Ko ie�kome – darbo ar socialini? garantij??

Kristina BEND�I?T?

Pastarosios savait?s Raseini? darbo bir�oje buvo kar�tos: ?darbinimo ?staigos slenkst? myn? ir myn? diplomuoti absolventai. Deja, m?s? rajone, kaip ir visoje �alyje, darbo rinkos situacija optimistini? nuotaik? nekelia. Pasak Kauno teritorin?s darbo bir�os Raseini? skyriaus ved?jos Gra�inos �imkevi?ien?s, pad?tis ger?ja labai ne�ymiai.
�iuo metu m?s? rajono darbo bir�os ?skaitoje yra 3201 asmuo – registruoti 2504 bedarbiai ir 697 dalyvauja ?vairiose priemon?se � tri?sia pagal vie�?j? darb? program?, dalyvauja mokymuose ir pan. Per paskutin? pusmet? ?darbinta 1394 asmen?, 223 i� j? � bir�elio m?nes?. Lyginant su praeitais metais, �iemet u�registruota 1309 asmenimis ma�iau, kitaip sakant, rajone nedarbo lygis suma�?jo 4,6 %. Ta?iau negalime atmesti tikimyb?s, kad bedarbi? skai?ius suma�?jo, daliai j? i�vykus darbuotis ? u�sien?.
Daugiausia bedarbi? gretose asmen?, turin?i? vidurin? i�silavinim? su profesine kvalifikacija, toki? yra 715, vidurin? i�silavinim? be kvalifikacijos turi 657 darbo bir�os klientai, pagrindin? be kvalifikacijos – 368, su auk�tesniuoju i�silavinimu registruoti 257 bedarbiai, 190 turi pagrindin? i�silavinim? su profesine kvalifikacija, 168 i�sila-
vinimas tik pradinis, o auk�t?j? moksl? baigusi? specialist? darbo bir�oje ma�iausiai � tik 149.

Absolventai tikisi ne tik darbo, bet ir pa�alp?

Nuo vasario iki liepos vidurio darbo bir�oje jau sp?jo u�siregistruoti 97 absolventai, 37 i� j? .� su universitetiniu i�silavinimu. Kiekvienam at?jusiam registruotis ? darbo bir�?, pateikiama anketa � taip i�siai�kinama besikreipian?iojo motyvacija. Pasak vyr. specialist?s Dr?s?s Butkien?s, absolventai dabar labai i�gudr?j?, gav? bedarbio status? tikisi i� �Sodros� socialin?s pa�alpos, kuri gali b?ti mokama 6 m?nesius.� Sunku prognozuoti, kiek i� j? liks m?s? rajone, kiek i�vyks duonos ie�koti ? sve?ias �alis. Darbo bir�a tokios statistikos neveda.

Darbo viet? � ne marios

�iuo metu bir�os si?lom? laisv? darbo viet? s?ra�as gan kuklus: reikalingas traktorininkas, medkirtys, pardav?jas, m?rininkas, vir?jas, vairuotojas, kokyb?s kontrolierius � vos septynios laisvos darbo vietos, dar apie 14 subsidijuojam? darbo viet?. Ypatingas d?mesys skiriamas absolvent? ?darbinimui � darbdaviui, pri?musiam ? darb? jaun?j? specialist?, gali b?ti subsidijuojama iki 50 % darbo u�mokes?io.� D. Butkien? teigia, kad daugiausia �ans? ?sidarbinti turi tie, kurie aktyviausiai ie�ko darbo ir tikrai nori dirbti. Daugiau darbo viet? atsiranda darbininki�k? profesij? atstovams � tarptautinio krovini? perve�imo vairuotojams, vir?jams, statybininkams, suvirintojams, apsaugos darbuotojams, siuv?jams, padav?jams-barmenams, betonuotojams, medkir?iams. Auk�tuosius mokslus
baigusiems darbo viet? pasi?la ma�esn?, ta?iau kartkart?mis reikalingi statyb? darb? vadovai, gamybos vadovai, siuvimo technologai, pardavimo vadybininkai, vyr. finansininkai, buhalteriai, socialiniai darbuotojai, �em?s ?kio vadybininkai.
Vie�uosius darbus ?vairiose vie�ojo sektoriaus ?staigose� �iemet dirbs 346 asmenys, vidutin? ?darbinimo trukm? � 2 m?nesiai.
Norintiems prad?ti individuali? veikl?, gali b?ti skiriama subsidija� verslo liudijimo ?sigijimo ir socialinio draudimo ?mok? i�laidoms padengti. Vieno m?nesio subsidija negali vir�yti 200 Lt, ji mokama ne ilgiau kaip 12 m?nesi?.
Pasak Kauno teritorin?s darbo bir�os Raseini? skyriaus ved?jos Gra�inos �imkevi?ien?s, �iais metais profesinis mokymas kol kas nevyksta skland�iai. D?l ne�inom?
prie�as?i? formali? (kai suteikiama valstyb?s pripa�inta kvalifikacija) profesinio mokymo program? pirkimas prad?tas tik gegu�?s m?nes?. Kol kas �iais metais profesiniuose mokymuose dalyvavo tik 30 darbo netekusi? asmen?. I� j? 13 su auk�tuoju i�silavinimu buvo klausytojai auk�tosiose mokyklose: Vytauto Did�iojo universitete, Kauno mi�k? ir aplinkos in�inerijos kolegijoje, Kauno technologijos universitete ir kituose. ?vairi? papildom? vairuotojo kategorij? i�vyko ?gyti 16 vairuotoj?. �iuo metu teritorin?s darbo bir�os Raseini? skyrius si?lo vykti ?gyti apdailininko, gipso aitvar? montuotojo, konditerio, padav?jo, vir?jo, apskaitininko kvalifikacijas, o nuo rugs?jo m?nesio 10-?iai asmen? su auk�tuoju i�silavinimu bus pasi?lyta pagilinti angl? kalbos �inias.

