Kovo 11-oji Raseini? rajone

[1]Jau treti metai kaip Lyduv?n? parapijos šeimos buriasi draug?n ir kvie?ia šv?sti Kovo 11-?j? – Lietuvos Nepriklausomyb?s atk?rimo dien?, tradiciškai švent? pradedant malda ir baigiant pad?kos žygiu už Laisv?.
Smagu steb?ti, kad ? š? nuotyk? kasmet prisijungia vis daugiau bendruomeni?. Šiemet itin pradžiugino b?rys jaunimo iš Raseini? parapijos, kurie ruošiasi pavasar? priimti Sutvirtinimo sakrament?. Jie nepating?jo susirinkti anks?iau ir su katechete Valdone pagamino kelis gl?bius laisv?s simboli? – trispalvi? v?jo mal?n?li?, jie buvo išdalyti visiems švent?s dalyviams.
11 val. šv. Mišiose buvo d?kojama už Lietuvos laisv? ir meldžiamasi, kad laisv? prasid?t? kiek­vieno m?s? širdyje. Šv. Mišias aukojo brolis kapucinas Andrzej Biniek OFMCap iš Pauli? vienuolyno, šlovino draugai iš katalik? bendruomen?s „Gyvieji akmenys“, atvyk? iš Kauno.
Orui pasitaikius v?juotam ir lietingam, iš bažny?ios visus sušilti pakviet? Padubysio kaimo bendruomen?s moter? trobel?. ?ia prie arbatos ir suneštini? vaiši? Lyduv?n? gid? Ligita Mitkevi?ien? dalijosi ?simintinomis istorijomis apie šio krašto kilm?, stov?jus? dvar?, mokyklas, bažny?i? ir kilnias asmenybes.
Užkand? visi pakilo ? žyg?. Esant dideliam b?riui vaik?, kuri? keli mažiausieji netur?jo n? dvej?, buvo pasirinktas 3 km neilgas maršrutas iki Baltkar?i? kaimo. Pakeliui kartu su Ligitos pasakojimais sustota prie geležinkelio tilto ir holokausto auk? kapaviet?je, žydai prisiminti kaip Lyduv?n? ir m?s? istorijos dalis, už juos ir j? naikintojus sukalb?ta Gailestingumo vainik?lio malda.
Na, o lik? paskutiniai žygio kilometrai ištirpo su dainomis ir šypsenomis, prieš jas neatsilaik? net lietingas oras! D?kodami visiems už bendryst? tariame: „Su 30-uoju Laisv?s gimtadieniu, Lietuva!“
Lyduv?n? parapijos informacija

*********************

[2]Kruopš?iai iškilm?ms dabintos sal?s neprireik?. Tik kelet? akcent? išnešus ? lauk?, teko ?prastin? miestelio aikšt?s regin? bent kiek artinti prie šventiško. Taip kovo 11 -?j?, pu?iant skvarbiam v?jui, vis pažyrant lietaus šuorams, Nemakš?i? miestelio aikšt?je pamin?tas reikšmingas jubiliejus – Lietuvos Nepriklausomyb?s atk?rimo 30-metis. Apie k? kalb?ta, m?styta šventiniame susi?jime?
Po ?žangini? renginio ved?jos min?i? Nemakš?i? Šv?. Trejyb?s bažny?ios klebonas Ar?nas Bladžius prabilo apie tuos, kurie 1990 m. ?jo tautos prieky, apie j? dr?s? ir didžiul? atsakomyb? kurti laisv? valstyb? ir vesti taut?. Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis primin? reikšming? fakt?: iš svetimos valstyb?s gniaužt? m?s? tauta pirmoji ryžosi pasukti nauju keliu, nulemdama visos imperijos gri?t?. Rajono Savivaldyb?s Tarybos narys Alfredas Bardauskas teig?, kad 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomyb?s aktas yra atskaitos taškas daugelio m?s? amžinink? gyvenime: kas gim? jau laisvoje Lietuvoje, kas gavo brandos atestat?, kas suk?r? šeim? ar prad?jo savo versl? nepriklausomoje valstyb?je. Prad?dama savo k?rybos posmu, visus nuotaikingai pasveikino Aldona Ona Rad?enko.
Didelis b?rys nemakštiški? už kasdien? nuošird? darb?, n?dienoje aktuali? vertybi? puosel?jim? yra apdovanoti valstyb?s v?liava. Švent?s dien? jie sustojo pasidaryti bendr? istorin? nuotrauk?. Seni?nas Remigijus Laugalis visus apdovanojo suvenyrin?mis žvakut?mis (jas išliejo Nemakš?i? bendruomen?s santalkos pirminink? Regina Pratašien?), šmaikš?iai pristatydamas kiekvienos bendruomen?s b?rel?.
V?jas ir lietaus šuorai neišblašk? susirinkusi?j?. Ir vyr? trio „Eina garsas“ (vadovas Juozapas Juš?ius), ir raseiniški? mergin? Aust?jos Kuzmarskyt?s, Emilijos Bagdonait?s lyrin?s dainos, ir Deivido Bas?io programa k?l? nuotaik?, šild? ži?rovus. Kas paklus? muzikos ritmams šoko, kas atitar? dainininkui, plojo, kas šild?si karšta arbata – nuotaika vis? buvo šventiška.
Živil? Lembutien?,
RRKC choreograf?

