2019 rugsėjo
16
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kas žlugdo „Raseinių meloraciją“?

    Siųsti Versija spausdinimui

    Arūnas DAMBRAUSKAS

    Ar gali įmonei vadovauti žmogus, nieko neišmanantis apie jos veiklos sritį? Suprantama, jei tai normali įmonė, tokia situacija neįmanoma. Bet tokie dalykai visiškai galimi valstybės valdomoje įmonėje. Ar tai reiškia, kad valstybės įmonės yra kažkokios nenormalios? Regis, kad taip. Tai akivaizdžiai atskleidė situacija valstybės valdomoje bendrovėje „Raseinių melioracija“ ir neseniai atliktas Valstybės kontrolės tyrimas, kuris parodė, kad valstybės įmonėse tvarkomasi visiškai neefektyviai. Bendrovė „Raseinių melioracija“ daug metų buvo tarsi normali įmonė: nuosekliai dirbo, didino pajėgumus, žmonės laiku gaudavo atlyginimus, planavo savo ir savo šeimų ateitį. Tačiau 2009 metais bendrovėje viskas pradėjo ristis žemyn. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad į valdžią atėję politikai sugalvojo pasinaudoti „Raseinių bendrovės“, kaip valstybės įmonės, statusu. Kadangi šios įmonės akcijas valdo Žemės ūkio ministerija, o pastarosios vairą mikliomis Kazimiero Starkevičiaus rankomis sukinėja konservatoriai, „Raseinių melioracijoje“ buvo pakeista valdžia. Iš pareigų atleistas daugybę metų įmonei vadovavęs, kaip labai padorus ir protingas specialistas užsirekomendavęs Antanas Siudikas, o į jo vietą pasodinti K.Starkevičiaus bendrapartiečiai ir bendražygiai – Ramūnas Noreika ir Benius Mažeika.

    Reikalai bendrovėje pradėjo sparčiai blogėti. Mažėjo ir ėmė vėluoti atlyginimai, prasidėjo bendrovės padalinių išpardavimas. Kadangi buvo pardavinėjamas bendrovės turtas, žmonės tikėjosi bent laikino pagerėjimo, tačiau taip neatsitiko. Kur tie pinigai už parduotą bendrovės turtą? Kodėl jis parduodamas? Kodėl nemokami atlyginimai? Valstybinės įmonės darbuotojai turėjo daugybę klausimų, tačiau jokių paaiškinimų iš vadovybės nesulaukė. O čia jau labai negerai! Vadovybė privalėjo paaiškinti, nes valstybės įmonė teikia viešąsias paslaugas, viskas joje turi vykti viešai ir jokių komercinių slapukavimų čia neturėtų būti – tai ne privatus verslas.

    Tačiau „Raseinių melioracijoje“ viešumu net nekvepėjo, todėl įmonės veikla apaugo gandais: bendrovės darbuotojai tvirtino, kad iš įmonės teritorijos išgabenami didžiuliai brangaus metalo laužo kiekiai, kad sudaromi įmonei nenaudingi sandoriai, kad sunkioji technika gabenama darbuotis į privačias, su naujaisiais vadovais susijusių asmenų sodybas. Netrukus paaiškėjo, kad gandai turi visiškai realų pagrindą. Bendrovės darbuotojai, kurių dauguma yra smulkieji įmonės akcininkai, sušaukė susirinkimą ir jame išliejo visus savo skaudulius. Kaip gali būti, kad žmogus, kuris melioracijoje neišmano nei mū nei me, tapo „Raseinių melioracijos“ direktoriaus pavaduotoju? Taip susirinkimo metu retoriškai klausė buvęs įmonės vadovas A.Siudikas, jam pritarė dešimtys darbuotojų.

    Gerbiamas, A.Siudikai, nesistebėkite. Tokie kompetencijos ir pareigų nesuderinamumo paradoksai valstybės valdomose įmonėse gana įprastas dalykas. Jau seniai visi žino, kad skiriant į svarbias valstybės įmonės pareigas, svarbus ne profesinis pasirengimas ir patirtis, bet partinė priklausomybė ir įtaka. Štai kodėl nemokėdamas nei bū nei me, žmogus tapo direktoriaus pavaduotoju. Ir įmonė netrukus ėmė ristis žemyn. Vieša paslaptis, kad valstybės įmonės paverčiamos partijų šėryklomis ir neršyklomis. Būtent tai ir patvirtina situacija „Raseinių melioracijoje“. Kai į valdžią atėjo konservatoriai ir kai konservatoriai ėmė vadovauti Žemės ūkio ministerijai, kuriai priklauso „Raseinių melioracija“, valdžia buvo pakeista ir melioracijos įmonėje. Valstybės įmones galima palyginti su karvėmis, kurias kaip vilkai užpuola pinigų išalkusios partijos. Nors tos karvės priklauso ne partijoms, bet yra visų piliečių nuosavybė ir jas reikėtų rūpestingai melžti, tačiau partiniai grobuonys savo auką neretai tiesiog sudrasko. Ar ne taip atsitiko su „Raseinių melioracija“?

