Kas lugdo Raseini? meloracij??

Versija spausdinimui

Ar?nas DAMBRAUSKAS

Ar gali ?monei vadovauti mogus, nieko neimanantis apie jos veiklos srit?? Suprantama, jei tai normali ?mon?, tokia situacija ne?manoma. Bet tokie dalykai visikai galimi valstyb?s valdomoje ?mon?je. Ar tai reikia, kad valstyb?s ?mon?s yra kakokios nenormalios? Regis, kad taip. Tai akivaizdiai atskleid? situacija valstyb?s valdomoje bendrov?je Raseini? melioracija ir neseniai atliktas Valstyb?s kontrol?s tyrimas, kuris parod?, kad valstyb?s ?mon?se tvarkomasi visikai neefektyviai. Bendrov? Raseini? melioracija daug met? buvo tarsi normali ?mon?: nuosekliai dirbo, didino paj?gumus, mon?s laiku gaudavo atlyginimus, planavo savo ir savo eim? ateit?. Ta?iau 2009 metais bendrov?je viskas prad?jo ristis emyn. Kod?l taip atsitiko? Tod?l, kad ? valdi? at?j? politikai sugalvojo pasinaudoti Raseini? bendrov?s, kaip valstyb?s ?mon?s, statusu. Kadangi ios ?mon?s akcijas valdo em?s ?kio ministerija, o pastarosios vair? mikliomis Kazimiero Starkevi?iaus rankomis sukin?ja konservatoriai, Raseini? melioracijoje buvo pakeista valdia. I pareig? atleistas daugyb? met? ?monei vadovav?s, kaip labai padorus ir protingas specialistas usirekomendav?s Antanas Siudikas, o ? jo viet? pasodinti K.Starkevi?iaus bendrapartie?iai ir bendraygiai Ram?nas Noreika ir Benius Maeika.

Reikalai bendrov?je prad?jo spar?iai blog?ti. Ma?jo ir ?m? v?luoti atlyginimai, prasid?jo bendrov?s padalini? ipardavimas. Kadangi buvo pardavin?jamas bendrov?s turtas, mon?s tik?josi bent laikino pager?jimo, ta?iau taip neatsitiko. Kur tie pinigai u parduot? bendrov?s turt?? Kod?l jis parduodamas? Kod?l nemokami atlyginimai? Valstybin?s ?mon?s darbuotojai tur?jo daugyb? klausim?, ta?iau joki? paaikinim? i vadovyb?s nesulauk?. O ?ia jau labai negerai! Vadovyb? prival?jo paaikinti, nes valstyb?s ?mon? teikia vie?sias paslaugas, viskas joje turi vykti vieai ir joki? komercini? slapukavim? ?ia netur?t? b?ti – tai ne privatus verslas.

Ta?iau Raseini? melioracijoje vieumu net nekvep?jo, tod?l ?mon?s veikla apaugo gandais: bendrov?s darbuotojai tvirtino, kad i ?mon?s teritorijos igabenami didiuliai brangaus metalo lauo kiekiai, kad sudaromi ?monei nenaudingi sandoriai, kad sunkioji technika gabenama darbuotis ? priva?ias, su naujaisiais vadovais susijusi? asmen? sodybas. Netrukus paaik?jo, kad gandai turi visikai real? pagrind?. Bendrov?s darbuotojai, kuri? dauguma yra smulkieji ?mon?s akcininkai, suauk? susirinkim? ir jame iliejo visus savo skaudulius. Kaip gali b?ti, kad mogus, kuris melioracijoje neimano nei m? nei me, tapo Raseini? melioracijos direktoriaus pavaduotoju? Taip susirinkimo metu retorikai klaus? buv?s ?mon?s vadovas A.Siudikas, jam pritar? deimtys darbuotoj?.

Gerbiamas, A.Siudikai, nesisteb?kite. Tokie kompetencijos ir pareig? nesuderinamumo paradoksai valstyb?s valdomose ?mon?se gana ?prastas dalykas. Jau seniai visi ino, kad skiriant ? svarbias valstyb?s ?mon?s pareigas, svarbus ne profesinis pasirengimas ir patirtis, bet partin? priklausomyb? ir ?taka. tai kod?l nemok?damas nei b? nei me, mogus tapo direktoriaus pavaduotoju. Ir ?mon? netrukus ?m? ristis emyn. Viea paslaptis, kad valstyb?s ?mon?s paver?iamos partij? ?ryklomis ir neryklomis. B?tent tai ir patvirtina situacija Raseini? melioracijoje. Kai ? valdi? at?jo konservatoriai ir kai konservatoriai ?m? vadovauti em?s ?kio ministerijai, kuriai priklauso Raseini? melioracija, valdia buvo pakeista ir melioracijos ?mon?je. Valstyb?s ?mones galima palyginti su karv?mis, kurias kaip vilkai upuola pinig? ialkusios partijos. Nors tos karv?s priklauso ne partijoms, bet yra vis? pilie?i? nuosavyb? ir jas reik?t? r?pestingai melti, ta?iau partiniai grobuonys savo auk? neretai tiesiog sudrasko. Ar ne taip atsitiko su Raseini? melioracija?

