Kas kaip išmano, taip sau reklam? daro

Kristina BENDŽI?T? [1]

Geguž?s 27 dien? vykusiame 51-ajame Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos pos?dyje buvo svarstyti ir patvirtinti 29 sprendim? projektai. Pos?džio pradžioje veiklos ataskaitas pateik? Kauno apskrities VPK Raseini? rajono policijos komisariato viršininkas K?stutis Užemeckas ir Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kil?auskas.

Raseini? rajono policijos komisariato viršininkas K?stutis Užemeckas išvardijo policijos darbo rezultatus ?takojan?ius veiksnius, tai: did?jantis nedarbas, puiki rajono geografin? pad?tis ir geri keliai susisiekimui ne vien ?statym? gerbiantiems asmenims, did?jantis gyventoj? socialinis nesaugumas ir maž?jantis teigiamas moralines nuostatas turin?i? gyventoj? skai?ius.  2009 m. iš Raseini? rajono savivaldyb?s prevencini? program? vykdymui tebuvo skirta 6 t?kstan?iai lit?, ta?iau, pasak K. Užemecko, net ir tokia nedidel? suma labai pagelb?jo.

?vardintos  pagrindin?s materialin?s baz?s ir apr?pinimo problemos:  senas, reikalavim? neatitinkantis policijos komisariato pastatas, kurio nuoma atsieina apie 8000 Lt per m?nes?; tr?ksta l?š? transporto išlaikymui (kurui), laisv? pareigybi? komplektavimui, pareig?n? motyvacijos skatinimui; vis daugiau pavedama vykdyti nauj? ir nepolicini? funkcij?.

D?l ši? priežas?i?, komisariato viršininko teigimu, policijos darbo rezultatai ne visada tokie, koki? tikisi visuomen?. Operatyvaus valdymo poskyris, t.y. bud?tojai, gauna vis daugiau pranešim?, auga ir pristatyt? asmen? skai?ius – dažniausiai tai neblaiv?s ar ?vykd? smulkius nusikaltimus, vagystes asmenys. Nusikaltim? Raseini? rajone 2009 m. ištirta 49,2 %. Didžiausi? nusikaltim? dal? sudaro vagyst?s, ta?iau iš 300 vagys?i? ištirtos tik 96. Viešose vietose padaryt? nusikaltim? skai?ius jau treti metai auga, šiemet pastebimos tos pa?ios tendencijos. Administracini? teis?s pažeidim? išaiškinta 5748, iš j? pats didžiausias yra Keli? eismo taisykli? pažeidim? skai?ius – 4370. Eismo ?vykiuose 2009 m. m?s? rajone buvo sužalota 50 žmoni?, 8 – žuvo.

Raseini? r. PK 2010 m. daugiau d?mesio skiria ikiteisminio tyrimo efektyvumo didinimui, ypatingas d?mesys sunki? ir labai sunki? nusikaltim? tyrimui, stiprinama operatyvin? veikla, siekiama užkirsti keli? nusikaltimams, daromiems viešose vietose, t?siamos priemon?s, susijusias su senyvo amžiaus vienkiemiuose gyvenan?i? rajono gyventoj? saugumu. Planuojama aktyvinti darb?, užtikrinant policijos ir kit? ?staig? bendradarbiavim? saugaus eismo tematika, daugiau d?mesio skirti viešosios rimties, triukšmo valdymo ir nepilname?i? darom? teis?s pažeidim? prevencijai, suaktyvinti teis?s pažeidim? ir nusikalstam? veik? ekonomikai tyrim?.

Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kil?auskas informavo, kad šiais metais regioniniame parke prad?ta ?rengin?ti lauko informacin? sistema: rodykl?s ? gamtos ir kult?ros paveldo objektus, stendaviet?s, atokv?pio aikštel?s prie j? ir pan. Taip pat bus sutvarkyta prie Betygalos esan?io Šv. Jono šaltin?lio (Gaivu?io) aplinka. Direkcija pareng? ir pateik? paraišk? Raseini? rajono Vietos veiklos grupei vietos projekto ,,Poilsiaviet?s prie Lukn?s tvenkinio ?rengimas“ finansavimui gauti. Tikimasi, kad finansavimo sutartis bus pasirašyta šiemet. Pernai direkcija, panaudodama skirtas Keli? prieži?ros ir pl?tros programos l?šas, ?reng? automobili? stov?jimo aikšteles Bernotuose prie Maironio sodybos – muziejaus ir stovyklaviet?je Bralinski? kaime.

