[1]Spalio 29 dien? vykusiame Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos 40-ajame pos?dyje dalyvavo visi 25 Tarybos nariai, iš viso svarstytas ir patvirtintas 41 sprendimo projektas. D?l valdžios m?s? rajone konfrontuojan?ios politin?s j?gos daugeliu klausim? gražiai sutar? ir pritardamos draugiškai kilnojo rankeles. Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jas Art?ras Milašauskas pristat? sprendimo projekt? „D?l apmok?jimo už brandos egzamin? organizavim? ir vykdym? tvarkos aprašo patvirtinimo“. Praneš?jas informavo, kad šiemet pasikeit? brandos egzamin? organizavimo ir apmok?jimo tvarka: apmok?jimas už brandos egzamin? vykdym? ir darb? tikrinim? buvo ?skai?iuotas ? mokinio krepšel?. Ta?iau ne visos mokyklos tame procese vienodai dalyvauja, tod?l parengta nauja apmok?jimo tvarka, nustatyti ?kainiai už tam tikrus darbus. Egzamin? vykdymui vienam mokiniui yra skirta 5,84 Lt, visam rajonui teko 36 800 Lt. Pasak A.Milašausko, kitame Tarybos pos?dyje l?šos už brandos egzaminus mokykloms bus perskirstytos pagal nauj? tvark?. Tarybos narys Antanas Vizbaras pasidom?jo, kok? m?nes? mokytojai baigia darb? ir kas mok?s pinigus už egzaminus: ar mokytojai gaus pried?.
A.Milašauskas paaiškino, jog Darbo ?statymas griežtai nereglamentuoja mokytoj? atostog? laiko, ugdymo ?staig? pedagogai paprastai atostogauja moksleivi? vasaros atostog? metu. O egzaminams skirti pinigai, pagal mokinio krepšelio metodik?, patvirtint? Švietimo ministro, tekdavo tiek pradin?ms, tiek vidurin?ms mokykloms, ?kainis ?skai?iuotas tiek pradinukui, tiek dvyliktokui. Brandos egzaminus organizuoja ir vykdo vidurini? mokykl? mokytojai, tod?l jie turi gauti pinigus už darb?. O, tarkime, darželio priešmokyklin? grup?, nors realiame egzamin? procese ir nedalyvauja, ta?iau gauna jiems nepriklausan?ius pinigus, tod?l l?šos turi b?ti perskirstytos pagal mokyklas. Tarybos narys Linas Dargevi?ius nutrauk? šias diskusijas vienu sakiniu: „Taip, mokytojai už darb? egzamin? metu gauna papildom? užmokest?.“ Šiam sprendimo projektui Taryba pritar? vienbalsiai. Valdan?iosios daugumos ir opozicijos nuomon?s išsiskyr? svarstant sprendimo projekt? „D?l paskolos investiciniams projektams finansuoti“, kur? pristat? Biudžeto skyriaus ved?ja Aldona Krivickien?. Ji informavo, kad šis sprendimo projektas svarstytas trijuose komitetuose. Kaimo reikal?, ekologijos ir teritorij? planavimo komitetas si?l? skolintis ne tris, o tik du milijonus lit?. Meras Petras Vežbavi?ius pasiteiravo, ar kit? komitet? bei pa?ios Biudžeto skyriaus ved?jos nuomone užteks numatytiems objektams kofinansuoti 2 milijon? lit?. Pasak A.Krivickien?s, kitais metais reik?s imti nauj? paskol?, tad kuo mažesn? paskola bus paimta šiais metais, tuo anks?iau reik?s priimti sprendim? d?l naujos paskolos 2010 metais. Pagal prognozuojamas strategin?s veiklos programas investiciniams projektams vykdyti reikia 5 milijon? lit?. Ši programa dar n?ra Tarybos patvirtinta, ta?iau galima orientuotis, kad bus reikalingos tokios l?šos.
