Kovo 11-oji Raseinių rajone

Siųsti Versija spausdinimui

Jau treti metai kaip Lyduvėnų parapijos šeimos buriasi draugėn ir kviečia švęsti Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tradiciškai šventę pradedant malda ir baigiant padėkos žygiu už Laisvę.
Smagu stebėti, kad į šį nuotykį kasmet prisijungia vis daugiau bendruomenių. Šiemet itin pradžiugino būrys jaunimo iš Raseinių parapijos, kurie ruošiasi pavasarį priimti Sutvirtinimo sakramentą. Jie nepatingėjo susirinkti anksčiau ir su katechete Valdone pagamino kelis glėbius laisvės simbolių – trispalvių vėjo malūnėlių, jie buvo išdalyti visiems šventės dalyviams.
11 val. šv. Mišiose buvo dėkojama už Lietuvos laisvę ir meldžiamasi, kad laisvė prasidėtų kiek­vieno mūsų širdyje. Šv. Mišias aukojo brolis kapucinas Andrzej Biniek OFMCap iš Paulių vienuolyno, šlovino draugai iš katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys“, atvykę iš Kauno.
Orui pasitaikius vėjuotam ir lietingam, iš bažnyčios visus sušilti pakvietė Padubysio kaimo bendruomenės moterų trobelė. Čia prie arbatos ir suneštinių vaišių Lyduvėnų gidė Ligita Mitkevičienė dalijosi įsimintinomis istorijomis apie šio krašto kilmę, stovėjusį dvarą, mokyklas, bažnyčią ir kilnias asmenybes.
Užkandę visi pakilo į žygį. Esant dideliam būriui vaikų, kurių keli mažiausieji neturėjo nė dvejų, buvo pasirinktas 3 km neilgas maršrutas iki Baltkarčių kaimo. Pakeliui kartu su Ligitos pasakojimais sustota prie geležinkelio tilto ir holokausto aukų kapavietėje, žydai prisiminti kaip Lyduvėnų ir mūsų istorijos dalis, už juos ir jų naikintojus sukalbėta Gailestingumo vainikėlio malda.
Na, o likę paskutiniai žygio kilometrai ištirpo su dainomis ir šypsenomis, prieš jas neatsilaikė net lietingas oras! Dėkodami visiems už bendrystę tariame: „Su 30-uoju Laisvės gimtadieniu, Lietuva!“
Lyduvėnų parapijos informacija

*********************

Kruopščiai iškilmėms dabintos salės neprireikė. Tik keletą akcentų išnešus į lauką, teko įprastinį miestelio aikštės reginį bent kiek artinti prie šventiško. Taip kovo 11 -ąją, pučiant skvarbiam vėjui, vis pažyrant lietaus šuorams, Nemakščių miestelio aikštėje paminėtas reikšmingas jubiliejus – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis. Apie ką kalbėta, mąstyta šventiniame susiėjime?
Po įžanginių renginio vedėjos minčių Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Arūnas Bladžius prabilo apie tuos, kurie 1990 m. ėjo tautos prieky, apie jų drąsą ir didžiulę atsakomybę kurti laisvą valstybę ir vesti tautą. Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis priminė reikšmingą faktą: iš svetimos valstybės gniaužtų mūsų tauta pirmoji ryžosi pasukti nauju keliu, nulemdama visos imperijos griūtį. Rajono Savivaldybės Tarybos narys Alfredas Bardauskas teigė, kad 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas yra atskaitos taškas daugelio mūsų amžininkų gyvenime: kas gimė jau laisvoje Lietuvoje, kas gavo brandos atestatą, kas sukūrė šeimą ar pradėjo savo verslą nepriklausomoje valstybėje. Pradėdama savo kūrybos posmu, visus nuotaikingai pasveikino Aldona Ona Radčenko.
Didelis būrys nemakštiškių už kasdienį nuoširdų darbą, nūdienoje aktualių vertybių puoselėjimą yra apdovanoti valstybės vėliava. Šventės dieną jie sustojo pasidaryti bendrą istorinę nuotrauką. Seniūnas Remigijus Laugalis visus apdovanojo suvenyrinėmis žvakutėmis (jas išliejo Nemakščių bendruomenės santalkos pirmininkė Regina Pratašienė), šmaikščiai pristatydamas kiekvienos bendruomenės būrelį.
Vėjas ir lietaus šuorai neišblaškė susirinkusiųjų. Ir vyrų trio „Eina garsas“ (vadovas Juozapas Juščius), ir raseiniškių merginų Austėjos Kuzmarskytės, Emilijos Bagdonaitės lyrinės dainos, ir Deivido Basčio programa kėlė nuotaiką, šildė žiūrovus. Kas paklusę muzikos ritmams šoko, kas atitarė dainininkui, plojo, kas šildėsi karšta arbata – nuotaika visų buvo šventiška.
Živilė Lembutienė,
RRKC choreografė

