2019 sausio
22
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kas pavojingiau – afrikinis, graikinis ar tėvyninis maras?

    Siųsti Versija spausdinimui

    Šarūnas BARKAUSKAS

    Aplink Lietuvą vyksta pavojingi reiškiniai – iš Rytų pusės prie šalies artėja afrikinis maras (AM), iš Vakarų – graikinis maras (GM).    

    Pranešama, kad Gruzijoje pradėjęs plisti ir iki Sankt Peterburgo srities jau atklydęs AM yra bene pati pavojingiausia kiaulių liga, nes nuo AM dar nėra išrasta vakcina. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai neturi jokių garantijų, kad AM neperžengs Lietuvos sienų. Tuomet būtų ne juokas – didžiulių nuostolių patirtų ūkininkai ir prekybininkai.      

    Atrodo, ne ką mažesnė grėsmė atslenka ir iš Vakarų: finansų krizė pakirto Graikiją. Ji dabar suklupusi ir ištiesusi ranką maldauja pagalbos, nes šalies biudžete švilpauja vėjai. Prieš AM dar nėra išrasta vakcina, tačiau prieš GM, atrodo, pavyko sukurti tam tikrą gydymo būdą, kurio esmė – finansinė dieta ir donorų pagalba. Tačiau nėra dar tokio drąsuolio, kuris teigtų, kad Graikijos gelbėjimo planas tikrai pavyks. Jei GM įsisiautės, pirmosios jo aukos po Graikijos turėtų būti Italija ir Portugalija. Lietuva į juodąjį grafiką neįtraukta, ir tai šiokia tokia paguoda šildymo sezono spaudžiamiems gyventojams, kurie nuolat dejuoja nuo įvairiausių finansinio maro atmainų ir vadina jas tėvyninėmis gripo mutacijomis.   

    Kaip žinoma, Lietuvoje yra įvairiausių „antigpripino“ rūšių, tačiau antikrizinės tabletės dar niekas neišrado. Kartais tai atrodo net keista, juk medikai šiais laikais gali
    pasiūlyti tabletę kiekvienam gyvenimo atvejui. Jie apskritai būtų nieko prieš, jei žmonės medikamentus imtų vartoti kaip riešutus ar saulėgrąžas.      

    Kita vertus, galima sakyti, kad visos ligos – šalutinių krizės poveikių vaisiai. Tad kiekviena tabletė savyje turi tam tikro antikrizinio poveikio užtaisą. Prisirijęs vaistų
    žmogus kartais praranda sveiką nuovoką ir, kaip sakoma, krizę prakrizena – neužsikrečia nei graikiniu, nei afrikiniu, nei tėvyniniu maru. Deja, įgijus priklausomybę nuo vaistų, parandamas sugebėjimas priešintis, naudotis savo gyvybiniais rezervais. Skolomis savo gerovę susikūrusi Graikija neberanda jėgų priešintis maro infekcijai, todėl prašo labai stiprių finansinių tablečių. Tokios tabletės į Europos civilizacijos lopšį siunčiamos tie-siog vagonais, kad tik Graikija nepakratytų kojų.    

    O mums, lietuviams, su savo tėvyninėmis epidemijomis teks grumtis savo jėgomis, tai reiškia, kad mes dar turime parako savo parakinėse!

    Komentarų nėra