Gytis Sad?nas
[1]
Smarkiai permok?jo objektus remontavusiems statybininkams
,,N?ra pinig?“, „biudžetas nesurenkamas“, „kriz?“ – dažnai tenka gird?ti valdžios vyr? ir moter? virkavimus, kai nepasitenkinim? esama pad?timi pradeda reikšti mokytojai, bibliotekininkai, medikai, pensininkai ar studentai. O kod?l n?ra t? pinig?, kur jie dingsta? Juk valstybei per ?vairius mokes?ius ir rinkliavas sumokame tikrai nemažai. O gal taip yra d?l to, kad m?s? vis? pinigai kartais panaudojami labai neracionaliai? Kad toks teiginys ne iš piršto laužtas, rodo ir Raseini? savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojos Eugenijos Petravi?ien?s atliktas Kult?ros centro auditas už 2009 metus. Jo metu tikrintoja nustat? daug šiurkš?i? pažeidim?.
Pasak E. Petravi?ien?s, pra?jusiais metais Raseini? kult?ros centras iš savivaldyb?s biudžeto gavo 2 mln. 221, 9 t?kst. Lt asignavim?. Niekam ne paslaptis, kad rajono savivaldyb?s biudžetui negaunant pakankamai pajam? numatytoms išlaidoms finansuoti, ypatingai svarbu bes?lygiškai vykdyti teis?s akt? reikalavimus taupiai ir rezultatyviai naudoti skirtas biudžeto l?šas. Ta?iau faktai rodo, jog Kult?ros centras per visus 2009 metus elg?si priešingai nei der?t? elgtis r?pestingam šeimininkui.
Per pra?jusius metus Raseini? Kult?ros centro ilgalaikio turto einamajam remontui buvo skirta 221, 3 t?kst. Lt savivaldyb?s biudžeto asignavim?. Kadangi patvirtinti asignavimai didesni negu 50 t?kst. Lt, tod?l pagal Raseini? r. kult?ros centro direktoriaus patvirtint? supaprastint? vieš?j? pirkim? taisykli? nuostatas visus pirkimus prival?jo vykdyti komisija. Anot savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojos, pretenduojantiems rangovams tur?jo b?ti pateikti taisykli? nustatyti pirkimo dokumentai: technin? specifikacija, informacija, kaip turi b?ti apskai?iuota ir išreikšta pasi?lymuose kaina, pasi?lym? vertinimo kriterijai, kiekvieno j? svarba bendram ?vertinimui, vertinimo taisykl?s ir proced?ros. Numatom? pirkim? vert? tur?jo b?ti apskai?iuota pagal viešuosius pirkimus reglamentuojan?i? teis?s akt? reikalavimus. Deja, ? visus šiuos reikalavimus Kult?ros centras tik ranka numojo…
Šiluvos filialo remonto darb? pirkim? atliko Kult?ros centro vieš?j? pirkim? komisija. Ta?iau net nenusta?iusi darb? pirkimo vert?s, nepateikusi pirkimo dokument?, 2008 m. birželio 27 d. ši komisija iš trij? pasi?lym?, pagal pasi?lyt? mažiausi? kain?, pasirinko Lino Songailos individuali? ?mon?. 2008 m. birželio 30 d. Kult?ros centro direktorius su šia ?mone sudar? statybos rangos sutart?, kurioje numatyta, kad rangovas per 3 m?nesius atliks 244 t?kst. 307 Lt vert?s darbus su PVM. Ta?iau Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravi?ien?s skai?iavimu, sutarties kaina net 48, 4 t?kst. Lt didesn? už audito metu nustatyt? skai?iuojam?j? darb? vert?. S?matoje nurodytos 117 t?kst. 629 Lt tiesiogin?s išlaidos, iš j? 61t?kst. 312 Lt darbo užmokestis, 55 t?kst. Lt medžiag? vert? ir 1317 Lt mechanizm? naudojimo išlaidos. Prie ši? išlaid? prid?jus socialinio draudimo ?mok? išlaidas – 19 t?kst.Lt ir PVM – 24 t?kst. 594 Lt, tiesiogin?s išlaidos sudaryt? 161 t?kst. 230 Lt. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateiktos statybos darb? skai?iuojamosios kainos nustatymo rekomendacijos leidžia skai?iuoti 35 proc. prid?tini? išlaid? nuo pagrindini? darbuotoj? darbo užmokes?io ir 5 proc. pelno. Taigi, skai?iuojamoji darb? kaina be PVM b?t? 166 t?kst. Lt, su PVM – 195 t?kst. 880 Lt, o s?matoje darb? vert? be PVM – 207 t?kst. 40 Lt, su PVM – 244 t?kst. 307 Lt, tai yra didesn? 48 t?kst. 427 Lt. Skai?iuojamojoje kainoje 35 proc. prid?tini? išlaid? ir 5 proc. pelno su PVM b?t? 34 t?kst. 650 Lt, o s?matoje numatytos 51, 5 proc. papildomos išlaidos sudar? per 83 t?kst. Lt.