[2]Kaip ir kasmet, direkcijai l?š? yra skiriama iš Raseini? rajono savivaldyb?s biudžeto. Pernai savivaldyb? l?š? skyr? Dubysos regioninio parko rekreacini? zon? tvarkymui ir prieži?rai bei informacini? stend? prie parko draustini? pastatymui. Šiemet direkcija vykdo informacin? kampanij? ,,Poilsiauk atsakingai”. Kampanijos paskirtis – šviesti ir informuoti visuomen? apie Dubysos up?s gamtin? aplink?, jos apsaugos poreikius, apie Dubysos regioninio parko rekreacines teritorijas, raginti poilsiautojus ir turistus poilsiauti ir stovyklauti tik poilsiaviet?se ir stovyklaviet?se. Kampanijos tikslas yra pasiekti, kad b?t? poilsiaujama ir stovyklaujama tik nustatytose vietose, netrikdoma gamtin? aplinka (stabilios ret?j? gyv?n? r?ši? populiacijos), neniokojama ir atliekomis neteršiama gamta.

Išklaus? pos?džio sve?i? ataskait?, Tarybos nariai grieb?si svarstyti darbotvark?s klausimus. Sprendimo projekt?  „D?l Raseini? garb?s pilie?io vardo suteikimo“ pristat? mero pavaduotoja Gitana Rašimien?. Šiais metais Garb?s pilie?io vardo suteikimo komisijai buvo pateiktos keturios kandidat?ros: Marcelijaus Martinai?io, Valerijos Kelbauskien?s, Mindaugo Pikelio ir Petro Bartkaus-Žadgailos. Geguž?s 13 d. komisijos nariai slaptu balsavimu nusprend? Garb?s pilie?io vard? suteikti Marcelijui Martinai?iui – iš Raseini? rajono, Paserben?io kaimo kilusiam vienam žymiausi? XX amžiaus lietuvi? poet?, aktyviam S?j?džio veik?jui, ir Petrui Bartkui-Žadgailai – Raseini? apskrityje, Pakapurnio kaime gimusiam LLKS 1949 m.  vasario 16-osios deklaracijos signatarui, Vy?io kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino kavalieriui, pulkininkui.

Tarybos narys Sigitas Vai?ius šiuo klausimu pasisak? frakcijos vardu. Jis pasidžiaug?, kad pagaliau Garb?s pilie?io vardas suteikiamas m?s? kraštie?iui, vienam iš partizaninio karo pradinink? Petrui Bartkui-Žadgailai, kuris garsus ne tik savo nuopelnais, bet ir asmenin?mis savyb?mis. Apgailestavo, kad Garb?s pilie?io vardo suteikimo komisija neskyr? nei vieno balso Valerijai Kelbauskienei, d?l savo doro elgesio patyrusiai KGB paty?ias ir Sibiro kan?ias.  S.Vai?ius papriekaištavo, kad kartais garbingais apdovanojimais yra taškomasi lyg supuvusiais grybais.

