Kristina BENDŽI?T?
[1]
2012 metais gyvenimas iš esm?s pasikeis: užgrius pasaulio pabaiga, ?sigal?s skaitmenin? TV ir bus užbaigtas mokykl? tinklo reorganizavimas. Pirm?sias dvi permainas priimame kaip savaime suprantamus dalykus, ta?iau švietimo reformos bei mokykl? tinklo reorganizavimas m?s? visuomen?je sukelia nemažai diskusij?: tiek pedagogai, tiek moksleiviai bei j? t?veliai suirz?, juos kankina nežinia – kas gi pasikeis 2012 metais mokyklose; kur bus galima ?gyti pagrindin?, o kur – vidurin? išsilavinim?, kaip pasiskirstys mokini? srautai ir koks likimas laukia pedagog? – ar pasibaigus mokykl? tinklo reorganizavimui jie tebetur?s darbo vietas?
Pagal dabar rengiamas Švietimo ?statymo pataisas, m?s? šalyje vidurini? mokykl?, kuriose moksleiviai mokyt?si nuo 1 iki 12 klas?s, nebeliks. Nauja mokykl? tinklo strukt?ra tur?t? atrodyti taip: pradin? mokykla, pagrindin?, progimnazija ir gimnazija. Progimnazijoje b?t? arba 1-8 klas?s arba 5-8 klas?s. Pagrindin?je mokykloje – 1-10 arba 5-10 klas?s, gimnazijoje – 9-12 klas?s.
Raseini? rajono savivaldyb?s taryba m?s? rajono mokykl? tinklo pertvarkos 2005-2012 met? bendr?j? plan? pri?m? 2005m. biržel?, ta?iau kasmet jis buvo koreguojamas, taisomas, papildomas. 2009 m. kovo 26 dien? buvo patvirtintas mokykl? steigimo, reorganizavimo, vidaus strukt?ros pertvarkymo 2009-2012 met? priemoni? planas, kuriame numatyta nuo 2010 met? rugs?jo Raseini? Šaltinio ir „Kalno“ vidurin?se mokyk-lose neformuoti 11 klasi?; 2012 met? Raseini? mieste vidurinio ugdymo paslaugas teiks tik Prezidento Jono Žemai?io gimnazija, o Šaltinio ir „Kalno“ vidurin?s mokyklos taps pagrindin?mis.
Teikti prašymus akreditacijai gal?jo visos mokyklos
Pasak Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jo A. Milašausko, akredituotis ir siekti gimnazijos statuso gal?jo visos Raseini? mokyklos, ta?iau nei „Kalno“, nei Šaltinio mokykla iki numatyto termino Tarybai nepateik? prašymo d?l akreditacijos – leidimo mokyti 11-12 klasi? moksleivius. Tai buvo mokykl? bendruomeni? apsisprendimas. Gal buvo tikimasi, kad Vyriausyb? pakeis savo nutarimus ir leis vykdyti viduriniojo ugdymo program? be joki? akreditavim?? Nuo 2012 met? rugs?jo 1 d. juridiškai šios mokylos nebegal?s mokyti 11-12 klasi? moksleivi?. Dabartin? Prezidento Jono Žemai?io gimnazija gimnazijos status? gavo prieš 11 met? pagal tuo metu galiojusius ?statymus. Beje, pagal gyventoj? skai?i? ir kitus kriterijus Raseiniams užtenka vienos gimnazijos.
Raseini? „Kalno“ ir Šaltinio vidurini? mokykl? dešimtokai ? traukin? susp?jo
Anot mero Petro Vežbavi?iaus, pagal tuomet galiojusius ?statymus mokykl? pertvarkymo 2009-2012 met? priemoni? planas buvo paruoštas labai gerai. Ta?iau t? pa?i? met? balandžio 15 dien? Švietimo ministras išleido ?sakym?, leidžiant? mokykl? reform? prat?sti pusme?iui: mokykl? pertvarka privalo b?ti baigta 2012m. rugpj??io 31d., tad 11 klases 2010m. formuoti galima, jeigu abiturientai susp?ja iki šios datos pabaigti mokslus. Netik?tai atsirado juridin? galimyb? dabartiniams dešimtokams pabaigti dvylika klasi? savo mokyklose. Sužinoj? apie ?statymin?s baz?s poky?ius, Raseini? „Kalno“ ir Šaltinio vidurin?se mokyklose besimokan?i? dešimtok? t?vai sukruto: jie kreip?si ? Savivaldyb?s mer? ir Tarybos narius su prašymu, kad j? vaikams b?t? leista ?gyti vidurin? išsilavinim? savo mokyklose. Taryba turi teis? keisti savo sprendimus, ta?iau t?veliams teko ?d?ti nemažai pastang?, kol Tarybos narius pavyko perkalb?ti. Ši? met? kovo 25 d. Taryba, atsižvelgdama ? t?v? pageidavimus, patvirtino pataisyt? mokykl? pertvarkos plan?. Ši?metiniai „Kalno“ ir Šaltinio dešimtokai - tai paskutiniai ši? mokykl? abiturientai. Dabartiniai devintokai pasirinkimo jau nebetur?s – nor?dami ?gyti vidurin? išsilavinim?, jie prival?s rinktis gimnazij?.
