Kas žlugdo „Raseini? meloracij?“?

Ar?nas DAMBRAUSKAS [1]

Ar gali ?monei vadovauti žmogus, nieko neišmanantis apie jos veiklos srit?? Suprantama, jei tai normali ?mon?, tokia situacija ne?manoma. Bet tokie dalykai visiškai galimi valstyb?s valdomoje ?mon?je. Ar tai reiškia, kad valstyb?s ?mon?s yra kažkokios nenormalios? Regis, kad taip. Tai akivaizdžiai atskleid? situacija valstyb?s valdomoje bendrov?je „Raseini? melioracija“ ir neseniai atliktas Valstyb?s kontrol?s tyrimas, kuris parod?, kad valstyb?s ?mon?se tvarkomasi visiškai neefektyviai. Bendrov? „Raseini? melioracija“ daug met? buvo tarsi normali ?mon?: nuosekliai dirbo, didino paj?gumus, žmon?s laiku gaudavo atlyginimus, planavo savo ir savo šeim? ateit?. Ta?iau 2009 metais bendrov?je viskas prad?jo ristis žemyn. Kod?l taip atsitiko? Tod?l, kad ? valdži? at?j? politikai sugalvojo pasinaudoti „Raseini? bendrov?s“, kaip valstyb?s ?mon?s, statusu. Kadangi šios ?mon?s akcijas valdo Žem?s ?kio ministerija, o pastarosios vair? mikliomis Kazimiero Starkevi?iaus rankomis sukin?ja konservatoriai, „Raseini? melioracijoje“ buvo pakeista valdžia. Iš pareig? atleistas daugyb? met? ?monei vadovav?s, kaip labai padorus ir protingas specialistas užsirekomendav?s Antanas Siudikas, o ? jo viet? pasodinti K.Starkevi?iaus bendrapartie?iai ir bendražygiai – Ram?nas Noreika ir Benius Mažeika.

Reikalai bendrov?je prad?jo spar?iai blog?ti. Maž?jo ir ?m? v?luoti atlyginimai, prasid?jo bendrov?s padalini? išpardavimas. Kadangi buvo pardavin?jamas bendrov?s turtas, žmon?s tik?josi bent laikino pager?jimo, ta?iau taip neatsitiko. Kur tie pinigai už parduot? bendrov?s turt?? Kod?l jis parduodamas? Kod?l nemokami atlyginimai? Valstybin?s ?mon?s darbuotojai tur?jo daugyb? klausim?, ta?iau joki? paaiškinim? iš vadovyb?s nesulauk?. O ?ia jau labai negerai! Vadovyb? prival?jo paaiškinti, nes valstyb?s ?mon? teikia vieš?sias paslaugas, viskas joje turi vykti viešai ir joki? komercini? slapukavim? ?ia netur?t? b?ti – tai ne privatus verslas.

Ta?iau „Raseini? melioracijoje“ viešumu net nekvep?jo, tod?l ?mon?s veikla apaugo gandais: bendrov?s darbuotojai tvirtino, kad iš ?mon?s teritorijos išgabenami didžiuliai brangaus metalo laužo kiekiai, kad sudaromi ?monei nenaudingi sandoriai, kad sunkioji technika gabenama darbuotis ? priva?ias, su naujaisiais vadovais susijusi? asmen? sodybas. Netrukus paaišk?jo, kad gandai turi visiškai real? pagrind?. Bendrov?s darbuotojai, kuri? dauguma yra smulkieji ?mon?s akcininkai, sušauk? susirinkim? ir jame išliejo visus savo skaudulius. Kaip gali b?ti, kad žmogus, kuris melioracijoje neišmano nei m? nei me, tapo „Raseini? melioracijos“ direktoriaus pavaduotoju? Taip susirinkimo metu retoriškai klaus? buv?s ?mon?s vadovas A.Siudikas, jam pritar? dešimtys darbuotoj?.

Gerbiamas, A.Siudikai, nesisteb?kite. Tokie kompetencijos ir pareig? nesuderinamumo paradoksai valstyb?s valdomose ?mon?se gana ?prastas dalykas. Jau seniai visi žino, kad skiriant ? svarbias valstyb?s ?mon?s pareigas, svarbus ne profesinis pasirengimas ir patirtis, bet partin? priklausomyb? ir ?taka. Štai kod?l nemok?damas nei b? nei me, žmogus tapo direktoriaus pavaduotoju. Ir ?mon? netrukus ?m? ristis žemyn. Vieša paslaptis, kad valstyb?s ?mon?s paver?iamos partij? š?ryklomis ir neršyklomis. B?tent tai ir patvirtina situacija „Raseini? melioracijoje“. Kai ? valdži? at?jo konservatoriai ir kai konservatoriai ?m? vadovauti Žem?s ?kio ministerijai, kuriai priklauso „Raseini? melioracija“, valdžia buvo pakeista ir melioracijos ?mon?je. Valstyb?s ?mones galima palyginti su karv?mis, kurias kaip vilkai užpuola pinig? išalkusios partijos. Nors tos karv?s priklauso ne partijoms, bet yra vis? pilie?i? nuosavyb? ir jas reik?t? r?pestingai melžti, ta?iau partiniai grobuonys savo auk? neretai tiesiog sudrasko. Ar ne taip atsitiko su „Raseini? melioracija“?

