Keli žodžiai apie švietimo reformą

Kristina BENDŽIŪTĖ [1]

2012 metais gyvenimas iš esmės pasikeis: užgrius pasaulio pabaiga, įsigalės skaitmeninė TV ir bus užbaigtas mokyklų tinklo reorganizavimas. Pirmąsias dvi permainas priimame kaip savaime suprantamus dalykus, tačiau švietimo reformos bei mokyklų tinklo reorganizavimas mūsų visuomenėje sukelia nemažai diskusijų: tiek pedagogai, tiek moksleiviai bei jų tėveliai suirzę, juos kankina nežinia – kas gi pasikeis 2012 metais mokyklose; kur bus galima įgyti pagrindinį, o kur – vidurinį išsilavinimą, kaip pasiskirstys mokinių srautai ir koks likimas laukia pedagogų – ar pasibaigus mokyklų tinklo reorganizavimui jie tebeturės darbo vietas?

Pagal dabar rengiamas Švietimo įstatymo pataisas, mūsų šalyje vidurinių mokyklų, kuriose moksleiviai mokytųsi nuo 1 iki 12 klasės, nebeliks. Nauja mokyklų tinklo struktūra turėtų atrodyti taip: pradinė mokykla, pagrindinė, progimnazija ir gimnazija. Progimnazijoje būtų arba 1-8 klasės arba 5-8 klasės. Pagrindinėje mokykloje – 1-10 arba 5-10 klasės, gimnazijoje – 9-12 klasės.

Raseinių rajono savivaldybės taryba mūsų rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą priėmė 2005m. birželį, tačiau kasmet jis buvo koreguojamas, taisomas, papildomas. 2009 m. kovo 26 dieną buvo patvirtintas mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių planas, kuriame numatyta nuo 2010 metų rugsėjo Raseinių Šaltinio ir „Kalno“ vidurinėse mokyk-lose neformuoti 11 klasių; 2012 metų Raseinių mieste vidurinio ugdymo paslaugas teiks tik Prezidento Jono Žemaičio gimnazija, o Šaltinio ir „Kalno“ vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis.

Teikti prašymus akreditacijai galėjo visos mokyklos

Pasak Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo A. Milašausko, akredituotis ir siekti gimnazijos statuso galėjo visos Raseinių mokyklos, tačiau nei „Kalno“, nei Šaltinio mokykla iki numatyto termino Tarybai nepateikė prašymo dėl akreditacijos – leidimo mokyti  11-12 klasių moksleivius. Tai buvo mokyklų bendruomenių apsisprendimas. Gal buvo tikimasi, kad Vyriausybė pakeis savo nutarimus ir leis vykdyti viduriniojo ugdymo programą be jokių akreditavimų? Nuo 2012 metų rugsėjo 1 d. juridiškai šios mokylos nebegalės mokyti 11-12 klasių moksleivių. Dabartinė Prezidento Jono Žemaičio gimnazija gimnazijos statusą gavo prieš 11 metų pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Beje, pagal gyventojų skaičių ir kitus kriterijus Raseiniams užtenka vienos gimnazijos.

Raseinių „Kalno“ ir Šaltinio vidurinių mokyklų dešimtokai į traukinį suspėjo

Anot mero Petro Vežbavičiaus, pagal tuomet galiojusius įstatymus mokyklų pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių planas buvo paruoštas labai gerai. Tačiau tų pačių metų balandžio 15 dieną Švietimo ministras išleido įsakymą, leidžiantį mokyklų reformą pratęsti pusmečiui: mokyklų pertvarka privalo būti baigta 2012m. rugpjūčio 31d., tad  11 klases 2010m. formuoti galima, jeigu abiturientai suspėja iki šios datos pabaigti mokslus. Netikėtai atsirado juridinė galimybė dabartiniams dešimtokams pabaigti dvylika klasių savo mokyklose. Sužinoję apie įstatyminės bazės pokyčius, Raseinių „Kalno“ ir Šaltinio vidurinėse mokyklose besimokančių dešimtokų tėvai sukruto: jie kreipėsi į Savivaldybės merą ir Tarybos narius su prašymu, kad jų vaikams būtų leista įgyti vidurinį išsilavinimą savo mokyklose. Taryba turi teisę keisti savo sprendimus, tačiau tėveliams teko įdėti nemažai pastangų, kol Tarybos narius pavyko perkalbėti. Šių metų kovo 25 d. Taryba, atsižvelgdama į tėvų pageidavimus, patvirtino pataisytą mokyklų pertvarkos planą. Šiųmetiniai „Kalno“ ir Šaltinio dešimtokai -  tai paskutiniai šių mokyklų abiturientai. Dabartiniai devintokai pasirinkimo jau nebeturės – norėdami įgyti vidurinį išsilavinimą, jie privalės rinktis gimnaziją.