************************

Steponkaimio vaikų dienos centras šiemet sugalvojo išradingai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį šventės išvakarėse.
Vakarėjant vaikai kartu su savo mamomis, kaimynėmis rinkosi į bendruomenės namus atsinešdami ką nors geltono, žalio, raudono – tai buvo įėjimo bilietas į renginį. Iš visų šių daiktų buvo suorganizuota originali parodėlė. Paskui surengtas patriotinių dainų karaokė konkursas, kurį vainikavo visų bendrai atliekama daina „Laisvė“. Vėliau atėjo eilė protų mūšiui iš 30 klausimų apie Lietuvą. Kovėsi mamų komanda prieš vaikus ir vienu tašku laimėjo vaikų komanda. Mamos dėl to nenusiminė, net džiaugėsi savo atžalomis, kad jie daug žino apie Lietuvą, ir nuėjo ruošti vaišių. Tuo metu vaikai kūrė dovaną Lietuvai: iš spalvoto popieriaus pagamino 30 trispalvių drugelių, nes jie simbolizuoja svajonę, laisvę, darną ir grožį. Vėliau juos susmeigė į pačių pagamintą rėmelį, taip sukurdami stilizuotą vėliavą.
Jau buvo tamsu, kai po visų konkursų sėdome pasivaišinti mamų paruoštais užkandžiais, vaisiais, sultimis, saldainiais, jie taip pat puikavosi ryškiomis vėliavos spalvomis. Beje, konkursų prizai taip pat buvo trijų spalvų. Prie stalo kalbėjomės, kaip pasikeitė gyvenimas per tuos 30 nepriklausomybės metų, ką turėjome anksčiau ir ką turime dabar. Buvo jauku, įdomu ir gera, net nepajutome, kaip greitai prabėgo laikas.
Patys ištvermingiausi laikrodžiui mušant 12 nakties, o lauke šviečiant mėnulio pilnačiai, iškėlėme trispalvę prie bendruomenės namų, sugiedojome tautinę giesmę ir taip patys pirmieji pasveikinome nepriklausomą Lietuvą 30-mečio proga linkėdami daugiau meilės Lietuvai, laisvei, artimui…
Alma Ačienė,
Steponkaimio vaikų dienos centro
socialinė darbuotoja

****************************

Kovo 11-ąją sukako lygiai 30 metų, kai Atkuriamasis Seimas paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Laisvės vėjo vedami, per šiuos tris dešimtmečius bendromis pastangomis tapome veržlia ir modernia Lietuva, šiandien drąsiai stovinčia greta pažangiausių Europos valstybių mokslo, verslo ir kultūros srityse.
Laisvės vėjo malūnėlis – iš tautos atkeliavęs 1990 m. kovo 11-osios ir valstybės atkūrimo bei augimo simbolis. Šiandien mes irgi sakome: esame ir norime visada būti laisvi. Kad galėtume keliauti ten, kur šaukia svajonės. Ir kad vėjas nuolat suktų mūsų laisvės malūnėlio sparnus.
Sujainių bibliotekos lankytojai pasigamino atkurtos Nepriklausomybės šventės simbolį – vėjo malūnėlį, kad pajustų nuotaiką, kuri prieš tris dešimtmečius žmonėms įžiebė viltį ir tikėjimą. O tada visi drauge iškėlėme jį aukštyn. Vardan Lietuvos!
Danelija Laurinavičiūtė,
Sujainių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Komentarų nėra