Devintokai prival?s rinktis gimnazij?
Tarybos nario, Švietimo, kult?ros, sporto, teis?tvarkos ir jaunimo reikal? komiteto pirmininko Lino Dargevi?iaus nuomone, Tarybos sprendimas dabartiniams dešimtokams ir j? t?vams yra palankus, ta?iau bendrai rajono strategijai tai ne ? naud? – mokykl? tinklo reorganizavimo procesas nusit?sia dar vieneriems metams.
Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jo Art?ro Milašausko teigimu, 2010-2011 mokslo metams tiek Šaltinio, tiek „Kalno“ vidurin?se mokyklose dar bus komplektuojamos visos klas?s – nuo 1 iki 12. Jei, tarkim, devintokai, pareikš nor? išeiti ? gimnazij?, – jiems atviri keliai. Ateinan?iais metais moksleiviai patys gal?s rinktis, kurioje mokykloje mokytis. Nuo 2012m. rugs?jo 1 d. gimnazijoje bus mokomi 9,10,11,12 klasi? mokiniai, o Šaltinio ir „Kalno“ mokyklose liks tik 1-10 klas?s, ta?iau dalis vaik? ? gimnazij? galb?t išeis iš karto po 8 klas?s. Visada buvo ir bus toki? moksleivi?, kurie, pabaig? 10 klasi? pagrindin?je, t?s mokslus profesin?se mokyklose ar eis dirbti. Tarp mokykl? atsiras nat?rali konkurencija, moksleiviams bus galimyb? rinktis. ? gimnazij? iš pagrindin?s mokyklos moksleiviai tur?s teis? išeiti ir po 8, ir po 9, ir po 10 klas?s.
Sumaištis d?l gimnazijos patalp? 
[2]
Sumaišt? pastaruoju metu kelia gandai, jog Prezidento Jono Žemai?io gimnazija gali b?ti perkelta ? kitas patalpas, b?tent – Raseini? „Kalno“ vidurin?s mokyklos pastat?. Nors jokio oficialaus sprendimo d?l gimnazijos patalp? pakeitimo Taryba n?ra pri?musi, ta?iau mokykl? bendruomen?se nerimo s?kla pas?ta. Viena iš priežas?i? – anks?iau min?to mokykl? pertvarkymo 2009-2012 met? priemoni? plano antras punktas, kuriame skelbiama: „?gyvendinus Raseini? rajono savivaldyb?s mokykl? tinklo pertvarkos 2005-2012 met? bendr?j? plan?, priimti sprendim? d?l gimnazijos perk?limo ? patalpas, geriausiai atitinkan?ias vidurinio ugdymo program?.“ Visuomen?s d?mes? ypa? patrauk? vieno iš Tarybos nari? – Antano Vizbaro aktyvumas, iniciatyva ir dedamos pastangos, kad Prezidento Jono Žemai?io gimnazija b?t? perkelta ? Raseini? „Kalno“ vidurin?s mokyklos patalpas. Savo vizij? ir motyvus (istorin?s tiesos atstatymas, geografin? pad?tis, saugi aplinka, mokymo kokyb? ir kt.) Tarybos narys išsak? per Raseini? krašto televizij?, ta?iau tai ?neš? dar daugiau painiavos, o visuomenei taip ir nepaaišk?jo, kaip, pagal Antan? Vizbar?, praktiškai tur?t? b?ti ?gyvendinamas Raseini? mokykl? reorganizavimas.
Keistis patalpomis nesiruošia
Dabartin?je Prezidento Jono Žemai?io gimnazijoje 1994 metais buvo ?steigtos gimnazijos klas?s ypatingai gabiems mokiniams, o 1999 m. ?kurta Raseini? gimnazija. Prezidento Jono Žemai?io gimnazijos direktor? Aldona Mankauskien? teig?, kad drauge su iniciatyvine grupe gimnazij? k?r? b?tent kaip šios mokyklos raidos tam tikr? vystymosi etap?, patalp? perk?limo neplanavo ir neplanuoja, nes šiuo klausimu n?ra joki? Tarybos sprendim?. Pasak direktor?s, gimnazija negauna pakankamai l?š? patalp? renovacijai bei mokomosios baz?s stiprinimui d?l mažo mokini? skai?iaus, ir Savivaldyb?s taryba apie tai žino. D?l tos pa?ios priežasties gan didel? pedagog? dalis gimnazijoje užima tik antraeiles pareigas – jiems nesudaromas pilnas darbo kr?vis. Ta?iau padid?jus mokini? srautui, šios problemos tur?t? išsispr?sti – gimnazijai prireikt? daugiau mokytoj?, atsirast? galimybi? gauti finansavim? renovacijai.