[2]2009 m. birželio 10 d. Kult?ros centras sudar? statybos rangos sutart? su ta pa?ia L. Songailos individualia ?mone ir d?l Ariogalos kult?ros nam? vidaus remonto darb?. Sutartyje numatyt? darb? vert? su PVM – 20 t?kst. Lt. Ta?iau po m?nesio – birželio 20 d. sudarius papildom? susitarim?, rangovas pateik? atlikt? darb? aktus ir s?skaitas sumok?ti 20 t?kst. 995 Lt. Anot kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravi?ien?s, perskai?iavus Ariogalos kult?ros nam? remonto vert? pagal Aplinkos ministerijos rekomenduojamus bendruosius normatyvus, nustatyta, kad skai?iuojamoji kaina b?t? tik 2922 Lt arba 16, 2 proc. mažesn? už rangovo pareikalaut? kain?. Maža to. Kult?ros centras audito metu Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotojai taip ir nepateik? Sujaini? kult?ros nam? pastato remonto darb? vert?s, pagal kuri? tur?jo b?ti vertinti rangov? pateikti pasi?lymai.
Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravi?ien? atkreip? d?mes? ? kit? akivaizd? ne?kiškumo pavyzd? – 2009 m. geguž?s 4 d. Kult?ros centras sudar? statybos rangos sutart? su uždar?ja akcine bendrove ,,RSB“ d?l Sujaini? filialo pastato remonto. Sutartyje numatyta darbus atlikti už 149 t?kst. 926 Lt su PVM. Su tuo pa?iu rangovu 2009 m. liepos 28 d. Kult?ros centro direktorius dar sudar? 4 t?kst. 992 Lt vert?s statybos rangos sutart? d?l Kult?ros centro fasado ir laipt? remonto. Palyginus rangovo atlikt? darb? aktuose nurodytas darb? kainas su audito metu nustatytomis skai?iuojamosiomis kainomis, rangovo kainos su PVM 43 t?kst. 563 Lt didesn?s už skai?iuojam?sias kainas. Kontrolieriaus pavaduotojos E. Petravi?ien?s teigimu, d?l to, kad Kult?ros centras pirko patalp? remonto darbus ne pagal viešuosius pirkimus reglamentuojan?ius teis?s akt? reikalavimus, galima daryti prielaid?, kad pagal tris darb? sutartis sumok?jo rangovams apie 95 t?kst. Lt brangiau už t? darb? skai?iuojam?sias kainas, pagal kurias prival?jo vertinti dalyvi? pasi?lymus. Suprantama, kad normalioje situacijoje tokie dalykai gal ir atrodyt? normaliai, ta?iau kai l?šos išleistos valstybei toliau ritantis ? ekonomin? dugn?, tai jau šventvagiška.
Darbo užmokestis nepriklauso nuo rezultat?
Pastudijavus tikrintoj? išvadas, peršasi mintis, kad sunkme?iu Kult?ros centro valdininkai lengva ranka pinigus gali švaistyti ? kair? ir dešin?, ir tai neužkli?va nei biudžet? tvirtinantiems politikams, nei Savivaldyb?s administracijos vadovams. 2009 metais devyniolikai Kult?ros centro darbuotoj? buvo priskai?iuota 55,3 t?kst. Lt darbo užmokes?io pried?. Dar dvidešimt trims centro darbuotojams buvo priskai?iuotas 15,3 t?kst. Lt papildomas darbo užmokestis už darb? šven?i? dienomis ir sargams už darb? naktimis. Nuo ši? sum? priskai?iuota 22 t?kst. Lt socialinio draudimo ?mok?. Iš viso papildomam darbo apmok?jimui per 2009 metus išleista 92, 6 t?kst. savivaldyb?s biudžeto l?š?. Tuo tarpu rugs?jo – gruodžio m?nesiais Kult?ros centro ir filial? darbuotojai net 984 dienas buvo neapmokamose atostogose. Met? pabaigoje liko nesumok?ta 18, 4 t?kst. Lt darbo užmokes?io, 3, 9 t?kst. Lt pajam? mokes?io ir 30, 7 t?kst. Lt socialinio draudimo ?mok?.