„Labai gaila, kad mes trejus metus b?dami šios kadencijos Tarybos nariais nesugeb?jome pakoreguoti Garb?s pilie?io vardo suteikimo reglamento ir nuostat? taip, kad neb?t? ? vien? eil? statomi budelis ir auka, kovoj? ir savo gyvenim? paaukoj? už Lietuvos laisv?, ir tie, kurie aktyviai kolaboravo su sovietiniais okupantais. Pagal šiandienin?  reglament? Garb?s pilie?iais gali panor?ti tapti ir Onut?s, ir Petrut?s, ir Liudai, ir Kavaliauskai, nors j? garb?s supratimas gana keistokas. Reik?t? pam?styti apie dalies komisijos nari? pakeitim? bei sutvarkyti Garb?s pilie?io vardo reglament? ir nuostatus taip, kad Garb?s pilie?iai neb?t? kepami  kaip blynai pas mo?iut?“, – vaizdingais palyginimais baig? kalb? S. Vai?ius.   Meras Petras Vežbavi?ius pasirod? es?s pagavaus proto. „A?i? praneš?jui, kai min?jote Petrutes, tai ?ia, tipo, man“, – juok?si humoro jausmo nestokojantis meras.

Trims minut?ms ? trib?n? stojo Tarybos narys Antanas Vizbaras – panoro tarti žod? ne apie kandidatus, o apie Garb?s pilie?io moralines savybes apskritai, išreikšti savo pozicij?. Atrado tam viet? ir laik?. „Garb?s pilietis paskelbiamas ne kaip tiksli?j?, humanitarini? ar socialini? moksl? žinovas, bet kaip asmuo. Labai smagu b?t? išgirsti kit? partij? vadov? ir Tarybos nari? nuomon? apie moralines savybes. Deja, šioje kadencijoje apie tai kalban?i?j? – mažuma“, – apgailestavo Tarybos narys. Jis pamin?jo kelet? Garb?s pilie?i?, primin? j? nuopelnus, sugeb?jim? atsispirti ir pasipriešinti sovietinei valdžiai bei išsak? ?mantriai supint? mint?: „Kažkaip keista, kad Garb?s pilie?io vardus per 40 procent?, kurie yra suteikti, aš juos pavadin?iau serijiniais susidorojimais su komunist? statyb? priešininkais – jie dalyvavo, ar kas gird?jote, kad jie apgyn? žmog?, kada gal?jo apginti ir tur?jo pareig?.“ A.Vizbaras pritar? ir ragino balsuoti už Petr? Bartk?-Žadgail? bei Marcelij? Martinait?, ta?iau Tarybos nariui buvo skaudu d?l Valerijos Kelbauskien?s, kuri dar 11-oje klas?je buvo reštuota ir nuteista kaip politin? kalin?, gindama T?vyn? prarado t?vus. A.Vizbaro manymu, ji – ne pilka kaimo moter?l?, ji – didžioji. [3]

A.Vizbaras primin? Petro Bartkaus sukurt? dain?, kuri? dainavo visa Lietuva – „Tu neverk, mo?iute, kad prie K??i? stalo kartais viena vieta pasiliks tuš?ia“, ir pasi?l? pasiklausyti, kokias dainas dabar m?s? t?vyn?j dainavo visai neseniai, vasario m?nes?. „Gal jau 7 kart? viešai pasisakiau – gerbkite krikš?ioniškas vertybes – gav?nia ir adventas yra gerbtini. Tai po to buvo išplatinti visokie raštai, kad Vizbaras draudžia šimtadienius ir t.t. – piktinosi gerbtinas Tarybos narys, – prašau ?jungti ?raš?.“

Sal?je pasigirdo tranki muzika ir dainos žodžiai: „?-????… Vizbarin?s….“  Beje, ? dainos tekst? buvo ?pinta pora necenz?rini? žodži?.

Pirm? kart? susiduriantiems su Vizbarini? s?voka: taip Raseini? jaunimas vadina gerbiamo mero pad?j?jo organizuojamas šventes. A. Vizbaras  atrado tinkam? viet? ir laik? paviešinti Raseini? jaunimo sukurt? dain?: iki šiol buvo net nenutuokian?i?, kad toks muzikinis k?rinys iš viso egzistuoja, ta?iau dabar žinan?i?, gird?jusi? ar trokštan?i? išgirsti ratas labai išsipl? t?. (Red. pastaba)

Nuskamb?jus dainos posmui, sal?je kilo šioks toks šurmulys, ta?iau ypatingos reakcijos nesuk?l? ir balsavimo nesutrikd?. Bals? dauguma nutarta Raseini? garb?s pilie?io vard? suteikti Marcelijui Martinai?iui ir Petrui Bartkui-Žadgailai.