?domu, ar pavyks išsaugoti bent ragus ir kanopas? Tai netrukus tur?t? paaišk?ti, mat pra?jusi? savait? buvo patvirtinta nauja steb?toj? taryba ir darbuotoj? reikalavimu ? j? išrinktas buv?s „Raseini? melioracijos“ vadovas A.Siudikas. Ta?iau žinant, kokios šiuo metu yra stiprios ir kibios konservatori? letenos, vil?i? k? nors išsaugoti – nedaug. Jau susirinkimo metu buvo galima pasteb?ti povandenines sroves, kurios „Raseini? melioracijos“ dirbantiesiems nieko gero nežada. Pavyzdžiui, be A.Siudiko, ? steb?toj? taryb? išrinktos dvi Valstyb?s turto fondo (VTF) tarnautojos. Tai padaryti buvo privaloma, nes privatizavimui rengiama „Raseini? melioracija“ yra perduota VTF, kuris dabar valdo per du tre?dalius bendrov?s akcij?. Kas dabar Lietuvoje valdo VTF? VTF valdybos pirmininkas yra ?kio viceministras Arnoldas Burkovskis – politinio pasitik?jimo tarnautojas. O jo tiesioginis viršininkas yra konservatorius Dainius Kreivys. Taigi, daugum? „Raseini? melioracijos“ steb?toj? taryboje valdys konservatoriai. O gal mes per daug ?tar?s? Gal VTF turto fondas ims nuoširdžiai ir nesavanaudiškai ginti stekenam? valstyb?s ?mon? ir jos darbuotojus? Darbuotojai irgi to tik?josi. Visi galvojo, kad ? pra?jusi? savait? vykus? susirinkim? atvyks ir A. Burkovskis. Ta?iau jis neatvyko ir t? dien? neatsiliep? savo mobiliuoju telefonu, nors ?kio ministerijos internetiniame tinklalapyje iki šiol skelbiama, kad liepos 27 dien? viceministras lankysis „Raseini? melioracijoje“. Taigi, „Raseini? melioracijos“ darbuotojai savo kailiu jau patyr?, kas tai yra partij? diktat?ra, apie kuri? kalb?jo Prezident? Dalia Grybauskait?. Kad valstyb?s ?mon?se viešpataujanti netvarka ir siaur? partini? interes? viršenyb? prieš viešuosius, jau atkreip? ir Prezident?s d?mes?. Neseniai valstyb?s kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas atliko valstyb?s valdom? ?moni? veiklos analiz?. Išvada vienareikšm?: jos valdomos visiškai neefektyviai. Tyrimo apibendrinime konstatuojama, kad j? vadovai dažnai skiriami ne pagal kompetencij?, bet pagal partin? priklausomyb? (tai yra, skiriamas savas, nors nemokantis nei b?, nei me). Valstyb?s kontrol? si?lo Vyriausybei suformuoti bendr? valstyb?s ?moni? valdymo politik? ir apsvarstyti galimyb? paskirti institucij?, kuri koordinuot? ir kontroliuot? valstyb?s ?moni? valdymo politik?. Lietuvoje veikia 108 valstyb?s ?mon?s, kuri? bendras turtas sudaro 14,4 milijardo lit?. V.Švedas pabr?ž?, kad valstyb?s ?moni? ekonominis efektyvymas Lietuvoje yra labai mažas. Turto gr?ža – mažesn? nei 8 procentai. Teigiama, kad, pavyzdžiui, Švedijoje toki? ?moni? veiklos efektyvumas didesnis net iki šimto kart?.

Koks gali b?ti efektyvumas, kai Lietuvoje valstybin?s ?mon?s kone atvirai veikia pagal savanaudiškumo princip?. Pavyzdžiui, kai kuriose ?mon?se darbuotojams teikiamos neprocentin?s paskolos. Ypa? neskaidriai vyksta viešieji konkursai, kuriuos dažniausiai laimi su ?mon?s vadovybe susij? asmenys. Valstyb?s kontrol?s specialist? nuomone, reikia sistemin?s vieš?j? pirkim? kontrol?s. Tai akivaizdu ir „Raseiniu melioracijos“ veikloje. ?tariama, kad ?mon?s vadovai, parduodami bendrov?s turt?, neskelb? konkurs?, tod?l kai kurie objektai buvo parduoti pusvel?iui. Tai, kad valstyb?s ?moni? veikl? prad?jo tyrin?ti kontroliuojan?ios tarnybos, teikia šioki? toki? vil?i?. Ta?iau kartu kyla ir ?tarimas – ar tokios analiz?s n?ra tik veiklos imitacija. „Raseini? melioracija“ šiuo atveju gal?t? b?ti gera pratyb? aikštel?, kurioje  pareig?nai turi puiki? prog? ?rodyti, kad valstyb?s ?mon?je yra svarbiau žmon?s ir viešieji interesai, nei partini? klan? rezgami savanaudiški planai.