Raseini? „Kalno“ vidurin?s mokyklos direktorius Gediminas Diržys diskutuoti patalp? perk?limo klausimu nepanoro: „Tai tik gandai, jokio oficialaus šios id?jos autori? pristatymo negird?jau, Tarybos sprendimo n?ra, o komentuoti gandus – tai tas pats, kas ant vandens šak?mis rašyti.“ Pasak direktoriaus, maždaug prieš 12 met? mokykloje prasid?jo renovacija, investuoti milijonai. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai daug met? d?l nuolat vykstan?i? remont? kent? nepatogumus, šalo. Dabar, kai sukurta pakankamai gera mokomoji baz?, o remonto darbai eina ? pabaig?, pradeda matytis šviesa tunelio gale, ar b?t? teisinga, jei tekt? išsikelti ? kitas patalpas. Ne patalpos mokyklai suteikia patrauklumo, o mokytoj? kolektyvas, tvyranti atmosfera, tradicijos, istorija.
[3]Paprašytas pakomentuoti per paskutin? Tarybos pos?d? Tarybos nario Antano Vizbaro išsakyt? pastab?, jog Raseini? „Kalno“ vidurin?je mokykloje dirbama pagal neakredituot? 9-12 klasi? ugdymo program?, mokyklos direktorius G.Diržys atsak?: „Tarybos nario pasisakym? nekomentuo?iau, nesupratau, k? jis nor?jo pasakyti. Daug mokykl? dirba pagal neakredituotas vidurinio ugdymo programas. Pagal patvirtintas akreditacijos taisykles rajone yra tik dvi mokyklos – Vidukl?s S.Stanevi?iaus gimnazija ir Ariogalos gimnazija. Prezidento Jono Žemai?io gimnazijai statusas suteiktas visai pagal kitus, 1999 m. galiojusius kriterijus. Ne tik m?s? rajone, bet ir visoje respublikoje vidurin?s mokyklos šiuo metu dirba pagal neakredituot? vidurinio ugdymo program?, kuri galioja iki 2012 met?. Tiek vidurin?se mokyklose, tiek gimnazijose mokiniai išeina t? pa?i? ugdymo program?.“
Raseini? „Kalno“ vidurin?s mokyklos mokytoja Daiva Rapolien? patikino, jog šios mokyklos kolektyvas tikrai nenori keistis patalpomis su Prezidento Jono Žemai?io gimnazija. Šiuo metu mokytoj? ir grupel?s t?v? iniciatyva organizuojama apklausa moksleivi? t?vams, ar jie nor?t?, kad patalpos b?t? sukeistos. Mokyklos bendruomenei n?ra suvokiamas siekis sunaikinti dvi mokyklas, j? istorij?, nes pasikeitus mokytoj? kolektyvui, sunykt?, pasikeist? ir mokyklos tradicijos. „Kai kuri? moksleivi? t?vai dar pernai nor?jo, kad gimnazija b?t? šioje mokykloje, ta?iau jie man?, kad gimnazijoje bus mokoma nuo 1 iki 12 klas?s. Buvo daug nepatenkint? d?l švietimo reformos, ta?iau nieko nebepadarysi – ji vyksta. Bet kokiu atveju moksleiviai, norintys ?gyti vidurin? išsilavinim?, tur?s mokytis dviejose mokyklose: pabaigti pagrindin? ir tada eiti ? gimnazij?. „M?s? nuomone, labai stipri turi b?ti pagrindin? mokykla; juk ? gimnazij? turi ateiti gerai paruošti mokiniai“, – išsak? mokytoj? kolektyve sklandan?i? nuomon? D.Rapolien?.
