2019 birželio
25
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Korevų giminė

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    Šiluvos seniūnijos Katauskių (Kotowsczyzna) dvaras glaudžiai susijęs su Lenkijoje ir Lietuvoje žinomomis Koreivų (kituose šaltiniuose – Kareivos, Korevos) ir Korzonų pavardėmis.  Šiandien bent fragmentiškai apžvelgsime Korevų gyvenimo Katauskiuose laikotarpį. 

    Korevų geneologinio medžio pradžia siekia XVI amžių. Jo pradininkas buvo Bartošas (Baltramiejus) Koreva. 1609 metais randame Kareiviškių dvaro, Ašmenos pav. savininko Mataušo (Matysas) vardą. Dar vėliau Dubnikų palivarko ir Ašmenos pav. savininko Adomo
    vardą. Tarp dvarininkų buvo valstybės tarnautojų: Liudvikas Mykolas (1782 m.) – Kauno pilies teisėjas, Seimo deputatas, Juozas – Volkovysko stalininkas, Aleksandras –Prienų medžioklis, Rokiškio seniūnas. 

    1870 m. Katauskių dvarą su 29 žmonėmis ir 15 sklypų valdė Viktoras (Viktorinas) Koreva, kuriam priklausė 288,5 dešimtinės naudingos žemės, 0,5 dešimtinės vadinamosios nenaudingos žemės bei 40 dešimtinės miško. B. Kviklys teigia, kad V. Koreva buvo Raseinių apskrities teismo pirmininku.  

    Vėliau Katauskių dvarą valdė jo sūnus, atsargos generolas leitenantas Jeroslavas (Jaroslavas) Koreva, gim. 1832-12-22. Jis 1881 m. turėjo keltą, kuris davė 100 rub. metinio pelno. Keltu buvo keliama per Dubysą, tai patvirtina J. Balinskio duomenys iš 1871 m. veikalo „Dubysa – svarbiausia Žemaitijos kunigaikštystės upė Kauno gubernijoje“. V. Korevai taip pat priklausė vandens malūnas  (150 rub. metinio pelno) ir karčiama Kušeliškės kaime (100 rub. metinio pelno).

     1897-09-07 Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės draugijos vienas steigėjų buvo Koreva Mečislovas,Adolfo. Jis rūpinosi žemės ūkio padargų sandėlio įrengimu Raseiniuose ir teigė, kad jo nereikia jungti su Kelmės paskolų – taupymo bendrija. M. Korevos manymu, sandėlis galėjo egzistuoti nepriklausomai. 1897-12-02 į bendriją įstojo ir Koreva Henrikas, Jaroslavo (1863-10-03 – 1910-07-05). Jo žmona buvo Sofija Polunska, su kuria santuoka anglikonų papročiais užregistruota 1904-04-02 Varšuvoje, o Romos katalikų papročiais – 1909-05-20 Šiluvoje. 

    Vieną varstą nuo Vitkiškės, Zuikaimyje, gyveno Boleslovas Koreva, gyventojų vadintas „kareiviu“, vėliau čia apsigyveno Jaroslavas, 1929 m. valdęs 80 ha žemės.  

    Ričardas Mackevičius (Ryszard Mackiewicz) Korevų giminę susiejo su Bilevičiais ir  Mackevičiais. Katerinos (Katarzyna) ir Tomašo (Tomacz) Bilevičių dukra Anna ištekėjo už Antano Korevos. Jos dukra Joana Korevaitė, vėliau Mackevičienė, mokėsi Panevėžyje. Antanas Koreva (1881 m.) tarnavo caro leibgvardijoje. Emilija Jankevičiūtė ištekėjo už Igno Korevos. Jie susilaukė sūnų Aleksandro, Antano, Leopoldo, Joano ir dukters Bronislavos.   

    1924 m. Raseinių cerkvės archyve minimas parapijos narys Vladimiras Koreva, gyvenęs Mirklių palivarke.    

    1925 m. Katauskių dvare buvo vienas ūkis su 61 gyventoju. 1930 m. Raseinių miesto visuomeniniame gyvenime aktyviai dalyvavo Juozas Koreva. 1930-07-29 jis buvo Raseinių cerkvės turto perdavimo – priėmimo (aktas Nr. 291) ceremonijos liudininku.   

    1868 m. Kauno gubernijos statistikos komitetas tvirtina, kad Katauskių koplyčią 1890 m. pastatė bajoras Koreva, tačiau Telšių vyskupijos archyvuose teigiama, kad ji statyta 1770 m. Kas koplyčią statė, nežinoma. Neatmetama prielaida, kad antroji pastatyta sunykus
    pirmajai.    

    2008-04-07 Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl darbo grupės sudarymo palaikų, rastų Katauskių dvaro koplyčioje ir Padubysio dvaro kapavietėje, sutvarkymui“ buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė. Pasitelkus Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos, Kauno arkivyskupijos, Korevų šeimos asmeninius archyvus bei kitą tyrimo medžiagą, galima teigti, kad koplyčios kriptoje ilsisi: Viktorinas (Wyktoryn) Koreva, jo žmona Benedikta Januševič – Korevienė, jų sūnus, caro armijos atsargos generolas leitenantas Jaroslavas Ferdinandas Koreva (gim. 1832-12-22), Jaroslavo ir Kamilos sūnus Henrikas (1863-10-03 – 1910-07-05), dvarininkų Korzonų 10 – 12 metų sūnus.    

    Kieno dar vieni palaikai, nežinoma. Atmesta versija, kad čia atgulė Jaroslavo Ferdinando Korevo žmona Kamila Beresnevičiūtė. Ji palaidota Kražiuose. Kaune taip pat yra palaidotų Korevų. Nežinia, ar koplyčioje galėjo ilsėtis Korevos, gyvenę ne Katauskių dvare.

    1 Komentaras

    1. Vacys

      2018 - 11 -14 13:42

      Noriu atkreipti dėmesį į akivaizdžią klaidą. 1868 m. Kauno gubernijos statistikos komitetas tikrai negalėjo žinoti, kad Katauskių koplyčia bus pastatyta tik 1890 m. Čia kažkur nurodyti klaidingi metai.