KRIZ?

Versija spausdinimui

iuo sunkiu laikotarpiu, vadinamu ,,krize, keliama labai daug klausim?, kaip sumainti biudeto ilaidas. Jos mainamos ?vari? institucij? s?skaita. i? savait? praeiviams udav?me klausimus apie dabartin? vietimo sistem?: 1) kokia j?s? nuomon? apie esam? pad?t? Lietuvos mokyklose? 2) ar vietimo sistemoje esama sprag?, k? joje b?t? galima pakeisti? 3) k? manote apie vietimo reform?, pagal kuri? dauguma mokykl? taps pagrindin?mis (10-met?mis), kurias pabaig? moksleiviai tur?s spr?sti: ar jam t?sti mokslus gimnazijoje, ar profesin?je mokykloje? 4) Mums, raseinikiams, daug diskusij? suk?l? Tarybos nario Antano Vizbaro pasi?lyta id?ja Prezidento Jono emai?io gimnazij? perkelti ? ,,Kalno vidurin?s mokyklos, kurios itakos Raseini? gimnazija, ?kurta 1919 m., patalpas. K? apie tai galvoje?

Aust?, altinio vidurin?s mokyklos mokin?:

- Esama mokykl? pad?tis Lietuvoje nebloga. Mokytojai paruoia geras programas, pamokose temos d?stomos isamiai. Tik tr?ksta finansavimo, kai kuriuos vadov?lius tenka pirktis patiems. B?t? geriau, jei direktoriai atlaidiau i?r?t? ? praleistas pamokas, nepult? gaudyti ir bausti. 14 pamok? praleidi, ir tau jau gresia prevencija. Antano Vizbaro reforma d?l gimnazijos – negera id?ja, nes mokiniai tur?t? i naujo adaptuotis naujoje aplinkoje. Palink??iau tik stipryb?s iekant teisingo sprendimo, o mokiniams – s?iningai lankyti pamokas.

Arminas, bedarbis:

- Seniai mokykl? baigiau, net neinau… Raseini? ,,vietimie?iai negali pasigirti itin gerais sprendimais, b?tent – Vizbaras. Vykdo ?vairias reformas, leidia mokiniui pa?iam spr?sti, ar jam mokytis po deimties klasi? gimnazijoje, ar profesin?je mokykloje, ar nesimokyti apskritai. Jie per jauni savomis galvomis spr?sti tokius dalykus. vietimo sistemoje reikia visk? keisti. Kaip? ? savivaldyb? b?tina rinkti kitus mones.

Dalia, buhalter?:

- Daugiau gal??iau pakomentuoti student? nuomon?. Studentai n?ra patenkinti esama vietimo sistema. Dukra apie studijas man pasakojo, kad daug nereikalingos teorijos, o tai specialybei skirt? ini? tr?ksta. Konkreti situacija – baigi buhalterin?s apskaitos studijas auktojoje, bet po to vaiuoji ? kursus, kad gautum pagrindini? ini?, reikaling? praktikai. Tai minusas. Reforma kelia klausim? – KAM? Kalno vidurin? – sena mokykla, a pati j? baigiau. Jei neklystu, tai priekarin? mokykla, nukent?jusi karo metu, patalpos senos… Nesuvokiama…

Just?, altinio vidurin?s mokyklos mokin?, ir jos mama Danut?, UAB ,,Norvelita darbuotoja.

Just?:

- Dabartin? mokykl? situacija… Neinau… Mokykla esu patenkinta. To, k? ji man suteikia, pakanka. ? kr?v? niekas neatsivelgs ir nieko nepakeis. Gimnazijos perk?limas ? kitas patalpas man?s nejaudina, nes esu altinio mokyklos mokin?.

Mama:

- Mokyklose reik?t? suderinti tvarkara?i? laik?. Nor?t?si, kad neb?t? ,,lang?. Tarkim, dviej? ar trij? pamok? ,,langas – vaikams reikia s?d?ti ir laukti, kol prasid?s, sakykim, atunta pamoka. Ir kr?vis per didelis. Gimnazijos perk?limas – nes?mon?. Koks skirtumas, juk ne patalpos yra esm?. Nesuprantamas siekis mokyklas udaryti, paversti jas deimtmet?mis. Kod?l vaikas, deimt met? lank?s t? pa?i? mokykl?, staiga turi likusius dvejus metus eiti ? kit? mokykl?, kad ubaigt? dvylika klasi??

Kristina Baranauskait?, dirba usienyje:

- Lietuvoje negyvenu, tod?l sunku k? nors pasakyti. Manau, tiek usienyje, tiek Lietuvoje yra ir ger?, ir blog? dalyk? vietimo sistemoje. Pasteb?jimas tik toks, kad Lietuvoje mokiniai paruoiami geriau nei usienyje – m?s? dvyliktokai turi daugiau ini?.