    Įdomu, ar pavyks išsaugoti bent ragus ir kanopas? Tai netrukus turėtų paaiškėti, mat praėjusią savaitę buvo patvirtinta nauja stebėtojų taryba ir darbuotojų reikalavimu į ją išrinktas buvęs „Raseinių melioracijos“ vadovas A.Siudikas. Tačiau žinant, kokios šiuo metu yra stiprios ir kibios konservatorių letenos, vilčių ką nors išsaugoti – nedaug. Jau susirinkimo metu buvo galima pastebėti povandenines sroves, kurios „Raseinių melioracijos“ dirbantiesiems nieko gero nežada. Pavyzdžiui, be A.Siudiko, į stebėtojų tarybą išrinktos dvi Valstybės turto fondo (VTF) tarnautojos. Tai padaryti buvo privaloma, nes privatizavimui rengiama „Raseinių melioracija“ yra perduota VTF, kuris dabar valdo per du trečdalius bendrovės akcijų. Kas dabar Lietuvoje valdo VTF? VTF valdybos pirmininkas yra Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis – politinio pasitikėjimo tarnautojas. O jo tiesioginis viršininkas yra konservatorius Dainius Kreivys. Taigi, daugumą „Raseinių melioracijos“ stebėtojų taryboje valdys konservatoriai. O gal mes per daug įtarūs? Gal VTF turto fondas ims nuoširdžiai ir nesavanaudiškai ginti stekenamą valstybės įmonę ir jos darbuotojus? Darbuotojai irgi to tikėjosi. Visi galvojo, kad į praėjusią savaitę vykusį susirinkimą atvyks ir A. Burkovskis. Tačiau jis neatvyko ir tą dieną neatsiliepė savo mobiliuoju telefonu, nors Ūkio ministerijos internetiniame tinklalapyje iki šiol skelbiama, kad liepos 27 dieną viceministras lankysis „Raseinių melioracijoje“. Taigi, „Raseinių melioracijos“ darbuotojai savo kailiu jau patyrė, kas tai yra partijų diktatūra, apie kurią kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kad valstybės įmonėse viešpataujanti netvarka ir siaurų partinių interesų viršenybė prieš viešuosius, jau atkreipė ir Prezidentės dėmesį. Neseniai valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas atliko valstybės valdomų įmonių veiklos analizę. Išvada vienareikšmė: jos valdomos visiškai neefektyviai. Tyrimo apibendrinime konstatuojama, kad jų vadovai dažnai skiriami ne pagal kompetenciją, bet pagal partinę priklausomybę (tai yra, skiriamas savas, nors nemokantis nei bū, nei me). Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei suformuoti bendrą valstybės įmonių valdymo politiką ir apsvarstyti galimybę paskirti instituciją, kuri koordinuotų ir kontroliuotų valstybės įmonių valdymo politiką. Lietuvoje veikia 108 valstybės įmonės, kurių bendras turtas sudaro 14,4 milijardo litų. V.Švedas pabrėžė, kad valstybės įmonių ekonominis efektyvymas Lietuvoje yra labai mažas. Turto grąža – mažesnė nei 8 procentai. Teigiama, kad, pavyzdžiui, Švedijoje tokių įmonių veiklos efektyvumas didesnis net iki šimto kartų.

    Koks gali būti efektyvumas, kai Lietuvoje valstybinės įmonės kone atvirai veikia pagal savanaudiškumo principą. Pavyzdžiui, kai kuriose įmonėse darbuotojams teikiamos neprocentinės paskolos. Ypač neskaidriai vyksta viešieji konkursai, kuriuos dažniausiai laimi su įmonės vadovybe susiję asmenys. Valstybės kontrolės specialistų nuomone, reikia sisteminės viešųjų pirkimų kontrolės. Tai akivaizdu ir „Raseiniu melioracijos“ veikloje. Įtariama, kad įmonės vadovai, parduodami bendrovės turtą, neskelbė konkursų, todėl kai kurie objektai buvo parduoti pusvelčiui. Tai, kad valstybės įmonių veiklą pradėjo tyrinėti kontroliuojančios tarnybos, teikia šiokių tokių vilčių. Tačiau kartu kyla ir įtarimas – ar tokios analizės nėra tik veiklos imitacija. „Raseinių melioracija“ šiuo atveju galėtų būti gera pratybų aikštelė, kurioje  pareigūnai turi puikią progą įrodyti, kad valstybės įmonėje yra svarbiau žmonės ir viešieji interesai, nei partinių klanų rezgami savanaudiški planai.

    Komentarų nėra