Kiek Lietuvoje beliko lietuvi�kos �em?s?

Nijol? PETRO�I?T?

Po kelet? m?nesi? trukusi? kar�t? diskusij? Vyriausyb? galop apsisprend? kreiptis ? Europos Komisij?, kad dar trejiems metams b?t? prat?stas draudimas �em?s ?kio ir mi�k? paskirties �em? ?sigyti u�sienie?iams. Sako, �itaip norima apsaugoti m?s? ?kininkus, kurie d?l daugelio aplinkybi? n?ra finansi�kai paj?g?s var�ytis su jais. Ta?iau seniai vie�a paslaptis, jog u�sienie?iai lengvai tokius draudimus apeina ir m?s? �emi? jau prisipirko tiek, kiek jiems j? reik?jo.

Statistikos n?ra

Kiek Lietuvos �emi? jau yra supirk? u�sienie?iai, statistikos n?ra ir, ko gero, greitai jos nebus. Kol kas mes dar �aid�iame draudimus u�sienie?iams parduoti ir statistika neu�siimame. Raseini? rajono Kaimo reikal? skyriaus ved?jas Arvydas �ukauskas sako, jog tik i� nuogird? gal?s susidaryti nuomon?,jog tokie procesai vyksta, nes tuo nepatenkinti ?kininkai tik pabamba, bet nieko konkretaus negali pasakyti. Daugiausiai nepatenkint? bals? sklinda nuo Betygalos pus?s. Ved?jas A.�ukauskas sakosi es?s i� t?, kurie mano, jog Lietuvos �em? turi priklausyti jos gyventojams, nes b?tent �em? yra svarbiausias tautos ir valstyb?s turtas, jos egzistavimo pagrindas. �em? n?ra paprasta prek? ar rinkos santyki? objektas. Ved?j? guod�ia tik tai, kad �em? m?s? rajone yra dirbama, n?ra apleist? plot?.

Supirko patys

�em?tvarkos skyriaus ved?jas Jurgis Plieskis, be abejo, irgi yra gird?j?s apie u�sienie?i? supirkin?jamas �emes, ta?iau patikino, jog n? vienas u�sienietis ar jo atstovas n?ra at?j?s pra�yti parduoti. �O ? tai, kas vyksta priva?iame sektoriuje, mes ki�tis negalime. Kam savo �emes parduoda savininkai, mes ne�inome, nes tame procese nedalyvaujame. Tam u�tenka dviej? institucij?: Registr? centro ir notaro.�
J.Plieskis pasid�iaug?, jog Raseini? rajonas yra tarp pirmaujan?i?j? respublikoje, kuriame parduota daugiausiai valstybin?s �em?s. �Kai tik buvo leista pardavin?ti valstybin? �em?, mes tai ir dar?me negai�uodami, tod?l did�ioji valstybin?s �em?s pardavimo banga m?s? rajone yra kaip ir pra?jusi. Dar rengiame projektus, bet tai yra tik pavieniai atvejai. Kadangi pas mus buvo atkurta nuosavyb?, tai mes nemat?me prie�as?i?, kod?l tur?tume drausti saviems ?kininkams i�sipirkti naudojamas �emes�, � pasakoja J.Plieskis, nesl?pdamas, jog jis u� tai net buvo i�kviestas �ant kilim?lio� pasiai�kinti.
Ved?jas Jurgis pripa�?sta, jog su pirm?ja banga pirkusieji valstybin? �em? �iandien gali d�iaugtis, nes jie pirko �enkliai pigiau nei tai tenka daryti �iandienos pirk?jams.Nemak�?iuose gyvenanti ?kinink? Stanislava Prata�ien?, ketinusi 2006 m. pirkti valstybin?s �em?s, patvirtina ved?jo �od�ius: �Jau viskas buvo paruo�ta pirkimui, beliko nueiti pas notar?, kai ?statymas sustabd? valstybin?s �em?s pardavim?. Jei b??iau susp?jusi ? an? traukin?, b??iau u� �em? mok?jusi po 1000 Lt/ha. Deja, po draudimo sustabdymo teko mok?ti jau po 2000 Lt/ha. O kadangi a� pirkau 10 ha, tai 10 t?kst. � kaip ? bal?. �tai tau ir suma�?jo �em?s kaina per kriz?…�
J.Plieskis sako, jog dabar valstybin?s �em?s kain? i�pu?ia nauji reikalavimai, u� kuriuos turi susimok?ti patys ?kininkai: u� �em?s vertinim?, u� projektavim?, u�
matavimus. O kur dar kr?vos kitoki? pa�ym?, kuriomis turi pasir?pinti pats ?kininkas. ?kininkai abejoja, jog �itaip i�sip?tusios valstybin?s �em?s kainos bebus ?kandamos jiems, ko gero jos ir atiteks tik u�sienie?iams. Kas i� to prat?sto laiko, jei m?s? ?kininkui nebe?kandama kaina. Jie min?jo kelet? pavard�i?, kurie jau yra supirk? u�sienio bendrov?ms ne vien? t?kstant? hektar? ir tik laiko klausimas, kuomet �ie dalykai visu gra�umu i�l?s ? pavir�i?, kaip tai neseniai i�lindo Pakruojo rajone.