Maryt?,mama:

- Mokykl? pad?tis nekokia. Toki? pad?t? kuria LR Seimas, Vyriausyb?. vietimo sistema vienareikmikai turi sprag?, kaip ir kiekviena sistema. Kad netikslumai b?t? itaisyti, turi sukrusti mon?s, atsakingi u vietimo ?staig? darbo kokyb?. Jie turi priimti tinkamus sprendimus, nes mes, mon?s, kad ir nekame, bet tai ir telieka kalbomis. Ar ?vyks reforma, manau, priklauso nuo mokini? skai?iaus. N?ra gerai keisti patalpas, ta?iau gal mes esame senovik? pai?r?. Kas ?ia ino, gal atsiradus deimtmet?ms mokykloms ir gimnazijai persik?lus ? ,,Kalno vidurin?s mokyklos patalpas, bus tik geriau? Mokini? vis d?lto ma?ja. Gal logikas sprendimas – gerai besimokan?ius atrinkti ? gimnazij?, o kitiems leisti rinktis, k? veiks toliau. Sunku komentuoti; du vaikai jau baig?, maoji dukra antrok?, manau, imt? kart? dar viskas keisis.

Rosvaldas Palionis, Agn? Stulgyt?, Prezidento Jono emai?io gimnazijos mokiniai.

Agn?:

- Viskas yra gerai (juokiasi). Pavadinimas per ilgas – Prezidento Jono emai?io gimnazija – netelpa raant ? eilut? (juokiasi)…

Rosvaldas:

- Mokyklose totali betvark? – n?ra disciplinos, mokiniai daro, k? nori, mokytoj? negerbia, juos meiia, m?to ? juos kramtom?sias gumas… Gird?jome apie t? reform? – perkelti ,,emait?. Gal ir gerai, nes m?s? dabartin?s patalpos, kaip ?ia pasakius, senos jau… Bet tai ne m?s? sprendimai, o valdios… K? si?ly?iau mokyklose keisti? Gal daugiau ? mokytoj? vietas priimti vyr?, ne moter?, nes pastar?j? nelabai kas klauso. O tai, kad leis mogui rinktis, kur eiti po deimtos klas?s, yra gerai. Pats turi m?styti, k? veiksi ateityje, pats turi rinktis savo keli?.

Monika ir Viktorija, profesin?s mokyklos mokin?s:

- Mokyklose tr?ksta drausm?s. Mokiniai aplaidiai i?ri ? savo pareigas. vietimas nesir?pina per dideliu kr?viu, tam tikroms temoms skiriama per maai valand?, nesp?jama ?sigilinti. Tr?ksta vadov?li?, isineti knyg? galima tik iimtiniais atvejais. Gerai tiems, kas internet? turi, o jei ne, kaip atsiskaityti mokytojui. Reforma kvailyst?. N?ra prasm?s taip elgtis. Nebus gerai, jei mokinukams leis rinktis, kur mokytis po deimtos klas?s kurso, visgi tur?t? b?ti privaloma baigti dvylik? klasi?. Jaunas mogus taip gali pasiklysti gyvenime ir laikui b?gant suprasti, kad padar? klaid?. Valstyb? neatsivelgia ? mokinio, studento norus. Pavyzdiui, a gyvenu 18 km nuo Raseini?, tenka vain?ti tarpmiestiniais autobusais. Moku pus? bilieto kainos. Mokykloje bazin? stipendija – 71 Lt, a per m?nes? pravain?ju 95 Lt. Gal?t? b?ti kaip anks?iau – surinkdavome biliet?lius ir atgaudavome ileistus pinig?lius. Kadangi mokausi gan neblogai, mano stipendija – 118 Lt. Truput?l? lieka. Jei gyven?iau Raseiniuose, b?t? gerai. Kai pradedi iekoti teisyb?s ir praai, kad apmok?t? kelion?s ilaidas, atsakoma – jeigu nori mokytis, turi investuot.

Milda, bibliotekinink?:

- Neinau… Mano vaikai senokai baig? altinio vidurin?. Abu dirba. A ne raseinik?, nors gyvenu ?ia daug met?, tad reformas komentuoti sud?tinga. Bet jeigu ta ,,Kalno vidurin? kakada ir buvo gimnazija, tai, mano nuomone, Prezidento Jono emai?io gimnazistai tur?t? eiti ten. Juk ,,Kalno mokykla pati seniausia, j? baig? daug ikili? moni?. Apskritai man tai neaktualus klausimas. D?l man?s gali vykdyti tas reformas, yra ir svarbesni? klausim?: bedarbyst?, knyg? tr?kumas bibliotekoje, mai atlyginimai…

1 Komentaras

  1. Kristina

    2012-12-12 00:58

    Prasau istrinkite Kristinos Cesnaites foto,kur kalbama apie mokyklas…aciu