?domu, ar pavyks isaugoti bent ragus ir kanopas? Tai netrukus tur?t? paaik?ti, mat pra?jusi? savait? buvo patvirtinta nauja steb?toj? taryba ir darbuotoj? reikalavimu ? j? irinktas buv?s Raseini? melioracijos vadovas A.Siudikas. Ta?iau inant, kokios iuo metu yra stiprios ir kibios konservatori? letenos, vil?i? k? nors isaugoti nedaug. Jau susirinkimo metu buvo galima pasteb?ti povandenines sroves, kurios Raseini? melioracijos dirbantiesiems nieko gero neada. Pavyzdiui, be A.Siudiko, ? steb?toj? taryb? irinktos dvi Valstyb?s turto fondo (VTF) tarnautojos. Tai padaryti buvo privaloma, nes privatizavimui rengiama Raseini? melioracija yra perduota VTF, kuris dabar valdo per du tre?dalius bendrov?s akcij?. Kas dabar Lietuvoje valdo VTF? VTF valdybos pirmininkas yra ?kio viceministras Arnoldas Burkovskis politinio pasitik?jimo tarnautojas. O jo tiesioginis virininkas yra konservatorius Dainius Kreivys. Taigi, daugum? Raseini? melioracijos steb?toj? taryboje valdys konservatoriai. O gal mes per daug ?tar?s? Gal VTF turto fondas ims nuoirdiai ir nesavanaudikai ginti stekenam? valstyb?s ?mon? ir jos darbuotojus? Darbuotojai irgi to tik?josi. Visi galvojo, kad ? pra?jusi? savait? vykus? susirinkim? atvyks ir A. Burkovskis. Ta?iau jis neatvyko ir t? dien? neatsiliep? savo mobiliuoju telefonu, nors ?kio ministerijos internetiniame tinklalapyje iki iol skelbiama, kad liepos 27 dien? viceministras lankysis Raseini? melioracijoje. Taigi, Raseini? melioracijos darbuotojai savo kailiu jau patyr?, kas tai yra partij? diktat?ra, apie kuri? kalb?jo Prezident? Dalia Grybauskait?. Kad valstyb?s ?mon?se viepataujanti netvarka ir siaur? partini? interes? virenyb? prie vieuosius, jau atkreip? ir Prezident?s d?mes?. Neseniai valstyb?s kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras vedas atliko valstyb?s valdom? ?moni? veiklos analiz?. Ivada vienareikm?: jos valdomos visikai neefektyviai. Tyrimo apibendrinime konstatuojama, kad j? vadovai danai skiriami ne pagal kompetencij?, bet pagal partin? priklausomyb? (tai yra, skiriamas savas, nors nemokantis nei b?, nei me). Valstyb?s kontrol? si?lo Vyriausybei suformuoti bendr? valstyb?s ?moni? valdymo politik? ir apsvarstyti galimyb? paskirti institucij?, kuri koordinuot? ir kontroliuot? valstyb?s ?moni? valdymo politik?. Lietuvoje veikia 108 valstyb?s ?mon?s, kuri? bendras turtas sudaro 14,4 milijardo lit?. V.vedas pabr??, kad valstyb?s ?moni? ekonominis efektyvymas Lietuvoje yra labai maas. Turto gr?a maesn? nei 8 procentai. Teigiama, kad, pavyzdiui, vedijoje toki? ?moni? veiklos efektyvumas didesnis net iki imto kart?.

Koks gali b?ti efektyvumas, kai Lietuvoje valstybin?s ?mon?s kone atvirai veikia pagal savanaudikumo princip?. Pavyzdiui, kai kuriose ?mon?se darbuotojams teikiamos neprocentin?s paskolos. Ypa? neskaidriai vyksta vieieji konkursai, kuriuos daniausiai laimi su ?mon?s vadovybe susij? asmenys. Valstyb?s kontrol?s specialist? nuomone, reikia sistemin?s vie?j? pirkim? kontrol?s. Tai akivaizdu ir Raseiniu melioracijos veikloje. ?tariama, kad ?mon?s vadovai, parduodami bendrov?s turt?, neskelb? konkurs?, tod?l kai kurie objektai buvo parduoti pusvel?iui. Tai, kad valstyb?s ?moni? veikl? prad?jo tyrin?ti kontroliuojan?ios tarnybos, teikia ioki? toki? vil?i?. Ta?iau kartu kyla ir ?tarimas ar tokios analiz?s n?ra tik veiklos imitacija. Raseini? melioracija iuo atveju gal?t? b?ti gera pratyb? aiktel?, kurioje pareig?nai turi puiki? prog? ?rodyti, kad valstyb?s ?mon?je yra svarbiau mon?s ir vieieji interesai, nei partini? klan? rezgami savanaudiki planai.

Komentarų nėra