Kiti sprendim? projektai buvo priimami konvejerio principu, vieningu arba beveik vieningu rank? pak?limu.  Pos?džio pabaigoje meras informavo, kad vasar? Tarybos pos?džiai bus rengiami tik biržel? ir rugpj?t?, nes liepa – masini? atostog? metas, ir pakviet? pasisakyti norin?ius Tarybos narius.

Pasinaudodama proga, pirmoji prakalbo Tarybos nar? Ona Babonien?, ji  visus kviet? ? kasmetin?, jau 8 – ?j? daugiadien? dvira?i? žyg?, kuris prasid?s balandžio 25 dien?, 11 valand? – dviratininkai išvyks iš Žemai?io aikšt?s. Jie važiuos 7 paras per 9 savivaldybes.

Iš trib?nos pasisak? Tarybos narys Darius Ulickas: „Viešojoje erdv?je – spaudoje ir televizijoje – buvo paskelbta tokia informacija, kur Savivaldyb?s administracijos direktorius tapatinamas su Nauj?ja s?junga. Aš atsakingai pareiškiu, kad administracijos direktorius nebuvo deleguotas kaip Naujosios s?jungos atstovas ? šias pareigas ir nuo ši? met? vasario m?nesio jis yra atleistas iš Raseini? skyriaus. Taip pat pasakysiu, kad aš stabdau savo veikl? valdan?ioje daugumoje.“  „? tai tur?t? atkreipti d?mes? „Valio, Raseiniai“, – su gudria šypsen?le veide pasteb?jo meras, – ta?iau tas krepšinio rezultatas nesikeis, vis tiek maždaug 14:7.“

Tarybos narys Dainius Šadauskis perskait? Savivaldyb?s merui Petrui Vežbavi?iui pareiškim?, kuriame teig?, kad mero potvarkiu jis buvo paskirtas ? darbo grup? Raseini? kult?ros centro veiklos patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams patikrinti. Ta?iau d?l pav?luotai gautos informacijos negal?jo dalyvauti Raseini? kult?ros centro Sujaini? filialo patikrinime, tod?l atlikt? darb? patikrinim? atliko savarankiškai. „Mano nustatyti faktai leidžia teigti, kad aktuose užfiksuoti objekte atlikt? darb? kiekiai ženkliai skiriasi, – tvirtino D.Šadauskis. – Prašau sudaryti darbo grup? iš kompetenting?, su objekte darbus vykdžiusiomis ?mon?mis nesusijusi? asmen?, ir atlikti pakartotin?  Kult?ros centro Sujaini? filialo remonto darb? atlikimo kieki? patikrinim?.“

[4]Meras ? š? pareiškim? atsak?, kad Sujaini? filialo patikrinimui buvo sudaryta darbo grup? iš pozicijos ir opozicijos nari?, ir j? pateiktame protokole darb? kiekiai atitiko, tod?l jis nemat?s reikalo netik?ti protokole pateiktomis išvadomis. Tik Tarybos nariui Vidmantui Karabinui, taip pat dalyvavusiam komisijos darbe, patvirtinus, kad darb? kiekiai iš ties? nebuvo tikrinti, meras nusileido ir sutiko iš naujo sudaryti darbo grup? ir atlikti pakartotin? Sujaini? filialo patikrinim?.

