Kibernetinio saugumo ekspertas: �Visi atsid?r?me prie�akin?se linijose�

Lietuva niekuo nesiskiria nuo kit? Europos �ali? � kibernetiniai nusikalt?liai m?s? �alies gyventojus atakuoja tais pa?iais ginklais ir manevrais kaip ir kitose �alyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija.

�Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialist? tur?tume Lietuvoje � jie negali apsaugoti vis? pilie?i?, jeigu patys pilie?iai ir organizacijos tinkamai nesir?pins savo saugumu elektronin?je erdv?je�, � ?sp?ja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. K?stutis Driaunys.

Pasak eksperto, kibernetiniai nusikalt?liai naudoja ?vairius atak? b?dus, pavyzd�iui, labai da�nai naudojama i�pirkos reikalaujanti programin? ?ranga (angl. ransomware), kuri, patekusi ? ?rengin?, u�rakina, u��ifruoja duomenis � ?renginio savininkui pateikiamas �prane�imas, kad u� galimyb? v?l naudotis savo duomenimis turi sumok?ti i�pirk?.

Vis nauj? auk? randa ir piktadariai, kurie u�siima duomen? vagyst?mis, vadinamuoju �phishingu�. �mon?ms ir organizacijoms siun?iamos �inut?s, tokios kaip elektroninio pa�to �inut?s, SMS prane�imai, prane�imai susira�in?jimo program?l?mis su nuorodomis, kurias paspaudus da�nai patenkama ? suklastotus internetinius tinklalapius, kuriuose pra�oma suvesti ?vairaus pob?d�io asmenin? informacij?, prisijungimo prie informacini? sistem? duomenis bei kitus konfidencialius duomenis.

Neramiu laikotarpiu suk?iai tampa aktyvesni

Doc. dr. K. Driaunys pastebi, kad nusikalt?liai naudojasi tiek vartotoj? klaidomis ir nei�manymu, tiek techniniu interneto svetaini? pa�eid�iamumu, saugumo spragomis. �Kibernetini? atak? skai?ius vis? laik? auga. Pastebima, kad nusikalt?liai link? i�naudoti aplinkybes, kai visuomen?je tvyro ?tampa, nerimas, netikrumas d?l ateities�, � teigia VU KNF dekanas.

Pasak jo, pandemija, ekonomikos kriz?, baim? netekti darbo ar prarasti santaupas � tokios aplinkyb?s yra palanki terp? nusikalt?liams veikti � atak? skai?iai greitai did?ja, nes suk?iai �ino, kaip atkreipti d?mes? ir pasiekti pla?ios auditorijos emocij? centrus. Emocij? valdomi pilie?iai tampa aukomis, nes nesugeba objektyviai ?vertinti situacijos, ima nepagr?stai pasitik?ti apsimet?liais, praranda atsargumo jausm?.

Keli patarimai, kaip i�vengti duomen? vagyst?s, vadinamojo �phishingo� (angl. terminas �phishing� kil?s nuo �od�i? �password fishing� � slapta�od�i? �vejyba)?

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras www.nksc.lt rekomenduoja:

� nespausti ?tartin? ar neai�ki? nuorod?, gaut? su elektroniniais lai�kais ar rast? ?tartino turinio tinklalapiuose;

� prie� vedant savo asmeninius duomenis internetin?se svetain?se, visada ?sitikinti, kad svetain? n?ra suklastota. B?tina atkreipti d?mes? ? domeno vard? bei puslapyje esan?i? nuorod? adresus. El. bankininkyst?s sistemos visada naudoja saug? SSL ry�io protokol?: adreso prad�ioje b?tinai yra https, ir galima patikrinti svetain?s sertifikat?. Suklastot? svetaini? adreso prad�ia beveik �visada b?na http (be s);

� tur?ti omenyje, kad bankai niekuomet nepra�o pateikti ar keisti tik vartotojui �inom? banko internete ar mok?jimo kortel?s slapta�od�i? el. lai�kais ar telefonu.

Stiprinti silpniausi? grand?

Doc. dr. K. Driaunio nuomone, kibernetinio saugumo situacij? pagerinti gal?t? geresnis bendras �moni? kibernetinio saugumo ra�tingumas. �Bendruomen? ar organizacija kibernetinio saugumo at�vilgiu bus stipri tiek, kiek stipri yra silpniausia jos grandis. Taigi, kalbant apie fizin? saugum?, silpniausi? grand? paprastai ?manoma pasl?pti u� stipresni?j? nugar?, tvirtov?je, kad agresoriai nepasiekt? ir nepadaryt? �alos. O kibernetinio saugumo srityje � viskas kitaip: ir silpnieji, ir stiprieji stovi greta � prie�akin?se linijose. Tod?l kibernetinio saugumo situacij? pagerinti gal?t? geresnis bendras visuomen?s kibernetinio saugumo ra�tingumas�, � sako pa�nekovas.

Doc. dr. K. Driaunys konstatuoja, kad �iuo metu m?s? visuomen? gan prastai suvokia kibernetines gr?smes ir menkai �ino, kaip saugotis. �Dirbu ne tik su studentais � tenka vesti paskaitas ?vairiose organizacijose ir bendruomen?se. Beveik visada atsiranda nustebusi? klausytoj?, kurie klausia, ar i� ties? nusikalt?li? taikiniu ar ?rankiu gali tapti j? i�manusis telefonas ar paprastas nam? kompiuteris�, � teigia kibernetinio saugumo ekspertas. Anot jo, bendruomen?, giminai?iai, �eimos nariai gali s?kmingai dalytis informacija ir patarimais, kaip tinkamai elgtis internete, kaip sustiprinti kibernetin? saugum? ir kokias priemones vert?t? ?diegti.

Pa�nekovas ?sitikin?s, kad valstyb? ir organizacijos, investuojan?ios ? �moni? mokym? ir kibernetinio saugumo kompetencij? ugdym?, elgiasi teisingai. �Nors �mon?ms vis dar kyla klausimas, kam to reikia. Akivaizdu, investicijos ? kibernetin? saugum? ne�ada didesni? pajam? ir pelno. Ta?iau retai susim?stoma, kiek i�tekli? reik?t? paskirti siekiant imtis reikiam? priemoni?, jei bet kokio pob?d�io kibernetin? ataka s?kmingai b?t? ?vykdyta tiek prie� ?mon?, tiek prie� kiekvien? i� m?s?. Taigi nuolat besikei?ian?iame �iuolaikiniame pasaulyje tenka keisti ?pro?ius, nuolat mokytis nauj? dalyk?, nors �mon?ms kartais d?l to kyla suvar�ym? ir nepatogum?, ta?iau tai privalome daryti nor?dami b?ti saugesni elektronin?je erdv?je�, � pastebi doc. dr. K. Driaunys.