Kod?l lietuvi�koje �em?je br?sta kart?s demokratijos vaisiai?

Ar?nas DAMBRAUSKAS

Paskutiniai tyrimai parod?, kad lietuviai visi�kai nesi�avi demokratija. Daugumai tautie?i? stipri ekonomin? pad?tis atrodo patrauklesn? nei demokratinio valdymo sistema. Dar daugiau: net 52 procentai apklaust?j? lietuvi? visai nesusigraudint?, jei demokratij? sutrypt? stiprus lyderis, kurio nevar�yt? nei rinkimai, neiparlamentas.
Ar verta steb?tis, kad nemenka dalis m?s? �alies gyventoj? demokratijos nevertina? Steb?tis, manau, b?t? naivu. Tiesiog daugelis �moni? n?ra ragav? tikros demokratijos vaisi?. Net apsilank? tokiose i�vystytos demokratijos �alyse, kaip Amerika ar Anglija, ateiviai i� Lietuvos neturi jokios galimyb?s pamatyti tikrojo demokratijos veido. Da�niausiai jie priversti spoksoti ? atgras? pinig? diktat?ros snuk?.
Galima sakyti, kad demokratija niekada rimtai nesigiminiavo su Lietuva. A.Smetonos laikais �alis gyveno namin?s diktat?ros s?lygomis. O iki tol gyveno caro, lenk? ir sav? feodal? �e�?lyje. Taigi Lietuvos �moni? pa�intis su demokratija � atsitiktin?, nepagr?sta jokiais ilgalaikiais santykiais. Prie� kelis de�imtme?ius �mon?s demokratij? ?sivaizdavo gana paprastai � kaip geresn? gyvenim?. Nesulauk? ?sivaizduojamo gyvenimo, kartu su �lugusiomis viltimis ? atliek? kategorij? nura�? ir demokratij?.
Gyventojai yra ?sitikin?, kad Lietuvoje demokratija paskirstoma ne pagal poreikius, bet pagal pa�intis. K? �mogus rinkt?si � demokratij? ar galimyb? susitvarkyti dantis? Manau, kad sutvarkyti dantys nemenkai daliai atrodyt? gerokai patraukliau. Skamba paradoksaliai ir net absurdi�kai, ta?iau, kaip sakoma, gyvenimi�kai.
Tad kur Lietuvoje auga demokratijos vaisiai? Galimyb? j? paskabyti atsiras ateinant? vasar?, kai vyks rinkimai ? savivald?. Ties? sakant, tai gal ne vaisi? skabymas, bet tik
demokratijos vaismed�i? sodinimas. O k? jie u�megs, prad?s ai�k?ti, tik?kim?s, jau ateinan?i? vasar?, kai ? savivald? i�rinkti politikai jau bus atlik? bent dal? rink?jams pa�ad?t? darb?.
Sprend�iant pagal jau min?tos apklausos rezultatus, �mon?s mieliau rinkt?si ne demokratin? savivald?, bet tvirt? feodalo rank?, kuri tur?t? gali? apr?pinti darbu, suteikti �mogaus orumo ne�eminan?ias gyvenimo s?lygas. Galb?t tai vergi�kos viltys?
?domu tai, kad demokratinio valdymo sistema labai nesi�avi ne tik ?vairi? jung? s?lygomis �imtme?ius gyven? lietuviai, bet ir demokratijos keliu gerokai toliau pa�eng? ispanai. Apklausa rodo, kad daugiau �ios �alies gyventoj? rinkt?si stipri? ekonomin? pad?t?, nei ger? demokratinio valdymo sistem?. Diktat?ros ragav? ispanai, regis, n?ra labai entuziastingi demokratijos garbintojai�nairavimas ? demokratij?, be abejon?s, liudija apie labai rimtas socialines ligas � nepasitik?jim? savo j?gomis ir nor? saugiai gyventi �tvirt? pe?i?� �e�?lyje. ? klausim?, ar vald�ia tur?t? u�tikrinti, kad b?t? patenkinti visuomen?s poreikiai, ar kiekvienas �mogus pats turi r?pintis savimi, pirm?j? variant? rinkosi net 79 proc. lietuvi?. Tokio pasikliovimo vald�ios malone niekur daugiau Europoje n?ra. ?domu tai, kad tik?jimas savo j?gomis per bema� du
de�imtme?ius suma�?jo per pus?: 1991 metais apie 40 proc. lietuvi? teig?, kad �mon?s individualiai tur?t? siekti savo tiksl?.
�iuo at�vilgiu lietuviai labai pana�?s ? pranc?zus (73 proc. mano, kad vald�ia turi patenkinti visuomen?s poreikius), bulgarus (72 proc.), lenkus (71 proc.). Labiausiai savaranki�ki �ioje apklausoje pasirod? ?ekai ir amerikie?iai. Apklausa atskleid? kai kurias prie�astis, smukdan?ias demokratijos reputacij?. Bene did�iausi? nepasitenkinim? demokratine sistema kelia vald�ios nesugeb?jimas priimti reikiam? sprendim? � taip mano 62 proc. demokratija nepatenkint? respondent?. �i pozicija
lyg ir paai�kint?, kod?l Lietuvoje toks didelis atotr?kis tarp pasitik?jimo parlamentu, Vyriausybe ir prezidento institucija.
Analitikai pastebi, kad daugiapartin? demokratija ir Lietuvos Konstitucijoje ?tvirtinta mi�ri rinkim? sistema ? vald�i? leid�ia patekti penki? � a�tuoni? aktyvesni? partij? atstovams ir ma�daug tuzinui pavieni? politik?. Toks politini? j?g? i�sibarstymas po kiekvien? rinkim? u�programuoja galimyb? ie�koti galim? partneri?, su kuriais b?t? paranku dalytis vald�ios postus ir derinti politines programas. Koalicij? lipdymas tampa esminiu tikslu, i�eikvojan?iu daug energijos ir i�tirpdan?iu rink?jams vilioti skirtus pa�adus. Lietuvoje jau seniai ?prasta, kad po rinkim? aktyviausiai svarstomi klausimai, susij? ne su tuo, kaip bus vykdomos �moni? gyvenimo kokyb? galin?ios pagerinti reformos, o su tuo, kas gaus kur? post?.
Net ir suformavus Vyriausyb? nuolatinis koalicijos lipdymas ir kompromisai neleid�ia susitelkti ir spr?sti esmini? problem?. Politiniame turguje svarbesnis tampa pats procesas � stiprinti ar bent jau i�laikyti vald�i?. Deryb? ir kovos ?kar�tyje pamir�tama ilgalaik? politin? reputacija, propaguotos vertyb?s ir prasideda skrupul? neturin?ios ir demokratij? menkinan?ios derybos. Pavyzd�iui, d?l trij? bals? Seime galima suteikti i�imtines privilegijas ?takingiems ?kininkams, nema�inti tiesiogini?
subsidij? �emdirbiams ir pan.Toks vertybini? pozicij? praradimas sukelia daug nusivylimo po rinkim?. Analitikai pastebi, kad Lietuvoje partijos vis pras?iau vald�ioje atstovauja u� jas balsavusiems rink?jams. Rink?jai padaro savo i�vadas. Viena i� toki? i�vad? yra ta, kad demokratija jiems ima atrodyti, kaip kat? mai�e. Ir neteisinga d?l tokio ydingo po�i?ro b?t? apkaltinti rink?jus Lietuvoje, kurie kaip ir rusai ar ukrainie?iai, mieliau rinkt?si ekonomin? gerov? (78 proc.) nei demokratin? santvark? (17 proc.).