Devintokai privalės rinktis gimnaziją

Tarybos nario, Švietimo, kultūros, sporto, teisėtvarkos ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Lino Dargevičiaus nuomone, Tarybos sprendimas dabartiniams dešimtokams ir jų tėvams yra palankus, tačiau bendrai rajono strategijai tai ne į naudą – mokyklų tinklo reorganizavimo procesas nusitęsia dar vieneriems metams.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo Artūro Milašausko teigimu, 2010-2011 mokslo metams tiek Šaltinio, tiek „Kalno“ vidurinėse mokyklose dar bus komplektuojamos visos klasės – nuo 1 iki 12. Jei, tarkim, devintokai, pareikš norą išeiti į gimnaziją, – jiems atviri keliai. Ateinančiais metais moksleiviai patys galės rinktis, kurioje mokykloje mokytis. Nuo 2012m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje bus mokomi 9,10,11,12 klasių mokiniai, o Šaltinio ir „Kalno“ mokyklose liks tik 1-10 klasės, tačiau dalis vaikų į gimnaziją galbūt išeis iš karto po 8 klasės. Visada buvo ir bus tokių moksleivių, kurie, pabaigę 10 klasių pagrindinėje, tęs mokslus profesinėse mokyklose ar eis dirbti. Tarp mokyklų atsiras natūrali konkurencija, moksleiviams bus galimybė rinktis.  Į gimnaziją iš pagrindinės mokyklos moksleiviai turės teisę išeiti ir po 8, ir po 9, ir po 10 klasės.

Sumaištis dėl gimnazijos patalpų [2]

Sumaištį pastaruoju metu kelia gandai, jog Prezidento Jono Žemaičio gimnazija gali būti perkelta į kitas patalpas, būtent – Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos pastatą. Nors jokio oficialaus sprendimo dėl gimnazijos patalpų pakeitimo Taryba nėra priėmusi, tačiau mokyklų bendruomenėse nerimo sėkla pasėta. Viena iš priežasčių – anksčiau minėto mokyklų pertvarkymo 2009-2012 metų priemonių plano antras punktas, kuriame skelbiama:  „Įgyvendinus Raseinių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį  planą, priimti sprendimą dėl gimnazijos perkėlimo į patalpas, geriausiai atitinkančias vidurinio ugdymo programą.“ Visuomenės dėmesį ypač patraukė vieno iš Tarybos narių – Antano Vizbaro aktyvumas, iniciatyva ir dedamos pastangos, kad  Prezidento Jono Žemaičio gimnazija būtų perkelta į Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos patalpas.  Savo viziją ir motyvus (istorinės tiesos atstatymas, geografinė padėtis, saugi aplinka, mokymo kokybė ir kt.) Tarybos narys išsakė per Raseinių krašto televiziją, tačiau tai įnešė dar daugiau painiavos, o visuomenei taip ir nepaaiškėjo, kaip, pagal Antaną Vizbarą, praktiškai turėtų būti įgyvendinamas Raseinių mokyklų reorganizavimas.

Keistis patalpomis nesiruošia

Dabartinėje Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje 1994 metais buvo įsteigtos gimnazijos klasės ypatingai gabiems mokiniams, o 1999 m. įkurta Raseinių gimnazija. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorė Aldona Mankauskienė teigė, kad drauge su iniciatyvine grupe gimnaziją kūrė būtent kaip šios mokyklos raidos tam tikrą vystymosi etapą, patalpų perkėlimo neplanavo ir neplanuoja, nes šiuo klausimu nėra jokių Tarybos sprendimų. Pasak direktorės, gimnazija negauna pakankamai lėšų patalpų renovacijai bei mokomosios bazės stiprinimui dėl mažo mokinių skaičiaus, ir Savivaldybės taryba apie tai žino. Dėl tos pačios priežasties gan didelė pedagogų dalis gimnazijoje užima tik antraeiles pareigas – jiems nesudaromas pilnas darbo krūvis. Tačiau padidėjus mokinių srautui, šios problemos turėtų išsispręsti – gimnazijai prireiktų daugiau mokytojų, atsirastų galimybių gauti finansavimą renovacijai.

Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos direktorius Gediminas Diržys diskutuoti patalpų perkėlimo klausimu nepanoro: „Tai tik gandai, jokio oficialaus šios idėjos autorių pristatymo negirdėjau, Tarybos sprendimo nėra, o komentuoti gandus – tai tas pats, kas ant vandens šakėmis rašyti.“ Pasak direktoriaus, maždaug prieš 12 metų mokykloje prasidėjo renovacija, investuoti milijonai. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai daug metų dėl nuolat vykstančių remontų kentė nepatogumus, šalo. Dabar, kai sukurta pakankamai gera mokomoji bazė, o remonto darbai eina į pabaigą, pradeda matytis šviesa tunelio gale, ar būtų teisinga, jei tektų išsikelti į kitas patalpas. Ne patalpos mokyklai suteikia patrauklumo, o mokytojų kolektyvas, tvyranti atmosfera, tradicijos, istorija.

[3]Paprašytas pakomentuoti per paskutinį Tarybos posėdį Tarybos nario Antano Vizbaro išsakytą pastabą, jog Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje dirbama pagal neakredituotą 9-12 klasių ugdymo programą,  mokyklos direktorius G.Diržys atsakė: „Tarybos nario pasisakymų nekomentuočiau, nesupratau, ką jis norėjo pasakyti. Daug mokyklų dirba pagal neakredituotas vidurinio ugdymo programas. Pagal patvirtintas akreditacijos taisykles rajone yra tik dvi mokyklos – Viduklės S.Stanevičiaus gimnazija ir Ariogalos gimnazija. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijai statusas suteiktas visai pagal kitus, 1999 m. galiojusius kriterijus. Ne tik mūsų rajone, bet ir visoje respublikoje vidurinės mokyklos šiuo metu dirba pagal neakredituotą vidurinio ugdymo programą, kuri galioja iki 2012 metų. Tiek vidurinėse mokyklose, tiek gimnazijose mokiniai išeina tą pačią ugdymo programą.“

Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos mokytoja Daiva Rapolienė patikino, jog šios mokyklos kolektyvas tikrai nenori keistis patalpomis su Prezidento Jono Žemaičio gimnazija. Šiuo metu mokytojų ir grupelės tėvų iniciatyva organizuojama apklausa moksleivių tėvams, ar jie norėtų, kad patalpos būtų sukeistos. Mokyklos bendruomenei nėra suvokiamas siekis sunaikinti dvi mokyklas, jų istoriją, nes pasikeitus mokytojų kolektyvui, sunyktų, pasikeistų ir mokyklos tradicijos. „Kai kurių moksleivių tėvai dar pernai norėjo, kad gimnazija būtų šioje mokykloje, tačiau jie manė, kad gimnazijoje bus mokoma nuo 1 iki 12 klasės. Buvo daug nepatenkintų dėl švietimo reformos, tačiau nieko nebepadarysi – ji vyksta. Bet kokiu atveju moksleiviai, norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, turės mokytis dviejose mokyklose: pabaigti pagrindinę ir tada eiti į gimnaziją. „Mūsų nuomone, labai stipri turi būti pagrindinė mokykla; juk į gimnaziją turi ateiti gerai paruošti mokiniai“, – išsakė mokytojų kolektyve sklandančią nuomonę D.Rapolienė. [4]

