Kam skol? nata, o kam stadionas

Versija spausdinimui

Spalio 29 dien? vykusiame Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos 40-ajame pos?dyje dalyvavo visi 25 Tarybos nariai, i viso svarstytas ir patvirtintas 41 sprendimo projektas. D?l valdios m?s? rajone konfrontuojan?ios politin?s j?gos daugeliu klausim? graiai sutar? ir pritardamos draugikai kilnojo rankeles. Kult?ros, vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jas Art?ras Milaauskas pristat? sprendimo projekt? D?l apmok?jimo u brandos egzamin? organizavim? ir vykdym? tvarkos aprao patvirtinimo. Prane?jas informavo, kad iemet pasikeit? brandos egzamin? organizavimo ir apmok?jimo tvarka: apmok?jimas u brandos egzamin? vykdym? ir darb? tikrinim? buvo ?skai?iuotas ? mokinio krepel?. Ta?iau ne visos mokyklos tame procese vienodai dalyvauja, tod?l parengta nauja apmok?jimo tvarka, nustatyti ?kainiai u tam tikrus darbus. Egzamin? vykdymui vienam mokiniui yra skirta 5,84 Lt, visam rajonui teko 36 800 Lt. Pasak A.Milaausko, kitame Tarybos pos?dyje l?os u brandos egzaminus mokykloms bus perskirstytos pagal nauj? tvark?. Tarybos narys Antanas Vizbaras pasidom?jo, kok? m?nes? mokytojai baigia darb? ir kas mok?s pinigus u egzaminus: ar mokytojai gaus pried?.

A.Milaauskas paaikino, jog Darbo ?statymas grietai nereglamentuoja mokytoj? atostog? laiko, ugdymo ?staig? pedagogai paprastai atostogauja moksleivi? vasaros atostog? metu. O egzaminams skirti pinigai, pagal mokinio krepelio metodik?, patvirtint? vietimo ministro, tekdavo tiek pradin?ms, tiek vidurin?ms mokykloms, ?kainis ?skai?iuotas tiek pradinukui, tiek dvyliktokui. Brandos egzaminus organizuoja ir vykdo vidurini? mokykl? mokytojai, tod?l jie turi gauti pinigus u darb?. O, tarkime, darelio priemokyklin? grup?, nors realiame egzamin? procese ir nedalyvauja, ta?iau gauna jiems nepriklausan?ius pinigus, tod?l l?os turi b?ti perskirstytos pagal mokyklas. Tarybos narys Linas Dargevi?ius nutrauk? ias diskusijas vienu sakiniu: Taip, mokytojai u darb? egzamin? metu gauna papildom? umokest?. iam sprendimo projektui Taryba pritar? vienbalsiai. Valdan?iosios daugumos ir opozicijos nuomon?s isiskyr? svarstant sprendimo projekt? D?l paskolos investiciniams projektams finansuoti, kur? pristat? Biudeto skyriaus ved?ja Aldona Krivickien?. Ji informavo, kad is sprendimo projektas svarstytas trijuose komitetuose. Kaimo reikal?, ekologijos ir teritorij? planavimo komitetas si?l? skolintis ne tris, o tik du milijonus lit?. Meras Petras Vebavi?ius pasiteiravo, ar kit? komitet? bei pa?ios Biudeto skyriaus ved?jos nuomone uteks numatytiems objektams kofinansuoti 2 milijon? lit?. Pasak A.Krivickien?s, kitais metais reik?s imti nauj? paskol?, tad kuo maesn? paskola bus paimta iais metais, tuo anks?iau reik?s priimti sprendim? d?l naujos paskolos 2010 metais. Pagal prognozuojamas strategin?s veiklos programas investiciniams projektams vykdyti reikia 5 milijon? lit?. i programa dar n?ra Tarybos patvirtinta, ta?iau galima orientuotis, kad bus reikalingos tokios l?os.