[2]
Meras Petras Vežbavi?ius informavo Tarybos narius, kad kit?met planuojama vykdyti apie 17 europini? projekt?, kuri? intensyvumas – 85 %, o likusius 15% tur?s prid?ti savivaldyb?. „Trys milijonai, si?lomi sprendimo projekte, yra reali suma, nes daugelis projekt? bus prad?ti kovo-balandžio m?nesiais,“ – tvirtino meras. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasisak? iš trib?nos. Jis tvirtino, jog šis klausimas – labai rimtas ir aktualus. „Sprendimo projekte parašyta, kad paskolos gr?žinimas numatytas 2011-2013 metais, tai reiškia, užkraunamas kitai kadencijai. Pagal kontrolier?s išvad?, savivaldyb? jau yra pasiskolinusi septyniolika su puse milijono lit?, o tai sudaro 36,1 % galim? skolintis l?š?, kai pagal biudžet? savivaldyb? gali skolintis tik 30 %. Tad 6,1 % jau viršijamas skolinimosi limitas, ta?iau dalis kofinansuojama iš Europos strukt?rini? fond?, tai faktiškai savivaldyb?s skolinimosi limitas viršytas 2,4 %. Tai reiškia, kad savivaldyb? yra juodai praskolinta, nereikia ?ia mums pudruoti aki? – šiuo metu skolinamasi apyvartin?ms l?šoms,“ – aršiai savo poži?r? išsak? L.Kavaliauskas. Jis reikalavo ?vardinti tuos europinius projektus, kuriems pasirašytos sutartys ir reikia pinig?: „Mes gal?tume skolintis tada, kai b?t? sudaryta konkreti sutartis d?l kurio nors europinio projekto ir žinotume, kiek reikia skolintis kofinansavimui. Ta?iau sprendimo projekte tur?t? b?ti parašyta, kiek konkre?iai reikia l?š? kiekvienam objektui.“ Tarybos narys dabartin? savivaldyb?s finansin? pad?t? pavadino katastrofiška ir pamin?jo, kad komiteto pos?dyje buvo oficialiai nurodytas 5 milijon? biudžeto deficitas. Jo manymu, šiam sprendimo projektui nepritart? vyriausyb?s atstovas, labai skeptiškai ? tai paži?r?t? ir bankai, nes jie puikiai žino savivaldyb?s skolinimosi limitus. Už paskol? teks mok?ti 10-12 % pal?kan?, o kit?met biudžetas dar maž?s apie 10-15 milijon? lit?. „Mieli bi?iuliai, kolegos, susim?stykit, koki? našt? užkraunat ant viso rajono gyventoj? pe?i?, turb?t respublikoj n?ra nei vieno rajono, kuris tur?t? tok? tragišk? deficit?,“ – apeliavo ? valdan?iosios daugumos s?žin? L.Kavaliauskas. Ta?iau meras tikriausiai tik?josi panaši? replik? ir buvo gerai pasiruoš?s atremti priešiškus argumentus. Pasitelk?s svarius faktus, jis užgniauž? L.Kavaliausko protest?. „J?s turite labai netiksli? informacij? arba pats j? tendencingai iškreipiate, – išsak? savo pasteb?jimus meras. – Mes negalime apyvartin?ms l?šoms panaudoti n? cento iš paskolos, skirtos europiniams projektams ?gyvendinti. Tod?l neklaidinkite Tarybos nari? ir t?, kurie dažnai ži?ri Raseini? televizij?. Be to, kontrolieriaus išvadoje parašyta – europiniams projektams nuo biudžeto galime skolintis ne 3,4 proc., o 18 proc., taip pat išvadoj ?vardinta ir paaiškinta, kokiems projektams skolinamasi pinig?.