Apie kraustymąsi kalbėti per anksti

Pasak Tarybos nario Lino Dargevičiaus, gimnazijos patalpų klausimas bus sprendžiamas pasibaigus reformai, taigi anksčiausiai apie tai galima pradėti šnekėti 2012 m. rugsėjį: „Argumentas elementarus ir paprastas – nežinoma, kiek į gimnaziją susirinks moksleivių. „Kalno“ mokykla, į kurios patalpas siūlo perkelti gimnaziją Antanas Vizbaras, yra pritaikyta 1000 mokinių. Dabar gimnazistų yra 283 (9-12 kl.), taigi sukeisti vietomis patalpas būtų nelogiška. Tai idiotizmas, kuriam šiuo metu niekas nepasirašys. Jei susirinktų labai daug  gimnazistų ir jie netilptų dabartinėse patalpose, tada būtų ieškoma geresnių patalpų. Orientacinis prognozuojamas gimnazistų skaičius 2012m.– apie 700. Iškyla klausimas: ar 700 gimnazistų iškelsime į 1000 moksleivių pritaikytas patalpas, o 1000 mažiukų sugrūsime į patalpas, kurios pritaikytos 700?“

Spręsti turėtų mokyklų bendruomenės bei specialistai

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Tamošaitis teigė, jog šiuo metu nepritaria gimnazijos patalpų perkėlimo idėjai: „Turėtų būti daroma tai, kas geriausia visuomenei, o ne ko užsinori vienas žmogus. Šiuo klausimu reikia viešai diskutuoti spaudoje, susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis – tai būtų demokratiška ir vadybiška. Tai neturėtų būti politinis sprendimas, būtent specialistai, išmanantys švietimo vadybą, turėtų spręsti ir išaiškinti politikams, kaip pasielgti teisinga, o ne žmogus be jokio išsilavinimo. Tai neturėtų būti siekiama prastumti per „politinius stalčius“ – nešvariais metodais. Nei viena mokykla nori keltis, nei kita. Niekas negali būti daroma prieš bendruomenių valią.“ J.Tamošaitis paminėjo ir kitą žingsnį, apie kurį atvirai nekalbama: „Jeigu gimnaziją perkeliam į „Kalno“ mokyklos patalpas, „Kalno“ mokykla iš viso išnyksta, nes gimnazijos patalpose jau yra pagrindinė mokykla.  O būtent „Kalno“ vidurinė mokykla turi visą istorinį pamatą Raseiniuose, būtent šalia jos atsirado visos kitos mokyklos. Tai būtų tarybinių laikų metodas. Juk istoriją kuria ir dabartiniai žmonės, jaunimas, taigi ir jie turi teisę apsispręsti dėl pavadinimo, veiksmų, tipo.“ (Beje, minties, kad po didžiojo kraustymosi „Kalno“  mokyklos pavadinimas gali iš viso išnykti, nepaneigė ir Antanas Vizbaras, jis netgi pasiūlė nemažai kitų pavadinimų: „Ar čia didelis atradimas – „Kalno“ mokykla? O kodėl ne „Pakalnės“, kodėl ne „Prieškalnio“, „Įkalnio“, „Pienės“, „Kvapnioji“, „Smirdžiamoji“?)

Pasak J.Tamošaičio, perkėlimas sukeltų labai daug keblumų – juk net šeimos persikraustymas į kitus namus sukelia begalę rūpesčių. Ir ne tik dėl baldų ar mokomosios bazės. Niekaip neatitinka nei moksleivių, nei mokytojų skaičiai. „Iš karto yra tikimybė, kad kažkas liks be darbo, o likęs be darbo skųsis, ir teisme 100 procentų laimės bylą, nes bus pažeisti jo interesai. Jei mes suagituosime žmones, įrodysime, kad reikia perkelti gimnaziją į kitas patalpas, o teismas sustabdys procesą – ką tada darysime? Sustabdysime ties stotimi nuėjusius vaikus ir sugrąžinsime atgal?“ – samprotavo vyriausiasis specialistas.

Daugiau darbo vietų neatsiras [5]

Tarp pedagogų verda aistros dėl darbo vietų. A.Milašausko teigimu, vienose mokyklose pamokų, žinoma, sumažės, tačiau kitose – padaugės. Moksleivių skaičius išliks tas pats, tik pasiskirstys jų srautai. Taigi pamokų mokytojams turėtų užtekti, tačiau teorija ne visada žengia koja kojon su praktika.

Viešai skelbiama, kad nei Švietimo ministerija, nei Vyriausybė nesiekia sunaikinti provincijos mokyklų. Tačiau 2004 metais suplanuota švietimo sistemos reforma išimtinai paremta finansų taupymu ir kokybiškesnio mokslo siekimu. Todėl tikėtis, kad visiems pedagogams pavyks išsaugoti darbo vietas, būtų per daug optimistiška.