KRIZ?

Šiuo sunkiu laikotarpiu, vadinamu ,,krize“, keliama labai daug klausim?, kaip sumažinti biudžeto išlaidas. Jos mažinamos ?vari? institucij? s?skaita. Ši? savait? praeiviams uždav?me klausimus apie dabartin? švietimo sistem?: 1) kokia j?s? nuomon? apie esam? pad?t? Lietuvos mokyklose? 2) ar švietimo sistemoje esama sprag?, k? joje b?t? galima pakeisti? 3) k? manote apie švietimo reform?, pagal kuri? dauguma mokykl? taps pagrindin?mis (10-met?mis), kurias pabaig? moksleiviai tur?s spr?sti: ar jam t?sti mokslus gimnazijoje, ar profesin?je mokykloje? 4) Mums, raseiniškiams, daug diskusij? suk?l? Tarybos nario Antano Vizbaro pasi?lyta id?ja Prezidento Jono Žemai?io gimnazij? perkelti ? ,,Kalno“ vidurin?s mokyklos, kurios ištakos – Raseini? gimnazija, ?kurta 1919 m., patalpas. K? apie tai galvoje?

Aust?, Šaltinio vidurin?s mokyklos mokin?: [1]

- Esama mokykl? pad?tis Lietuvoje nebloga. Mokytojai paruošia geras programas, pamokose temos d?stomos išsamiai. Tik tr?ksta finansavimo, kai kuriuos vadov?lius tenka pirktis patiems. B?t? geriau, jei direktoriai atlaidžiau ži?r?t? ? praleistas pamokas, nepult? gaudyti ir bausti. 14 pamok? praleidi, ir tau jau gresia prevencija. Antano Vizbaro reforma d?l gimnazijos – negera id?ja, nes mokiniai tur?t? iš naujo adaptuotis naujoje aplinkoje. Palink??iau tik stipryb?s ieškant teisingo sprendimo, o mokiniams – s?žiningai lankyti pamokas.

Arminas, bedarbis:

- Seniai mokykl? baigiau, net nežinau… Raseini? ,,švietimie?iai“  negali pasigirti itin gerais sprendimais, b?tent – Vizbaras. Vykdo ?vairias reformas, leidžia mokiniui pa?iam spr?sti, ar jam mokytis po dešimties klasi? gimnazijoje, ar profesin?je mokykloje, ar nesimokyti apskritai. Jie per  jauni savomis galvomis  spr?sti tokius dalykus. Švietimo sistemoje reikia visk? keisti. Kaip? ? savivaldyb? b?tina rinkti kitus žmones.

Dalia, buhalter?:

- Daugiau gal??iau pakomentuoti student? nuomon?. Studentai n?ra patenkinti esama švietimo sistema. Dukra apie studijas man pasakojo, kad daug nereikalingos teorijos, o štai specialybei skirt? žini? tr?ksta. Konkreti situacija – baigi buhalterin?s apskaitos studijas aukštojoje, bet po to važiuoji ? kursus, kad gautum pagrindini? žini?, reikaling? praktikai. Tai minusas. Reforma kelia klausim? – KAM? „Kalno“ vidurin? – sena mokykla, aš pati j? baigiau. Jei neklystu, tai prieškarin? mokykla, nukent?jusi karo metu, patalpos senos… Nesuvokiama…

Just?, Šaltinio vidurin?s mokyklos mokin?, ir jos mama Danut?, UAB ,,Norvelita“ darbuotoja. [2]

Just?:

- Dabartin? mokykl? situacija… Nežinau… Mokykla esu patenkinta. To, k? ji man suteikia, pakanka. ? kr?v? niekas neatsižvelgs ir nieko nepakeis. Gimnazijos perk?limas ? kitas patalpas man?s nejaudina, nes esu Šaltinio mokyklos mokin?.

