Kontrolierės išvada: Kultūros centras švaisto lėšas ir neracionaliai valdo turtą

Siųsti Versija spausdinimui

Gytis Sadūnas

Smarkiai permokėjo objektus remontavusiems statybininkams

,,Nėra pinigų“, „biudžetas nesurenkamas“, „krizė“ – dažnai tenka girdėti valdžios vyrų ir moterų virkavimus, kai nepasitenkinimą esama padėtimi pradeda reikšti mokytojai, bibliotekininkai,  medikai, pensininkai ar studentai. O kodėl nėra tų pinigų, kur jie dingsta? Juk valstybei per įvairius mokesčius ir rinkliavas sumokame tikrai nemažai. O gal taip yra dėl to, kad mūsų visų pinigai kartais panaudojami labai neracionaliai? Kad toks teiginys ne iš piršto laužtas, rodo ir Raseinių savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojos Eugenijos Petravičienės atliktas Kultūros centro auditas už 2009 metus. Jo metu tikrintoja nustatė daug šiurkščių pažeidimų.

Pasak E. Petravičienės, praėjusiais metais Raseinių kultūros centras iš savivaldybės biudžeto gavo 2 mln. 221, 9 tūkst. Lt asignavimų. Niekam ne paslaptis, kad rajono savivaldybės biudžetui negaunant pakankamai pajamų numatytoms išlaidoms finansuoti, ypatingai svarbu besąlygiškai vykdyti teisės aktų reikalavimus taupiai ir rezultatyviai naudoti skirtas biudžeto lėšas. Tačiau faktai rodo, jog  Kultūros centras per visus 2009 metus elgėsi priešingai nei derėtų elgtis rūpestingam šeimininkui.

Per praėjusius metus Raseinių Kultūros centro ilgalaikio turto einamajam remontui buvo skirta 221, 3 tūkst. Lt savivaldybės biudžeto asignavimų. Kadangi patvirtinti asignavimai didesni negu 50 tūkst. Lt, todėl pagal Raseinių r. kultūros centro direktoriaus patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas visus pirkimus privalėjo vykdyti komisija. Anot savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojos, pretenduojantiems rangovams turėjo būti pateikti taisyklių nustatyti pirkimo dokumentai: techninė specifikacija, informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose kaina, pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros. Numatomų pirkimų vertė turėjo būti apskaičiuota pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Deja, į visus šiuos reikalavimus Kultūros centras tik ranka numojo…

Šiluvos filialo remonto darbų pirkimą atliko Kultūros centro viešųjų pirkimų komisija. Tačiau net nenustačiusi darbų pirkimo vertės, nepateikusi pirkimo dokumentų, 2008 m. birželio 27 d. ši komisija iš trijų pasiūlymų, pagal pasiūlytą mažiausią kainą, pasirinko Lino Songailos individualią įmonę. 2008 m. birželio 30 d. Kultūros centro direktorius su šia įmone sudarė statybos rangos sutartį, kurioje numatyta, kad rangovas per 3 mėnesius atliks 244 tūkst. 307 Lt vertės darbus su PVM. Tačiau Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravičienės skaičiavimu, sutarties kaina net 48, 4 tūkst. Lt didesnė už audito metu nustatytą skaičiuojamąją darbų vertę. Sąmatoje nurodytos 117 tūkst. 629 Lt tiesioginės išlaidos, iš jų 61tūkst. 312 Lt darbo užmokestis, 55 tūkst. Lt medžiagų vertė ir 1317 Lt mechanizmų naudojimo išlaidos.  Prie šių išlaidų pridėjus socialinio draudimo įmokų išlaidas – 19 tūkst.Lt ir PVM – 24 tūkst. 594 Lt, tiesioginės išlaidos sudarytų 161 tūkst. 230 Lt. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateiktos statybos darbų skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijos leidžia skaičiuoti 35 proc. pridėtinių išlaidų nuo pagrindinių darbuotojų darbo užmokesčio ir 5 proc. pelno. Taigi, skaičiuojamoji darbų kaina be PVM būtų 166 tūkst. Lt, su PVM – 195 tūkst. 880 Lt, o sąmatoje darbų vertė be PVM – 207 tūkst. 40 Lt, su PVM – 244 tūkst. 307 Lt, tai yra didesnė 48 tūkst. 427 Lt. Skaičiuojamojoje kainoje 35 proc. pridėtinių išlaidų ir 5 proc. pelno su PVM būtų 34 tūkst. 650 Lt, o sąmatoje numatytos 51, 5 proc. papildomos išlaidos sudarė per 83 tūkst. Lt.