[3]
Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravi?ien? akcentavo, jog Kult?ros centro direktoriaus pavaduotojai Marijai Andriulienei nuo 2009 m. rugpj??io 23 d. tur?jo b?ti nustatytas ne didesnis kaip 19, 4 BMA dydžio darbo užmokestis (esant finansin?ms galimyb?ms) arba maksimalus 19 BMA dydžio darbo užmokestis, tr?kstant l?š?. Ta?iau jai buvo skai?iuotas 20, 5 bazini? m?nesini? alg? dydžio darbo užmokestis ir 18 proc. darbo užmokes?io priedas. D?l to nuo rugpj??io 23 d. iki gruodžio 31 d. M. Adriulienei buvo per daug priskai?iuota 871, 33 Lt darbo užmokes?io. ,,Vertinant, ar biudžeto l?šos darbo užmokes?iui naudotos rezultatyviai, nustatyta, kad Kult?ros centro darbuotoj? darbo užmokestis nepriklauso nuo j? darbo, kvalifikacijos, j? vadovaujam? kolektyv? pasiekim? ar ?taigos veiklos rezultat?“,- teig? audit? atlikusi E. Petravi?ien?.
Ne?kiškumas bado akis
Savivaldyb?s kontrolieriaus pavaduotoja E. Petravi?ien? atkreip? d?mes? ? dar kelet? akivaizdži? ne?kiškumo pavyzdži?. Anot jos, pra?jusi? met? gruodžio m?nes? ?sigytos ir iš karto ? išlaidas nurašytos 6, 4 t?kst. Lt vert?s ?kin?s prek?s, nesudarius nurašymo akt?, nenurodžius prekes gavusi? darbuotoj?, ir jiems nepasirašius už gautas prekes. Maža to. T? pat? m?nes? iš D. Zubielien?s individualios ?mon?s ,,Rodarta“ buvo nupirkta 10, 672 kub. m lent?. Už jas sumok?ta 5 t?kst. 810 Lt. Ta?iau ši mediena iki atskaitomyb?s sudarymo taip ir nebuvo gauta. Tik audito metu Kult?ros centras pateik? medienos laikino saugojimo sutart?, kuri? sudar? Kult?ros centro komisija su individualios ?mon?s ,,Rodarta“ savininke D. Zubieliene. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 830 straipsnio 4 dalimi, paslaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugojimo momento, ta?iau n?ra medienos perdavimo – pri?mimo akto, kuriame atsakingi asmenys parašais patvirtint? medienos perdavim? ir pri?mim? saugoti. D?l to, anot E. Petravi?ien?s, n?ra pagrindo tvirtinti, kad ?staiga negautos medienos vert? pagr?stai užregistravo buhalterin?je apskaitoje. Ne k? mažiau akis bado ir tai, kaip Kult?ros centras valdo jam patik?t? turt?. Iš tikrintoj? ataskaitos matyti, kad 2009 metais Centras ne kart? nuomojo sal?, teik? transporto paslaugas. Už turto nuom? per metus priskai?iavo 25, 4 t?kst. Lt pajam?, ta?iau gavo tik 18, 8 t?kst. Lt. Nuomininkai Kult?ros centrui liko skolingi 7. 9 t?kst. Lt turto nuomos mokes?io, nekompensavo 1 t?kst. Lt sunaudotos elektros energijos išlaid?. Nors turto išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos apmok?tos biudžeto l?šomis, ta?iau ?staiga gaut? nuompinigi? neskyr? sumok?ti už elektr?, patalp? šildym? ir kitas turto eksploatavimo išlaidas. Tuo tarpu met? pabaigoje Kult?ros centras liko skolingas šilumos ir elektros energijos tiek?jams 23, 8 t?kst. Lt.