Ie�ko socialini? garantij?

Daugelis anonimini? apklaus? rodo, kad ne ma�iau kaip kas tre?ias klientas kreipiasi ? darbo bir�? d?l socialini? garantij?, t.y. sveikatos draudimo, socialini? pa�alp?. �Nor??iau pa�ym?ti, kad kreipiamasi b?tent �d?l socialini? pa�alp?, – akcentavo Gra�ina �imkevi?ien?, – nes nedarbo socialinio draudimo i�moka da�nai painiojama su socialine pa�alpa. Nedarbo i�mok?, arba bedarbio pa�alp?, gauna asmenys, kurie turi ne ma�esn? kaip 18 m?n. valstybinio socialinio draudimo sta�? per paskutinius 3 metus. �iuo metu bedarbio pa�alpas gauna tik 10 % m?s? klient?.�
Vidutin? bedarbio pa�alpos mok?jimo trukm? siekia 4 m?nesius, tik i�skirtiniais atvejais, kai kliento darbo sta�as yra 30 ar daugiau met?, pa�alpos mok?jimo laikas gali
b?ti prat?stas iki 9 m?nesi?. Maksimali �iuo metu mokama pa�alpa � 650 lit?, o vidutinis pa�alpos dydis� 523 litai.
Kaip teig? skyriaus ved?ja, visai kita situacija yra su socialini? pa�alp? gav?jais. �iandien darbo bir�oje m?s? rajone yra registruota per t?kstant? ilgalaiki? bedarbi?,
kuri? daugelis yra socialin?s pa�alpos gav?jai. �ie asmenys nedirba jau daugyb? met?, j? nedomina nei profesinis mokymas, nei kitos si?lomos darbo rinkos priemon?s. Jie prarad? darbinius ?g?d�ius arba net neturi jokios kvalifikacijos.
,,Susidaro keista situacija: darbo bir�oje daug registruot? asmen?, ta?iau d?l netinkamos kvalifikacijos ir nenoro dirbti ne ? visas darbo vietas galime pasi?lyti darbdaviui kandidat?�, – teig? G. �imkevi?ien?.

Gruod? � emigrant? antpl?dis

Bedarbi? registracija labai suaktyv?ja gruod�io m?nes?. Pasak ved?jos, tuo metu i� u�sienio atostog? gr?�ta nema�ai lietuvai?i?, kurie, u�siregistrav? darbo bir�oje, per 5 dienas gauna bedarbio status? bei visas socialines garantijas. Taigi, sveikatos problemas spr?sti ar profilakti�kai pasitikrinti tautie?iai pl?sta ? gimtin?, nes u�sienyje medicinos paslaugos labai brangiai kainuoja. Pasak ved?jos, sausio m?nes? �i bedarbi? grup? i�nyksta kaip nebuvusi. Toki? kasmet u�siregistruoja per t?kstant?.