Tarybos narys K?stutis Skamarakas, Raseini? raj. G?r? vienkiemyje gyvenan?io Rimanto Ra?i?no prašymu, perskait? pareiškim? d?l neteisingos informacijos teikimo, adresuot? Savivaldyb?s merui, administracijos direktoriui, Tarybos nariams. Pareiškime kalbama apie Dumšiškius, viet?, kurioje bus naujos kapin?s; jame teigiama, kad Savivaldyb?s administracija deklaruoja, jog išgr?žta 15 gr?žini?, kuri? gylis – 4 metrai. Ta?iau R.Ra?i?nas tvirtina, jog tai netiesa – gr?žini? gylis – tik 1 metras, ir nurodo žmones, galin?ius tai paliudyti. Taip pat Savivaldyb? nemini veikian?io hipodromo, nutiestos elektros linijos, fakto, kad didesnioji sklypo dalis drenuota, o vandenys suvesti ? Šlynos upel? ir 4 sodybos patenka ? sanitarin? apsaugos zon?. R.Ra?i?no manymu, ši? informacij? pateikus Tarybai, neb?t? balsuota už kapines Dumšiški? kaime. Pareišk?jo nuomone, rengiant naujas kapines, tur?t? b?ti išnaudoti plotai senosiose kapin?se ir aplink jas. R.Ra?i?no pareiškime teigiamas, kad šalia Algirdo g. yra didelis (7 ha) žem?s plotas, ta?iau šiame sklype nustatyti aukšti gruntiniai vandenys. Problem? b?t? galima išspr?sti vis? plot? užpilant 1,5 m gruntu. Tai išgelb?t? Raseini? krašto žmones nuo didžiulio diskomforto persik?lus ? nauj?sias kapines Dumšiškiuose.

Paskutinis iš trib?nos pasisak? meras Petras Vežbavi?ius. Jis prisipažino nujaut?s, kad bus kreipimasis d?l Dumšiški? kapini?, ta?iau nusisteb?jo, kod?l j? perskaityti buvo patik?ta K?stu?iui Skamarakui. „Perži?r?jau protokolus, – užtikrintai kalb?jo meras, – Savivaldyb?s taryba d?l Raseini? rajono ir Raseini? miesto bendrojo plano balsavo vienbalsiai. Tod?l mes, visi 23 Tarybos nariai, jau pasisak?me, kad kapin?s b?t? Dumšiški? kaime.“ Meras specialiai R.Ra?i?nui buvo paruoš?s atsakym?. „Štai Žem?tvarkos instituto Geologijos tarnybos projektas, jame pasakyta, kad atlikta 15 gr?žini?, visi jie nurodyti projekte, – pirštu po br?žin? vedžiojo meras. – Kiekvieno gr?žinio gylis – 4 metrai. Aš privalau tik?ti ir specialistais, ir seni?nu, ir komunalinio ?kio vadovais, kad Raseini? miestas gal?s laidoti gyventojus maždaug  2-3 metus civilin?se kapin?se.“

Pasak mero, užlyginti daub?, esan?i? vidury kapini?, praktiškai ir techniškai  ne?manoma: „Aplinkui aplaidota, kas sutiks, kad važin?t? sunkiasvor? technika ir vežt? grunt?. Tai baisiausia nes?mon? – sukelsime ne vien? ir ne 7 gyventojus, o visus artimuosius. Tod?l  apie žemi? užpylim? ir šalia esan?i? sklyp? pa?mim? visuomen?s poreikiams nei kalbos negali b?ti, kadangi šalia esanti pieva išsidalinta 13 asmen? – suderinti su jais visais, kad ten bus kapin?s, yra dar didesnis košmaras, negu suderinti Dumšiškiuose. Tos žem?s pa?mimas nieko nekainuos, kadangi tas sklypas jau paimtas visuomen?s poreikiams.“

Meras primin?, kad 1995 metais buvo sudaryta darbo grup? ir jau tada šis reikalas derintas su gyventojais, jie  žinojo, kad ateis laikas, ir ten bus kapin?s.  ,,Aš ?pareigojau administracij? surinkti medžiag?, kiek kart? buvo skelbta informacija d?l bendrojo rajono ir Raseini? miesto plano ruošimo. Viskas atlikta labai teisingai ir tvarkingai, tod?l dabartiniu metu yra ruošiamas šios teritorijos detalusis planas, kurio vienas iš komponent? – poveikio aplinkai studija. Jeigu specialistai pasakys, kad šita vieta tinka kapin?ms, mano pareiga yra paruošti visus dokumentus kitos kadencijos tarybai“ , – išpoškino meras ir paskelb? pos?džio pabaig?.