KRIZĖ

Siųsti Versija spausdinimui

Šiuo sunkiu laikotarpiu, vadinamu ,,krize“, keliama labai daug klausimų, kaip sumažinti biudžeto išlaidas. Jos mažinamos įvarių institucijų sąskaita. Šią savaitę praeiviams uždavėme klausimus apie dabartinę švietimo sistemą: 1) kokia jūsų nuomonė apie esamą padėtį Lietuvos mokyklose? 2) ar švietimo sistemoje esama spragų, ką joje būtų galima pakeisti? 3) ką manote apie švietimo reformą, pagal kurią dauguma mokyklų taps pagrindinėmis (10-metėmis), kurias pabaigę moksleiviai turės spręsti: ar jam tęsti mokslus gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje? 4) Mums, raseiniškiams, daug diskusijų sukėlė Tarybos nario Antano Vizbaro pasiūlyta idėja Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją perkelti į ,,Kalno“ vidurinės mokyklos, kurios ištakos – Raseinių gimnazija, įkurta 1919 m., patalpas. Ką apie tai galvoje?

Austė, Šaltinio vidurinės mokyklos mokinė:

- Esama mokyklų padėtis Lietuvoje nebloga. Mokytojai paruošia geras programas, pamokose temos dėstomos išsamiai. Tik trūksta finansavimo, kai kuriuos vadovėlius tenka pirktis patiems. Būtų geriau, jei direktoriai atlaidžiau žiūrėtų į praleistas pamokas, nepultų gaudyti ir bausti. 14 pamokų praleidi, ir tau jau gresia prevencija. Antano Vizbaro reforma dėl gimnazijos – negera idėja, nes mokiniai turėtų iš naujo adaptuotis naujoje aplinkoje. Palinkėčiau tik stiprybės ieškant teisingo sprendimo, o mokiniams – sąžiningai lankyti pamokas.

Arminas, bedarbis:

- Seniai mokyklą baigiau, net nežinau… Raseinių ,,švietimiečiai“  negali pasigirti itin gerais sprendimais, būtent – Vizbaras. Vykdo įvairias reformas, leidžia mokiniui pačiam spręsti, ar jam mokytis po dešimties klasių gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje, ar nesimokyti apskritai. Jie per  jauni savomis galvomis  spręsti tokius dalykus. Švietimo sistemoje reikia viską keisti. Kaip? Į savivaldybę būtina rinkti kitus žmones.

Dalia, buhalterė:

- Daugiau galėčiau pakomentuoti studentų nuomonę. Studentai nėra patenkinti esama švietimo sistema. Dukra apie studijas man pasakojo, kad daug nereikalingos teorijos, o štai specialybei skirtų žinių trūksta. Konkreti situacija – baigi buhalterinės apskaitos studijas aukštojoje, bet po to važiuoji į kursus, kad gautum pagrindinių žinių, reikalingų praktikai. Tai minusas. Reforma kelia klausimą – KAM? „Kalno“ vidurinė – sena mokykla, aš pati ją baigiau. Jei neklystu, tai prieškarinė mokykla, nukentėjusi karo metu, patalpos senos… Nesuvokiama…

Justė, Šaltinio vidurinės mokyklos mokinė, ir jos mama Danutė, UAB ,,Norvelita“ darbuotoja.

Justė:

- Dabartinė mokyklų situacija… Nežinau… Mokykla esu patenkinta. To, ką ji man suteikia, pakanka. Į krūvį niekas neatsižvelgs ir nieko nepakeis. Gimnazijos perkėlimas į kitas patalpas manęs nejaudina, nes esu Šaltinio mokyklos mokinė.

Mama:

- Mokyklose reikėtų suderinti tvarkaraščių laiką. Norėtųsi, kad nebūtų ,,langų“. Tarkim, dviejų ar trijų pamokų ,,langas“ – vaikams reikia sėdėti ir laukti, kol prasidės, sakykim, aštunta pamoka. Ir krūvis per didelis. Gimnazijos perkėlimas – nesąmonė. Koks skirtumas, juk ne patalpos yra esmė. Nesuprantamas siekis mokyklas uždaryti, paversti jas dešimtmetėmis. Kodėl vaikas, dešimt metų lankęs tą pačią mokyklą, staiga turi likusius dvejus metus eiti į kitą mokyklą, kad užbaigtų dvylika klasių?

Kristina Baranauskaitė, dirba užsienyje:

- Lietuvoje negyvenu, todėl sunku ką nors pasakyti. Manau, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra ir gerų, ir blogų dalykų švietimo sistemoje. Pastebėjimas tik toks, kad Lietuvoje mokiniai paruošiami geriau nei užsienyje – mūsų dvyliktokai turi daugiau žinių.

