? iduotam mogu?iui. J? apsisprendim? tur?t? lemti vaiko interesai.
- Sak?te, kad yra rengiama nauja ?vaikinimo tvarka. K? nutar? darbo grup??
- Darbo grup? d?l ?vaikinimo tvarkos pakeitimo savo darb? baig?. Ji buvo ?kurta prie Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos. Toje grup?je dalyvavau ir a. Buvo daug diskutuojama ir visi dalyviai pritar?, kad reikia iekoti galimybi?, kaip sutrumpinti ?vaikinimo proced?r? nepaeidiant teis?s akt?. Viena i prieas?i?, kod?l taip it?sta proced?ra v?lai gaunamas finansavimas. Mat tos institucijos, kurios ruoia ?t?vius, finansavim? gauna tik birelio m?nes?. iemet is finansavimas gali b?ti
gautas sausio pabaigoje arba vasario m?nes?. Taigi mokymai prasid?s anks?iau. Kitas teigiamas poslinkis, kad visi dokumentai bus sud?ti ? vien? teis?s akt?, nebereik?s j? atskirai iekoti. Ta?iau tai tik darbo grup?s pasi?lymai. Kaip atrodys galutinis variantas, negaliu pasakyti. ?statym? leid?jai yra numat? galimyb?, kad vaikas eimoje gal?t? pasisve?iuoti iki ?vaikinimo. Tik tur??iau persp?ti, kad yra ilikusi nuostata: ikimokyklinio amiaus vaik? nerekomenduojama ileisti sve?iuotis ? eimas. Jie d?l savo amiaus negali suvokti, kod?l, praleid? eimoje savaitgal?, turi sugr?ti ? globos institucij?.
- Ar sud?tinga savaitgalin?s globos proced?ra?
- Reikia parayti praym? administracijai ileisti vaik? ? eim? savaitgaliui. Mes, savo ruotu, apsilankome eimoje ir raome buities ir gyvenimo patikrinimo akt?, kur? turime pateikti globos administracijai per 12 dien?. Paprastai isiaikiname labai greitai. Jei vaikas tur?s kur permiegoti, tur?s priva?i? erdv?, neb?na joki? problem?.
- K? nor?tum?te pridurti?
- Labai gera inia, kad rajono valdia ?m?si iniciatyvos statyti vaik? globos namus. Pagaliau gal?sime broliukus ir sesutes sukelti ? vienas patalpas, jie nebepatirs streso, kad, vienam i j? sulaukus mokyklinio amiaus, bus atskirti. Gal?sime mokyti, kaip gyvenama normalioje eimoje. Juk vaikams reikia ir po em? pasikapstyti, ir augal? prii?r?ti, ir gyv?n?l? uauginti.
Nor??iau pad?koti visiems glob?jams, kurie surado vietos svetimiems vaikams savo eimose ir irdyse. Yra daugyb? atvej?, kai globotini? ir glob?j? santykiai susiklosto visam gyvenimui. Graus pavyzdys Aldonos ir Stanislovo Sereik? eimyna, ? kuri? namus sugua deimtimis j? buvusi? globotini? su antromis pus?mis ir vaikais. Visiems utenka vietos prie stalo. Nor??iau visus pasveikinti, palink?ti sveikatos, stipryb?s, pakantumo, nes auginant ituos sueistus vaikus reikia ypatingos atjautos ir kantryb?s. T? moni? d?ka dalies vaik? gyvenimas nuvinta.
Ir ?vaikinimo praktika…
K? reikia globoti svetimus vaikus, nutar?me paklausti Aldonos Sereikien?s. J? sutikome Kalno vidurin?je mokykloje, atvykusi? ? t?v? susirinkim?. Didel?s eimynos mama papasakojo apie pradi?, apie tai, kaip at?jo mintis priglobti vaikus. Pasirodo, Raseini? rajone buvo ?sik?rusi stipri daugiavaiki? eim? bendrija. Moterys, pa?ios augindamos ne vien? vaik?, dalino ilum? ir meil? pamestinukams. Kadangi bendradarbiavo su vokie?iais i Mi?lhauzeno, kur buvo populiar?s nevalstybiniai vaik? namai, j? pavyzdiu 11 moter? nutar? ?kurti priva?ius vaik? globos namus. Padedant Valstie?i? laikra?io labdaros fondui Kaimo vaikai taip ir padar?. Gabiuose isikovojo pastat?, buvus? vaik? darel?, kuris jau keleri metai stov?jo apleistas. Tapetais iklijavo sienas, suremontavo, isival?. Kai suve? vaikus, idygo problemos: ilumos n?ra, vandens n?ra ir atlyginim? niekas nemoka, nes neaikus statusas. Aldona liko viena. Tada pad?jo ir par?m? vyras. Darbo tur?jo tiek, kad net akys raibo, bet oficialiai trejus metus buvo bedarbiai. Kai atsirado eimynos statusas, abu, vyr? ir mon?, Savivaldyb? ?registravo kaip eimyn?.
Taip dviese 18 met? ir dirbame. Esame mama ir t?tis kr?vai vaik?, – pasakojo A. Sereikien?. – Labai danai jau?iu nuovarg?, nes dirbame be atostog?, be ieigini? dien?, kartais ir naktys prab?ga be miego – juk t?vai ieigini? neturi.
Jauna b?dama Aldona sakydavo, kad tur?s deimt vaik?. I tikr?j? savo uaugino keturis. Bet Dievulis turb?t nutar?, kad plano neipildiau, ir dribtel?jo dar kr?v?, – juokauja moteris ir jau rimtai priduria.
Jei kas b?t? pasak?s, kad uauginsiu tiek vaik?, nepatik??iau. Ir uaugino 27 svetimus vaikus. Vienus augino nuo keli? m?nesi? ar metuk? amiaus (dabar jiems jau 18), kitus vyresnius. Kai kurie i j? baig? aukt?j? moksl?, kiti pasirinko amat?. Glob?ja apie visus kalba iltai, su meile. Per ventes sulekia, sugua jau su eimomis: vieni atvaiuoja per Kal?das, kiti per Naujus metus, treti per Motinos ar T?vo dien?. Neseniai buvo vyro Stanislovo jubiliejus, tai nieko nesak? atvaiavo – padar? staigmen?.
Pokalbiui baigiantis klausiau, k? pasakyt? tiems mon?ms, kurie nor?t?, bet nesiryta, bijo priglausti net vien? mogut?. Ar ?manoma pamilti svetim? vaik?? Aldona Sereikien? net susigraudino:
- Nereikia bijoti, juk ir savi vaikai visko prikre?ia. Myliu juos visus daugiau nei savus. Kad inotum?te, koks sunkus vaiko i?jimas i nam?… Linkiu, kad valdiki vaik? namai tapt? muziejais, kad tikrosios motinos atsibust? ir prie K??i? stalo s?d?t? j? vaikai. Gyvenimas toks trapus, o motinos praranda tai, kas brangiausia savo vaikus.
O mes d?kojame Aldonai Sereikienei u jos didel? mylin?i? ird?. Ir truput?l? pavydime tokio didelio b?rio vaik? meil?s ir tikrai prasmingo gyvenimo.