2009 m. birželio 10 d. Kultūros centras sudarė statybos rangos sutartį su ta pačia L. Songailos individualia įmone ir dėl Ariogalos kultūros namų vidaus remonto darbų. Sutartyje numatytų darbų vertė su PVM – 20 tūkst. Lt. Tačiau po mėnesio – birželio 20 d. sudarius papildomą susitarimą, rangovas pateikė atliktų darbų aktus ir sąskaitas sumokėti 20 tūkst. 995 Lt.  Anot kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravičienės, perskaičiavus Ariogalos kultūros namų remonto vertę pagal Aplinkos ministerijos rekomenduojamus bendruosius normatyvus, nustatyta, kad skaičiuojamoji kaina būtų tik 2922 Lt arba 16, 2 proc. mažesnė už rangovo pareikalautą kainą. Maža to. Kultūros centras audito metu Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojai taip ir nepateikė Sujainių kultūros namų pastato remonto darbų vertės, pagal kurią turėjo būti vertinti rangovų pateikti pasiūlymai.

Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravičienė atkreipė dėmesį į  kitą akivaizdų neūkiškumo pavyzdį – 2009 m. gegužės 4 d. Kultūros centras sudarė statybos rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove ,,RSB“ dėl Sujainių filialo pastato remonto. Sutartyje numatyta darbus atlikti už 149 tūkst. 926 Lt su PVM. Su tuo pačiu rangovu 2009 m. liepos 28 d. Kultūros centro direktorius dar sudarė 4 tūkst. 992 Lt vertės statybos rangos sutartį dėl Kultūros centro fasado ir laiptų remonto. Palyginus rangovo atliktų darbų aktuose nurodytas darbų kainas su audito metu nustatytomis skaičiuojamosiomis kainomis, rangovo kainos su PVM 43 tūkst. 563 Lt didesnės už skaičiuojamąsias kainas. Kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravičienės teigimu, dėl to, kad Kultūros centras pirko patalpų remonto darbus ne pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, galima daryti prielaidą, kad pagal tris darbų sutartis sumokėjo rangovams apie 95 tūkst. Lt brangiau už tų darbų skaičiuojamąsias kainas, pagal  kurias privalėjo vertinti dalyvių pasiūlymus. Suprantama, kad normalioje situacijoje tokie dalykai gal ir atrodytų normaliai, tačiau kai lėšos išleistos valstybei toliau ritantis į ekonominį dugną, tai jau šventvagiška.

Darbo užmokestis nepriklauso nuo rezultatų

Pastudijavus tikrintojų išvadas, peršasi mintis, kad sunkmečiu Kultūros centro valdininkai lengva ranka pinigus gali švaistyti į kairę ir dešinę, ir tai neužkliūva nei biudžetą tvirtinantiems politikams, nei Savivaldybės administracijos vadovams. 2009 metais devyniolikai Kultūros centro darbuotojų buvo priskaičiuota 55,3 tūkst. Lt darbo užmokesčio priedų. Dar dvidešimt trims centro darbuotojams buvo priskaičiuotas 15,3 tūkst. Lt papildomas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis ir sargams už darbą naktimis. Nuo šių sumų priskaičiuota 22 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokų. Iš viso papildomam darbo apmokėjimui per 2009 metus išleista 92, 6 tūkst. savivaldybės biudžeto lėšų. Tuo tarpu rugsėjo – gruodžio mėnesiais Kultūros centro ir filialų darbuotojai net 984 dienas buvo neapmokamose atostogose.  Metų pabaigoje liko nesumokėta 18, 4 tūkst. Lt darbo užmokesčio, 3, 9 tūkst. Lt pajamų mokesčio ir 30, 7 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokų.

Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravičienė akcentavo, jog Kultūros centro direktoriaus pavaduotojai Marijai Andriulienei nuo 2009 m. rugpjūčio 23 d. turėjo būti nustatytas ne didesnis kaip 19, 4 BMA dydžio darbo užmokestis (esant finansinėms galimybėms) arba maksimalus 19 BMA dydžio darbo užmokestis, trūkstant lėšų. Tačiau jai buvo skaičiuotas 20, 5 bazinių mėnesinių algų dydžio darbo užmokestis ir 18 proc. darbo užmokesčio priedas. Dėl to nuo rugpjūčio 23 d. iki gruodžio 31 d. M. Adriulienei buvo per daug priskaičiuota 871, 33 Lt darbo užmokesčio. ,,Vertinant, ar biudžeto lėšos darbo užmokesčiui naudotos rezultatyviai, nustatyta, kad Kultūros centro darbuotojų darbo užmokestis nepriklauso nuo jų darbo, kvalifikacijos, jų vadovaujamų kolektyvų pasiekimų ar įtaigos veiklos rezultatų“,- teigė auditą atlikusi E. Petravičienė.

Neūkiškumas bado akis

Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravičienė atkreipė dėmesį į  dar keletą akivaizdžių neūkiškumo pavyzdžių. Anot jos, praėjusių metų gruodžio mėnesį įsigytos ir iš karto į išlaidas nurašytos 6, 4 tūkst. Lt vertės ūkinės prekės, nesudarius nurašymo aktų, nenurodžius prekes gavusių darbuotojų, ir jiems nepasirašius už gautas prekes. Maža to. Tą patį mėnesį iš D. Zubielienės individualios įmonės ,,Rodarta“ buvo nupirkta 10, 672 kub. m lentų. Už jas sumokėta 5 tūkst. 810 Lt. Tačiau ši mediena iki atskaitomybės sudarymo taip ir nebuvo gauta. Tik audito metu Kultūros centras pateikė medienos laikino saugojimo sutartį, kurią sudarė Kultūros centro komisija su individualios įmonės ,,Rodarta“ savininke D. Zubieliene. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 830 straipsnio 4 dalimi, paslaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugojimo momento, tačiau nėra medienos perdavimo – priėmimo akto, kuriame atsakingi asmenys parašais patvirtintų medienos perdavimą ir priėmimą saugoti. Dėl to, anot E. Petravičienės, nėra pagrindo tvirtinti, kad įstaiga negautos medienos vertę pagrįstai užregistravo buhalterinėje apskaitoje. Ne ką mažiau akis bado ir tai, kaip Kultūros centras valdo jam patikėtą turtą. Iš tikrintojų ataskaitos matyti, kad 2009 metais Centras ne kartą nuomojo salę, teikė transporto paslaugas. Už turto nuomą per metus priskaičiavo 25, 4 tūkst. Lt pajamų, tačiau gavo tik 18, 8 tūkst. Lt. Nuomininkai Kultūros centrui liko skolingi 7. 9 tūkst. Lt turto nuomos mokesčio, nekompensavo 1 tūkst. Lt sunaudotos elektros energijos išlaidų. Nors turto išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos apmokėtos biudžeto lėšomis, tačiau įstaiga gautų nuompinigių neskyrė sumokėti už elektrą, patalpų šildymą ir kitas turto eksploatavimo išlaidas. Tuo tarpu metų pabaigoje Kultūros centras liko skolingas šilumos ir elektros energijos tiekėjams 23, 8 tūkst. Lt.

Komentarų nėra