Meras Petras Vebavi?ius informavo Tarybos narius, kad kit?met planuojama vykdyti apie 17 europini? projekt?, kuri? intensyvumas 85 %, o likusius 15% tur?s prid?ti savivaldyb?. Trys milijonai, si?lomi sprendimo projekte, yra reali suma, nes daugelis projekt? bus prad?ti kovo-balandio m?nesiais, – tvirtino meras. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasisak? i trib?nos. Jis tvirtino, jog is klausimas labai rimtas ir aktualus. Sprendimo projekte parayta, kad paskolos gr?inimas numatytas 2011-2013 metais, tai reikia, ukraunamas kitai kadencijai. Pagal kontrolier?s ivad?, savivaldyb? jau yra pasiskolinusi septyniolika su puse milijono lit?, o tai sudaro 36,1 % galim? skolintis l??, kai pagal biudet? savivaldyb? gali skolintis tik 30 %. Tad 6,1 % jau virijamas skolinimosi limitas, ta?iau dalis kofinansuojama i Europos strukt?rini? fond?, tai faktikai savivaldyb?s skolinimosi limitas virytas 2,4 %. Tai reikia, kad savivaldyb? yra juodai praskolinta, nereikia ?ia mums pudruoti aki? – iuo metu skolinamasi apyvartin?ms l?oms, ariai savo poi?r? isak? L.Kavaliauskas. Jis reikalavo ?vardinti tuos europinius projektus, kuriems pasiraytos sutartys ir reikia pinig?: Mes gal?tume skolintis tada, kai b?t? sudaryta konkreti sutartis d?l kurio nors europinio projekto ir inotume, kiek reikia skolintis kofinansavimui. Ta?iau sprendimo projekte tur?t? b?ti parayta, kiek konkre?iai reikia l?? kiekvienam objektui. Tarybos narys dabartin? savivaldyb?s finansin? pad?t? pavadino katastrofika ir pamin?jo, kad komiteto pos?dyje buvo oficialiai nurodytas 5 milijon? biudeto deficitas. Jo manymu, iam sprendimo projektui nepritart? vyriausyb?s atstovas, labai skeptikai ? tai pai?r?t? ir bankai, nes jie puikiai ino savivaldyb?s skolinimosi limitus. U paskol? teks mok?ti 10-12 % pal?kan?, o kit?met biudetas dar ma?s apie 10-15 milijon? lit?. Mieli bi?iuliai, kolegos, susim?stykit, koki? nat? ukraunat ant viso rajono gyventoj? pe?i?, turb?t respublikoj n?ra nei vieno rajono, kuris tur?t? tok? tragik? deficit?, – apeliavo ? valdan?iosios daugumos s?in? L.Kavaliauskas. Ta?iau meras tikriausiai tik?josi panai? replik? ir buvo gerai pasiruo?s atremti prieikus argumentus. Pasitelk?s svarius faktus, jis ugniau? L.Kavaliausko protest?. J?s turite labai netiksli? informacij? arba pats j? tendencingai ikreipiate, – isak? savo pasteb?jimus meras. Mes negalime apyvartin?ms l?oms panaudoti n? cento i paskolos, skirtos europiniams projektams ?gyvendinti. Tod?l neklaidinkite Tarybos nari? ir t?, kurie danai i?ri Raseini? televizij?. Be to, kontrolieriaus ivadoje parayta – europiniams projektams nuo biudeto galime skolintis ne 3,4 proc., o 18 proc., taip pat ivadoj ?vardinta ir paaikinta, kokiems projektams skolinamasi pinig?. Meras ivardijo iuos projektus: Raseini? Kalno vidurin?s mokyklos rekonstravimo 2-as etapas, Raseini? altinio vidurin?s mokyklos pastato rekonstravimas, iluvos vidurin?s mokyklos rekonstravimas, Ariogalos lopelio-darelio pastato rekonstravimas, Raseini? socialini? paslaug? centro nestacionari? paslaug? infrastrukt?ros pl?tra, Molav?n? piliakalnio komplekso isaugojimas ir pritaikymas kult?ros ir vieojo turizmo reikm?ms, Dubysos up?s gamtini? itekli? panaudojimas turizmo pl?trai, buvo pamin?tas ir Vilkupis, Prabauda, Kaulakiai, Ariogalos gimnazija tai ie projektai finansuojami i Europos strukt?rini? fond?. Trys milijonai tai suma, kuri? mes skolinam?s b?tent i? projekt? vykdymui, o ne pravalgymui, – tvirtino meras ir si?l? balsuoti u pateikt? sprendimo projekt?. Penkiolikai Tarybos nari? balsavus u, deim?iai susilaikius, sprendimo projektas buvo patvirtintas. Ekonomikos, ?kio ir turto valdymo skyriaus ved?jas Robertas Pareigis pristat? sprendimo projekt? D?l turto perdavimo pagal panaudos sutartis asociacijoms. Jis supaindino su kai kuri? io projekto punkt? papildomomis s?lygomis. Audringos diskusijos kilo d?l Ariogalos stadiono: pagal panaudos sutart? Raseini? rajono savivaldyb? perduoda stadion? draugijai Ariogalos vienyb?, ta?iau savo reikm?ms savivaldyb? stadionu naudosis neatlygintinai.