Paslydo ant milijono

Pakruojo ?vyki? prad�ia �ad?jo tik papras?iausi? kriminal?: pasikeitus vienos u�sienio kapitalo bendrov?s �Kruojos holdingas� vadovui, buvo pasigesta daugiau nei milijono lit?. Naujasis vadovas d?l galimo milijon? pasisavinimo kreip?si ? policij?, po ko netrukus buvo sulaikytas jo pirmtakas, bendrovei vadovav?s pakruojietis Jonas Sve?iulis. Ir nieko ?domaus tame neb?t?, jei �i istorija neb?t? atskleidusi Lietuvos �emi? supirkin?jimo modelio.
Tai, kad Pakruojo rajono savivaldyb?je ne vien? kadencij? plu�?j?s J.Sve?iulis supirkin?ja lietuvi�kas �emes u�sienie?iams � seniai vie�a paslaptis Pakruojo kra�te. Dar a.a. Nepriklausomyb?s akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys Algirdas Ra�auskas J.Sve?iul? net spaudoje yra g?din?s, jog jis, naudodamasis ?statym? spragomis ir gerai i�manydamas visas lietuvi�kos �em?s pardavimo subtilybes, i�parduoda Lietuv?. Gi J.Sve?iulis yra buv?s Pakruojo rajono savivaldyb?s administratorius, �iauli? apskrities Kaimo reikal? departamento Pakruojo rajono �em?s ?kio skyriaus ved?jas, ne vien? kadencij? buvo rajono tarybos narys, vadovavo rajono ?kinink? s?jungai, buvo net i�keltas kandidatu ? Seim?.
Vie�a paslaptis buvo ir tai, jog J.Sve?iulis su keletu Norvegijos verslinink? Pakruojyje ?k?r? UAB �Rozapaula�, u�siiman?ia b?tent lietuvi�k? �emi? supirkimu. Kontrolinis �ios bendrov?s akcij? paketas priklauso norvegams. Supirkta �em? yra i�nuomojama ?kininkams ir �em?s ?kio bendrov?ms. Kilus skandalui ir daugiau pakruojie?i? prisipa�ino sulauk? svetim�ali? gundym? tapti lietuvi�k? �emi? supirkin?tojais. Jiems u� tai buvo �adamas geras atlygis, mat Pakruojo bei apie j? esan?i? rajon? �em?s savo derlingumu itin vilioja u�sienie?ius. Ta?iau ?statymas, pasirodo, savo kodeksuose nieko baud�iamo n?ra numat?s tokiems veik?jams. U� pavogt? norvego milijon? atsakyti teks, o kad pardavei Lietuv?, tai nieko ?ia tokio.

? Kelm? ver�iasi danai

U�sienie?iai nevengia ir ma�iau derling? Lietuvos �emi?. Antai ? Kelm?s rajon? ver�iasi danai, o k? rei�kia �itokia svetim�ali? kaimynyst?, savo kailiu jau yra patyr?s
Tytuv?n? seni?nijoje ?kininkauj?s Vytautas Puidokas: kai nu?m?s derli? ?kininkas at?jo �em?s ruo�ti naujam s?jimui, rado laukus jau u�s?tus. Paai�k?jo, jog �em?s savinink? sugund? dan? bendrov? ir �is, ?kininko n? ne?sp?j?s, i�nuomojo �em? svetim�aliams. Ta?iau kitas �em?s savininkas buvo doresnis ir pastumti savo ?kinink? atsisak?. Bet danai vis tiek jo �em? aps?jo. ?kininkui Vytautui nebeliko nieko kito kaip bylin?tis. Byl? ?kininkas laim?jo, bet kas sumok?s u� nervus ir sugai�t? laik??
Kur garantija, jog danai v?l nenusi�i?r?s kokio jo �em?s gabalo? Su dan? interesams atstovaujan?ia UAB �Luganta� yra netgi toki? atvej?, kai vietos gyventoj? laukai
buvo suarti �em?s savininkams nieko n? nesakius.
Apmaudu, jog ?statym? k?r?jai pirmiau pasir?pino, kaip i�parduoti Lietuvos �emes, o tik paskui suskato kreiptis su pra�ymu ? Europos Komisij?, kad b?t? prat?stas oficialus pardavimo laikas, lyg dar kam b?t? neai�ku, jog draudimas parduoti �em? u�sienie?iams Lietuvoje ir �iandien yra s?kmingai apeinamas, yra kuriamos akcinio kapitalo ?mon?s, kuri? akcininkai � u�sienie?iai, o jiems atstovauja bet koks lietuvis bendrasavininkis. B?tent tas lietuvis, atstovaudamas u�sienio kapitalui, supirkin?ja lietuvi�k? �em? ir ruo�iasi rinkos legalizavimui. Pa?i? ?kinink? nuomone, �iuo metu taip parduota yra apie 20 proc. vis? Lietuvos �emi?. Tad ir �em?s ?kio ministerijos kreipimasis ? Europos Komisij? viso labo yra tik simbolinis reikalas. Kas nor?jo, tas m?s? �emi? jau prisipirko, ir tie metai ar kiti jau nieko nebepakeis.