Marytė,mama:

- Mokyklų padėtis nekokia. Tokią padėtį kuria LR Seimas, Vyriausybė. Švietimo sistema vienareikšmiškai turi spragų, kaip ir kiekviena sistema. Kad netikslumai būtų ištaisyti, turi sukrusti žmonės, atsakingi už švietimo įstaigų darbo kokybę. Jie turi priimti tinkamus sprendimus, nes mes, žmonės, kad ir šnekame, bet tai ir telieka kalbomis. Ar įvyks reforma, manau, priklauso nuo mokinių skaičiaus. Nėra gerai keisti patalpas, tačiau gal mes esame senoviškų pažiūrų. Kas čia žino, gal atsiradus dešimtmetėms mokykloms ir gimnazijai persikėlus į ,,Kalno“ vidurinės mokyklos patalpas, bus tik geriau? Mokinių vis dėlto mažėja. Gal logiškas sprendimas – gerai besimokančius atrinkti į gimnaziją, o kitiems leisti rinktis, ką veiks toliau. Sunku komentuoti; du vaikai jau baigę, mažoji dukra – antrokė, manau, šimtą kartų dar viskas keisis.

Rosvaldas Palionis, Agnė Stulgytė, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos mokiniai.

Agnė:

- Viskas yra gerai (juokiasi). Pavadinimas per ilgas – Prezidento Jono Žemaičio gimnazija – netelpa rašant į eilutę (juokiasi)…

Rosvaldas:

- Mokyklose totali betvarkė – nėra disciplinos, mokiniai daro, ką nori, mokytojų negerbia, juos šmeižia, mėto į juos kramtomąsias gumas… Girdėjome apie tą reformą – perkelti ,,Žemaitį“. Gal ir gerai, nes mūsų dabartinės patalpos, kaip čia pasakius, senos jau… Bet tai ne mūsų sprendimai, o valdžios… Ką siūlyčiau mokyklose keisti? Gal daugiau į mokytojų vietas priimti vyrų, ne moterų, nes pastarųjų nelabai kas klauso. O tai, kad leis žmogui rinktis, kur eiti po dešimtos klasės, yra gerai. Pats turi mąstyti, ką veiksi ateityje, pats turi rinktis savo kelią.

Monika ir Viktorija, profesinės mokyklos mokinės:

- Mokyklose trūksta drausmės. Mokiniai aplaidžiai žiūri į savo pareigas. Švietimas nesirūpina per dideliu krūviu, tam tikroms temoms  skiriama per mažai valandų, nespėjama įsigilinti. Trūksta vadovėlių, išsinešti knygą galima tik išimtiniais atvejais. Gerai tiems, kas internetą turi, o jei ne, kaip atsiskaityti mokytojui. Reforma – kvailystė. Nėra prasmės taip elgtis. Nebus gerai, jei mokinukams leis rinktis, kur mokytis po dešimtos klasės kurso, visgi turėtų būti privaloma baigti dvyliką klasių. Jaunas žmogus taip gali pasiklysti gyvenime ir laikui bėgant suprasti, kad padarė klaidą. Valstybė neatsižvelgia į mokinio, studento norus. Pavyzdžiui, aš gyvenu 18 km nuo Raseinių, tenka važinėti tarpmiestiniais autobusais. Moku pusę bilieto kainos. Mokykloje bazinė stipendija – 71 Lt, aš per mėnesį pravažinėju 95 Lt. Galėtų būti kaip anksčiau – surinkdavome bilietėlius ir atgaudavome išleistus pinigėlius. Kadangi mokausi gan neblogai, mano stipendija – 118 Lt. Truputėlį lieka. Jei gyvenčiau Raseiniuose, būtų gerai. Kai pradedi ieškoti teisybės ir prašai, kad apmokėtų kelionės išlaidas,  atsakoma – jeigu nori mokytis, turi investuot.

Milda, bibliotekininkė:

- Nežinau… Mano vaikai senokai baigę Šaltinio vidurinę. Abu dirba. Aš ne raseiniškė, nors gyvenu čia daug metų, tad reformas komentuoti sudėtinga. Bet jeigu ta ,,Kalno“ vidurinė kažkada ir buvo gimnazija, tai, mano nuomone, Prezidento Jono Žemaičio gimnazistai turėtų eiti ten. Juk ,,Kalno“ mokykla pati seniausia, ją baigė daug iškilių žmonių. Apskritai man tai neaktualus klausimas. Dėl manęs gali vykdyti tas reformas, yra ir svarbesnių klausimų: bedarbystė, knygų trūkumas bibliotekoje, maži atlyginimai…

1 Komentaras

  1. Kristina

    2012 - 12 -12 00:58

    Prasau istrinkite Kristinos Cesnaites foto,kur kalbama apie mokyklas…aciu