[4]
Apie kraustym?si kalb?ti per anksti
Pasak Tarybos nario Lino Dargevi?iaus, gimnazijos patalp? klausimas bus sprendžiamas pasibaigus reformai, taigi anks?iausiai apie tai galima prad?ti šnek?ti 2012 m. rugs?j?: „Argumentas elementarus ir paprastas – nežinoma, kiek ? gimnazij? susirinks moksleivi?. „Kalno“ mokykla, ? kurios patalpas si?lo perkelti gimnazij? Antanas Vizbaras, yra pritaikyta 1000 mokini?. Dabar gimnazist? yra 283 (9-12 kl.), taigi sukeisti vietomis patalpas b?t? nelogiška. Tai idiotizmas, kuriam šiuo metu niekas nepasirašys. Jei susirinkt? labai daug gimnazist? ir jie netilpt? dabartin?se patalpose, tada b?t? ieškoma geresni? patalp?. Orientacinis prognozuojamas gimnazist? skai?ius 2012m.– apie 700. Iškyla klausimas: ar 700 gimnazist? iškelsime ? 1000 moksleivi? pritaikytas patalpas, o 1000 mažiuk? sugr?sime ? patalpas, kurios pritaikytos 700?“
Spr?sti tur?t? mokykl? bendruomen?s bei specialistai
Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Tamošaitis teig?, jog šiuo metu nepritaria gimnazijos patalp? perk?limo id?jai: „Tur?t? b?ti daroma tai, kas geriausia visuomenei, o ne ko užsinori vienas žmogus. Šiuo klausimu reikia viešai diskutuoti spaudoje, susitikimuose su mokykl? bendruomen?mis – tai b?t? demokratiška ir vadybiška. Tai netur?t? b?ti politinis sprendimas, b?tent specialistai, išmanantys švietimo vadyb?, tur?t? spr?sti ir išaiškinti politikams, kaip pasielgti teisinga, o ne žmogus be jokio išsilavinimo. Tai netur?t? b?ti siekiama prastumti per „politinius stal?ius“ – nešvariais metodais. Nei viena mokykla nori keltis, nei kita. Niekas negali b?ti daroma prieš bendruomeni? vali?.“ J.Tamošaitis pamin?jo ir kit? žingsn?, apie kur? atvirai nekalbama: „Jeigu gimnazij? perkeliam ? „Kalno“ mokyklos patalpas, „Kalno“ mokykla iš viso išnyksta, nes gimnazijos patalpose jau yra pagrindin? mokykla. O b?tent „Kalno“ vidurin? mokykla turi vis? istorin? pamat? Raseiniuose, b?tent šalia jos atsirado visos kitos mokyklos. Tai b?t? tarybini? laik? metodas. Juk istorij? kuria ir dabartiniai žmon?s, jaunimas, taigi ir jie turi teis? apsispr?sti d?l pavadinimo, veiksm?, tipo.“ (Beje, minties, kad po didžiojo kraustymosi „Kalno“ mokyklos pavadinimas gali iš viso išnykti, nepaneig? ir Antanas Vizbaras, jis netgi pasi?l? nemažai kit? pavadinim?: „Ar ?ia didelis atradimas – „Kalno“ mokykla? O kod?l ne „Pakaln?s“, kod?l ne „Prieškalnio“, „?kalnio“, „Pien?s“, „Kvapnioji“, „Smirdžiamoji“?)
Pasak J.Tamošai?io, perk?limas sukelt? labai daug keblum? – juk net šeimos persikraustymas ? kitus namus sukelia begal? r?pes?i?. Ir ne tik d?l bald? ar mokomosios baz?s. Niekaip neatitinka nei moksleivi?, nei mokytoj? skai?iai. „Iš karto yra tikimyb?, kad kažkas liks be darbo, o lik?s be darbo sk?sis, ir teisme 100 procent? laim?s byl?, nes bus pažeisti jo interesai. Jei mes suagituosime žmones, ?rodysime, kad reikia perkelti gimnazij? ? kitas patalpas, o teismas sustabdys proces? – k? tada darysime? Sustabdysime ties stotimi nu?jusius vaikus ir sugr?žinsime atgal?“ – samprotavo vyriausiasis specialistas.
Daugiau darbo viet? neatsiras
[5]
Tarp pedagog? verda aistros d?l darbo viet?. A.Milašausko teigimu, vienose mokyklose pamok?, žinoma, sumaž?s, ta?iau kitose – padaug?s. Moksleivi? skai?ius išliks tas pats, tik pasiskirstys j? srautai. Taigi pamok? mokytojams tur?t? užtekti, ta?iau teorija ne visada žengia koja kojon su praktika.
Viešai skelbiama, kad nei Švietimo ministerija, nei Vyriausyb? nesiekia sunaikinti provincijos mokykl?. Ta?iau 2004 metais suplanuota švietimo sistemos reforma išimtinai paremta finans? taupymu ir kokybiškesnio mokslo siekimu. Tod?l tik?tis, kad visiems pedagogams pavyks išsaugoti darbo vietas, b?t? per daug optimistiška.