“ Meras išvardijo šiuos projektus: Raseini? „Kalno“ vidurin?s mokyklos rekonstravimo 2-as etapas, Raseini? Šaltinio vidurin?s mokyklos pastato rekonstravimas, Šiluvos vidurin?s mokyklos rekonstravimas, Ariogalos lopšelio-darželio pastato rekonstravimas, Raseini? socialini? paslaug? centro nestacionari? paslaug? infrastrukt?ros pl?tra, Molav?n? piliakalnio komplekso išsaugojimas ir pritaikymas kult?ros ir viešojo turizmo reikm?ms, Dubysos up?s gamtini? ištekli? panaudojimas turizmo pl?trai, buvo pamin?tas ir Vilkupis, Prabauda, Kaulakiai, Ariogalos gimnazija – štai šie projektai finansuojami iš Europos strukt?rini? fond?. „Trys milijonai – tai suma, kuri? mes skolinam?s b?tent ši? projekt? vykdymui, o ne „pravalgymui“, – tvirtino meras ir si?l? balsuoti už pateikt? sprendimo projekt?. Penkiolikai Tarybos nari? balsavus „už“, dešim?iai „susilaikius“, sprendimo projektas buvo patvirtintas. Ekonomikos, ?kio ir turto valdymo skyriaus ved?jas Robertas Pareigis pristat? sprendimo projekt? „D?l turto perdavimo pagal panaudos sutartis asociacijoms“. Jis supažindino su kai kuri? šio projekto punkt? papildomomis s?lygomis. Audringos diskusijos kilo d?l Ariogalos stadiono: pagal panaudos sutart? Raseini? rajono savivaldyb? perduoda stadion? draugijai „Ariogalos vienyb?“, ta?iau savo reikm?ms savivaldyb? stadionu naudosis neatlygintinai.
[3]Tarybos narys Liudas Kavaliauskas kreip?si ? praneš?j? R.Pareig? prašydamas ne?traukti ? sprendimo projekt? punkto d?l Ariogalos stadiono, kadangi šis klausimas n?ra išdiskutuotas Ariogalos bendruomen?je, labai prieštaringos nuomon?s laikosi ir seni?nas, ir ariogališkiai apie tai nieko nežino bei yra šokiruoti. „Prašy?iau šiuo klausimu dar padiskutuoti ir reikalui esant svarstyti kitame Tarybos pos?dyje. Ariogalos stadionas – miestelio pažiba, juo daug kas naudojasi, o dabar norima j? atiduoti visuomeninei organizacijai. Manau, reikalingos platesn?s diskusijos,“ – išsak? savo nuomon? L.Kavaliauskas. Švietimo, kult?ros, sporto, teis?tvarkos ir jaunimo reikal? komiteto pirmininko Lino Dargevi?iaus teigimu, niekam ne naujiena, kokia buvo šio stadiono b?kl?. „Jaunimas pats susitvark? stadion?, savo j?gomis padar? j? vienu geriausi? Raseini? rajone. Kai jaunuoliai prad?jo dalyvauti Futbolo federacijos varžybose, atsirado nat?ralus noras ši? veikl? stiprinti. Jaunimo iniciatyv? reikia palaikyti, – tvirtino L.Dargevi?ius, – ta?iau mes netur?tume Tarybos pos?dyje aptarin?ti bendruomen?s reikal?, aktyv?s Ariogalos žmon?s gal?jo tai išsiaiškinti žymiai anks?iau.“ Netik?tai ? diskusij? ?siterp? šio sprendimo projekto praneš?jas R.Pareigis, jis patikslino kelet? detali? . „Ariogalos vienyb?“ paramai gauti teikia paraišk?, kurios terminas – spalio 30 diena, tod?l šiai organizacijai labai svarbu, kad sprendimas neb?t? atid?tas kitam pos?džiui. Už gautas l?