Tarybos narys Liudas Kavaliauskas kreip?si ? prane?j? R.Pareig? praydamas ne?traukti ? sprendimo projekt? punkto d?l Ariogalos stadiono, kadangi is klausimas n?ra idiskutuotas Ariogalos bendruomen?je, labai prietaringos nuomon?s laikosi ir seni?nas, ir ariogalikiai apie tai nieko neino bei yra okiruoti. Pray?iau iuo klausimu dar padiskutuoti ir reikalui esant svarstyti kitame Tarybos pos?dyje. Ariogalos stadionas miestelio paiba, juo daug kas naudojasi, o dabar norima j? atiduoti visuomeninei organizacijai. Manau, reikalingos platesn?s diskusijos, isak? savo nuomon? L.Kavaliauskas. vietimo, kult?ros, sporto, teis?tvarkos ir jaunimo reikal? komiteto pirmininko Lino Dargevi?iaus teigimu, niekam ne naujiena, kokia buvo io stadiono b?kl?. Jaunimas pats susitvark? stadion?, savo j?gomis padar? j? vienu geriausi? Raseini? rajone. Kai jaunuoliai prad?jo dalyvauti Futbolo federacijos varybose, atsirado nat?ralus noras i? veikl? stiprinti. Jaunimo iniciatyv? reikia palaikyti, – tvirtino L.Dargevi?ius, – ta?iau mes netur?tume Tarybos pos?dyje aptarin?ti bendruomen?s reikal?, aktyv?s Ariogalos mon?s gal?jo tai isiaikinti ymiai anks?iau. Netik?tai ? diskusij? ?siterp? io sprendimo projekto prane?jas R.Pareigis, jis patikslino kelet? detali? . Ariogalos vienyb? paramai gauti teikia paraik?, kurios terminas spalio 30 diena, tod?l iai organizacijai labai svarbu, kad sprendimas neb?t? atid?tas kitam pos?diui. U gautas l?as jaunieji futbolininkai padengt? organizacines, remonto, tvarkymo ilaidas, ?sigyt? ?rangos stadiono priei?rai. Ta?iau sal?je b?ta itin ariai nusiteikusi? person?: savo priekaitus isak? Ariogalos seni?nas A.Valiu-is, beje iandien jau nebeeinantis seni?no pareig?. Turb?t padarytum?te pat? blogiausi? darb?, jei iandien priimtum?te t? sprendim?. Stadionu naudojosi visi Ariogalos gyventojai, o dabar tur?sime kako klausti, ar galime ?engti ? stadion? tai baisu! Atsirado toks Nacius, neaiku, kieno stumiamas, nori uvaldyti ? gra? m?s? kampel?, – nesl?p? pasipiktinimo seni?nas. Atseit futbolistai, kuri? amius nuo 8 iki 12 met?. Jie neina ? mokykl?, t?vai skundiasi, kad tas Nacius atnea alaus, jie ten pijokauja! Praau atid?ti ? klausim?, tegu svarsto patys gyventojai, tada b?t? galima priimti sprendim?. Seni?no nuostatai nepritar? nei administracijos direktorius Dainius Baltruaitis, nei meras Petras Vebavi?ius. Neinau, kaip ten Ariogaloj, – dalijosi savo ?sp?diais administracijos direktorius, – bet a ne taip seniai ma?iau pono Stepono Naciaus labai grai? iniciatyv? prie altinio mokyklos vaikai aid? futbol?, gavo federacijos dovan?. Pasak D.Baltruai?io, negalima ugniauti jaunimo, nes negav? paramos savo veiklai, jie kaltins politikus, spjaus ? visk? ir ieis ? gatves.

Direktoriaus nuomonei pritar? ir Savivaldyb?s meras: Pats Ariogalos gimnazijos direktorius akcentavo, kad i? moksleivi? grup? mokykloje padeda ilaikyti b?tent tas treneris. Neinau, i kur seni?nas susidar? toki? nuomon? apie al? ir kitas zbitkas, bet reik?jo pamatyti tuos vaikus altinio stadione: apranga pasir?pinta, vaikai suburti, atveti ? varybas, vadinasi, yra iniciatyva. Jei ten tikrai yra koki? negerovi?, si?lau pasir?pinti, pagloboti, bet tik neugniauti iniciatyvos. Nepaisant prietaring? nuomoni?, tik dviej? bals? persvara iam sprendimo projektui buvo pritarta: u balsavo 13 Tarybos nari?, prie 11. Pos?dio pabaig? vainikavo ir nuobodiaujantiems dalyviams nuotaik? praskaidrino Tarybos nario Dainiaus adauskio paklausimas merui Petrui Vebavi?iui. Tarybos narys i trib?nos kreip?si ? mer?: i? met? rugs?jo 11 dienos mero potvarkiu Nr. 29MP14 j?s paved?te sau, mero pavaduotojai Gitanai Raimienei, meno pad?j?jui Antanui Vizbarui, administracijos direktoriui Dainiui Baltruai?iui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui Algirdui Griciui dalyvauti 2009 met? rugs?jo 12-13 dienomis Evangelijos inios t?kstantmetei Lietuvai jubiliejaus renginiuose iluvoje. Praau paaikinti, kuo remiantis j?s kiekvieno kataliko priederm? – dalyvavim? ventose Miiose – priskyr?te darbui ir paved?te sau bei min?tiems asmenims imok?ti po dvigub? atlyginim? u kiekvien? jose praleist? dien?. A?i?, be abejo, – tepasak? meras. Teko viena ausim nugirsti, kad atsakym? ? ? paklausim? jau ruoia mero pad?j?jas A.Vizbaras. Juridikai, ko gero, meras teisus, ta?iau juk ir ?kart, kaip ir tvarkant kitus oficialius savivaldyb?s reikalus, gal?jo vadovautis moral?s principais.

1 Komentaras

  1. finbro.lt

    2020-12-24 01:57

    Jei paskolos tapo nata, iekokite refinansavimo, tikrai nesikankinkite. Yra iei?i?!!