************************

[3]Steponkaimio vaik? dienos centras šiemet sugalvojo išradingai pamin?ti Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo 30-met? švent?s išvakar?se.
Vakar?jant vaikai kartu su savo mamomis, kaimyn?mis rinkosi ? bendruomen?s namus atsinešdami k? nors geltono, žalio, raudono – tai buvo ??jimo bilietas ? rengin?. Iš vis? ši? daikt? buvo suorganizuota originali parod?l?. Paskui surengtas patriotini? dain? karaok? konkursas, kur? vainikavo vis? bendrai atliekama daina „Laisv?“. V?liau at?jo eil? prot? m?šiui iš 30 klausim? apie Lietuv?. Kov?si mam? komanda prieš vaikus ir vienu tašku laim?jo vaik? komanda. Mamos d?l to nenusimin?, net džiaug?si savo atžalomis, kad jie daug žino apie Lietuv?, ir nu?jo ruošti vaiši?. Tuo metu vaikai k?r? dovan? Lietuvai: iš spalvoto popieriaus pagamino 30 trispalvi? drugeli?, nes jie simbolizuoja svajon?, laisv?, darn? ir grož?. V?liau juos susmeig? ? pa?i? pagamint? r?mel?, taip sukurdami stilizuot? v?liav?.
Jau buvo tamsu, kai po vis? konkurs? s?dome pasivaišinti mam? paruoštais užkandžiais, vaisiais, sultimis, saldainiais, jie taip pat puikavosi ryškiomis v?liavos spalvomis. Beje, konkurs? prizai taip pat buvo trij? spalv?. Prie stalo kalb?jom?s, kaip pasikeit? gyvenimas per tuos 30 nepriklausomyb?s met?, k? tur?jome anks?iau ir k? turime dabar. Buvo jauku, ?domu ir gera, net nepajutome, kaip greitai prab?go laikas.
Patys ištvermingiausi laikrodžiui mušant 12 nakties, o lauke švie?iant m?nulio pilna?iai, išk?l?me trispalv? prie bendruomen?s nam?, sugiedojome tautin? giesm? ir taip patys pirmieji pasveikinome nepriklausom? Lietuv? 30-me?io proga link?dami daugiau meil?s Lietuvai, laisvei, artimui…
Alma A?ien?,
Steponkaimio vaik? dienos centro
socialin? darbuotoja

****************************

[4]Kovo 11-?j? sukako lygiai 30 met?, kai Atkuriamasis Seimas paskelb? apie nepriklausomos Lietuvos atk?rim?. Laisv?s v?jo vedami, per šiuos tris dešimtme?ius bendromis pastangomis tapome veržlia ir modernia Lietuva, šiandien dr?siai stovin?ia greta pažangiausi? Europos valstybi? mokslo, verslo ir kult?ros srityse.
Laisv?s v?jo mal?n?lis – iš tautos atkeliav?s 1990 m. kovo 11-osios ir valstyb?s atk?rimo bei augimo simbolis. Šiandien mes irgi sakome: esame ir norime visada b?ti laisvi. Kad gal?tume keliauti ten, kur šaukia svajon?s. Ir kad v?jas nuolat sukt? m?s? laisv?s mal?n?lio sparnus.
Sujaini? bibliotekos lankytojai pasigamino atkurtos Nepriklausomyb?s švent?s simbol? – v?jo mal?n?l?, kad pajust? nuotaik?, kuri prieš tris dešimtme?ius žmon?ms ?žieb? vilt? ir tik?jim?. O tada visi drauge išk?l?me j? aukštyn. Vardan Lietuvos!
Danelija Laurinavi?i?t?,
Sujaini? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?