šas jaunieji futbolininkai padengt? organizacines, remonto, tvarkymo išlaidas, ?sigyt? ?rangos stadiono prieži?rai. Ta?iau sal?je b?ta itin aršiai nusiteikusi? person?: savo priekaištus išsak? Ariogalos seni?nas A.Valiu-šis, beje šiandien jau nebeeinantis seni?no pareig?. „Turb?t padarytum?te pat? blogiausi? darb?, jei šiandien priimtum?te t? sprendim?. Stadionu naudojosi visi Ariogalos gyventojai, o dabar tur?sime kažko klausti, ar galime ?žengti ? stadion? – tai baisu! Atsirado toks Nacius, neaišku, kieno stumiamas, nori užvaldyti š? graž? m?s? kampel?, – nesl?p? pasipiktinimo seni?nas. – Atseit futbolistai, kuri? amžius nuo 8 iki 12 met?. Jie neina ? mokykl?, t?vai skundžiasi, kad tas Nacius atneša alaus, jie ten pijokauja! Prašau atid?ti š? klausim?, tegu svarsto patys gyventojai, tada b?t? galima priimti sprendim?.“ Seni?no nuostatai nepritar? nei administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis, nei meras Petras Vežbavi?ius. „Nežinau, kaip ten Ariogaloj, – dalijosi savo ?sp?džiais administracijos direktorius, – bet aš ne taip seniai ma?iau pono Stepono Naciaus labai graži? iniciatyv? prie Šaltinio mokyklos – vaikai žaid? futbol?, gavo federacijos dovan?.“ Pasak D.Baltrušai?io, negalima užgniaužti jaunimo, nes negav? paramos savo veiklai, jie kaltins politikus, spjaus ? visk? ir išeis ? gatves.
[4]
Direktoriaus nuomonei pritar? ir Savivaldyb?s meras: „Pats Ariogalos gimnazijos direktorius akcentavo, kad ši? moksleivi? grup? mokykloje padeda išlaikyti b?tent tas treneris. Nežinau, iš kur seni?nas susidar? toki? nuomon? apie al? ir kitas „zbitkas“, bet reik?jo pamatyti tuos vaikus Šaltinio stadione: apranga pasir?pinta, vaikai suburti, atvežti ? varžybas, vadinasi, yra iniciatyva. Jei ten tikrai yra koki? negerovi?, si?lau pasir?pinti, pagloboti, bet tik neužgniaužti iniciatyvos.“ Nepaisant prieštaring? nuomoni?, tik dviej? bals? persvara šiam sprendimo projektui buvo pritarta: „už“ balsavo 13 Tarybos nari?, „prieš“ – 11. Pos?džio pabaig? vainikavo ir nuobodžiaujantiems dalyviams nuotaik? praskaidrino Tarybos nario Dainiaus Šadauskio paklausimas merui Petrui Vežbavi?iui. Tarybos narys iš trib?nos kreip?si ? mer?: „Ši? met? rugs?jo 11 dienos mero potvarkiu Nr. 29MP14 j?s paved?te sau, mero pavaduotojai Gitanai Rašimienei, meno pad?j?jui Antanui Vizbarui, administracijos direktoriui Dainiui Baltrušai?iui ir administracijos direktoriaus pavaduotojui Algirdui Griciui dalyvauti 2009 met? rugs?jo 12-13 dienomis Evangelijos žinios t?kstantmetei Lietuvai jubiliejaus renginiuose Šiluvoje. Prašau paaiškinti, kuo remiantis j?s kiekvieno kataliko priederm? – dalyvavim? Šventose Mišiose – priskyr?te darbui ir paved?te sau bei min?tiems asmenims išmok?ti po dvigub? atlyginim? už kiekvien? jose praleist? dien?.“ A?i?, be abejo, – tepasak? meras. Teko viena ausim nugirsti, kad atsakym? ? š? paklausim? jau ruošia mero pad?j?jas A.Vizbaras. Juridiškai, ko gero, meras teisus, ta?iau juk ir š?kart, kaip ir tvarkant kitus oficialius savivaldyb?s reikalus, gal?jo vadovautis moral?s principais.