[1]Lietuva niekuo nesiskiria nuo kit? Europos šali? – kibernetiniai nusikalt?liai m?s? šalies gyventojus atakuoja tais pa?iais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija.
„Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialist? tur?tume Lietuvoje – jie negali apsaugoti vis? pilie?i?, jeigu patys pilie?iai ir organizacijos tinkamai nesir?pins savo saugumu elektronin?je erdv?je“, – ?sp?ja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. K?stutis Driaunys.
Pasak eksperto, kibernetiniai nusikalt?liai naudoja ?vairius atak? b?dus, pavyzdžiui, labai dažnai naudojama išpirkos reikalaujanti programin? ?ranga (angl. ransomware), kuri, patekusi ? ?rengin?, užrakina, užšifruoja duomenis – ?renginio savininkui pateikiamas pranešimas, kad už galimyb? v?l naudotis savo duomenimis turi sumok?ti išpirk?.
Vis nauj? auk? randa ir piktadariai, kurie užsiima duomen? vagyst?mis, vadinamuoju „phishingu“. Žmon?ms ir organizacijoms siun?iamos žinut?s, tokios kaip elektroninio pašto žinut?s, SMS pranešimai, pranešimai susirašin?jimo program?l?mis su nuorodomis, kurias paspaudus dažnai patenkama ? suklastotus internetinius tinklalapius, kuriuose prašoma suvesti ?vairaus pob?džio asmenin? informacij?, prisijungimo prie informacini? sistem? duomenis bei kitus konfidencialius duomenis.
Neramiu laikotarpiu suk?iai tampa aktyvesni
Doc. dr. K. Driaunys pastebi, kad nusikalt?liai naudojasi tiek vartotoj? klaidomis ir neišmanymu, tiek techniniu interneto svetaini? pažeidžiamumu, saugumo spragomis. „Kibernetini? atak? skai?ius vis? laik? auga. Pastebima, kad nusikalt?liai link? išnaudoti aplinkybes, kai visuomen?je tvyro ?tampa, nerimas, netikrumas d?l ateities“, – teigia VU KNF dekanas.
Pasak jo, pandemija, ekonomikos kriz?, baim? netekti darbo ar prarasti santaupas – tokios aplinkyb?s yra palanki terp? nusikalt?liams veikti – atak? skai?iai greitai did?ja, nes suk?iai žino, kaip atkreipti d?mes? ir pasiekti pla?ios auditorijos emocij? centrus. Emocij? valdomi pilie?iai tampa aukomis, nes nesugeba objektyviai ?vertinti situacijos, ima nepagr?stai pasitik?ti apsimet?liais, praranda atsargumo jausm?.
Keli patarimai, kaip išvengti duomen? vagyst?s, vadinamojo „phishingo“ (angl. terminas „phishing“ kil?s nuo žodži? „password fishing“ – slaptažodži? žvejyba)?
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras www.nksc.lt rekomenduoja:
– nespausti ?tartin? ar neaiški? nuorod?, gaut? su elektroniniais laiškais ar rast? ?tartino turinio tinklalapiuose;
– prieš vedant savo asmeninius duomenis internetin?se svetain?se, visada ?sitikinti, kad svetain? n?ra suklastota. B?tina atkreipti d?mes? ? domeno vard? bei puslapyje esan?i? nuorod? adresus. El. bankininkyst?s sistemos visada naudoja saug? SSL ryšio protokol?: adreso pradžioje b?tinai yra https, ir galima patikrinti svetain?s sertifikat?. Suklastot? svetaini? adreso pradžia beveik visada b?na http (be s);
– tur?ti omenyje, kad bankai niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik vartotojui žinom? banko internete ar mok?jimo kortel?s slaptažodži? el. laiškais ar telefonu.
Stiprinti silpniausi? grand?
Doc. dr. K. Driaunio nuomone, kibernetinio saugumo situacij? pagerinti gal?t? geresnis bendras žmoni? kibernetinio saugumo raštingumas. „Bendruomen? ar organizacija kibernetinio saugumo atžvilgiu bus stipri tiek, kiek stipri yra silpniausia jos grandis. Taigi, kalbant apie fizin? saugum?, silpniausi? grand? paprastai ?manoma pasl?pti už stipresni?j? nugar?, tvirtov?je, kad agresoriai nepasiekt? ir nepadaryt? žalos. O kibernetinio saugumo srityje – viskas kitaip: ir silpnieji, ir stiprieji stovi greta – priešakin?se linijose. Tod?l kibernetinio saugumo situacij? pagerinti gal?t? geresnis bendras visuomen?s kibernetinio saugumo raštingumas“, – sako pašnekovas.
[2]Doc. dr. K. Driaunys konstatuoja, kad šiuo metu m?s? visuomen? gan prastai suvokia kibernetines gr?smes ir menkai žino, kaip saugotis. „Dirbu ne tik su studentais – tenka vesti paskaitas ?vairiose organizacijose ir bendruomen?se. Beveik visada atsiranda nustebusi? klausytoj?, kurie klausia, ar iš ties? nusikalt?li? taikiniu ar ?rankiu gali tapti j? išmanusis telefonas ar paprastas nam? kompiuteris“, – teigia kibernetinio saugumo ekspertas. Anot jo, bendruomen?, giminai?iai, šeimos nariai gali s?kmingai dalytis informacija ir patarimais, kaip tinkamai elgtis internete, kaip sustiprinti kibernetin? saugum? ir kokias priemones vert?t? ?diegti.
[3]Pašnekovas ?sitikin?s, kad valstyb? ir organizacijos, investuojan?ios ? žmoni? mokym? ir kibernetinio saugumo kompetencij? ugdym?, elgiasi teisingai. „Nors žmon?ms vis dar kyla klausimas, kam to reikia. Akivaizdu, investicijos ? kibernetin? saugum? nežada didesni? pajam? ir pelno. Ta?iau retai susim?stoma, kiek ištekli? reik?t? paskirti siekiant imtis reikiam? priemoni?, jei bet kokio pob?džio kibernetin? ataka s?kmingai b?t? ?vykdyta tiek prieš ?mon?, tiek prieš kiekvien? iš m?s?. Taigi nuolat besikei?ian?iame šiuolaikiniame pasaulyje tenka keisti ?pro?ius, nuolat mokytis nauj? dalyk?, nors žmon?ms kartais d?l to kyla suvaržym? ir nepatogum?, ta?iau tai privalome daryti nor?dami b?ti saugesni elektronin?je erdv?je“, – pastebi doc. dr. K. Driaunys.