Mama:

- Mokyklose reik?t? suderinti tvarkaraš?i? laik?. Nor?t?si, kad neb?t? ,,lang?“. Tarkim, dviej? ar trij? pamok? ,,langas“ – vaikams reikia s?d?ti ir laukti, kol prasid?s, sakykim, aštunta pamoka. Ir kr?vis per didelis. Gimnazijos perk?limas – nes?mon?. Koks skirtumas, juk ne patalpos yra esm?. Nesuprantamas siekis mokyklas uždaryti, paversti jas dešimtmet?mis. Kod?l vaikas, dešimt met? lank?s t? pa?i? mokykl?, staiga turi likusius dvejus metus eiti ? kit? mokykl?, kad užbaigt? dvylika klasi??

Kristina Baranauskait?, dirba užsienyje:

[3]- Lietuvoje negyvenu, tod?l sunku k? nors pasakyti. Manau, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra ir ger?, ir blog? dalyk? švietimo sistemoje. Pasteb?jimas tik toks, kad Lietuvoje mokiniai paruošiami geriau nei užsienyje – m?s? dvyliktokai turi daugiau žini?.

Maryt?,mama:

- Mokykl? pad?tis nekokia. Toki? pad?t? kuria LR Seimas, Vyriausyb?. Švietimo sistema vienareikšmiškai turi sprag?, kaip ir kiekviena sistema. Kad netikslumai b?t? ištaisyti, turi sukrusti žmon?s, atsakingi už švietimo ?staig? darbo kokyb?. Jie turi priimti tinkamus sprendimus, nes mes, žmon?s, kad ir šnekame, bet tai ir telieka kalbomis. Ar ?vyks reforma, manau, priklauso nuo mokini? skai?iaus. N?ra gerai keisti patalpas, ta?iau gal mes esame senovišk? paži?r?. Kas ?ia žino, gal atsiradus dešimtmet?ms mokykloms ir gimnazijai persik?lus ? ,,Kalno“ vidurin?s mokyklos patalpas, bus tik geriau? Mokini? vis d?lto maž?ja. Gal logiškas sprendimas – gerai besimokan?ius atrinkti ? gimnazij?, o kitiems leisti rinktis, k? veiks toliau. Sunku komentuoti; du vaikai jau baig?, mažoji dukra – antrok?, manau, šimt? kart? dar viskas keisis.

Rosvaldas Palionis, Agn? Stulgyt?, Prezidento Jono Žemai?io gimnazijos mokiniai. [4]

Agn?:

- Viskas yra gerai (juokiasi). Pavadinimas per ilgas – Prezidento Jono Žemai?io gimnazija – netelpa rašant ? eilut? (juokiasi)…

Rosvaldas:

- Mokyklose totali betvark? – n?ra disciplinos, mokiniai daro, k? nori, mokytoj? negerbia, juos šmeižia, m?to ? juos kramtom?sias gumas… Gird?jome apie t? reform? – perkelti ,,Žemait?“. Gal ir gerai, nes m?s? dabartin?s patalpos, kaip ?ia pasakius, senos jau… Bet tai ne m?s? sprendimai, o valdžios… K? si?ly?iau mokyklose keisti? Gal daugiau ? mokytoj? vietas priimti vyr?, ne moter?, nes pastar?j? nelabai kas klauso. O tai, kad leis žmogui rinktis, kur eiti po dešimtos klas?s, yra gerai. Pats turi m?styti, k? veiksi ateityje, pats turi rinktis savo keli?.

Monika ir Viktorija, profesin?s mokyklos mokin?s:

[5]- Mokyklose tr?ksta drausm?s. Mokiniai aplaidžiai ži?ri ? savo pareigas. Švietimas nesir?pina per dideliu kr?viu, tam tikroms temoms  skiriama per mažai valand?, nesp?jama ?sigilinti. Tr?ksta vadov?li?, išsinešti knyg? galima tik išimtiniais atvejais. Gerai tiems, kas internet? turi, o jei ne, kaip atsiskaityti mokytojui. Reforma – kvailyst?. N?ra prasm?s taip elgtis. Nebus gerai, jei mokinukams leis rinktis, kur mokytis po dešimtos klas?s kurso, visgi tur?t? b?ti privaloma baigti dvylik? klasi?. Jaunas žmogus taip gali pasiklysti gyvenime ir laikui b?gant suprasti, kad padar? klaid?. Valstyb? neatsižvelgia ? mokinio, studento norus. Pavyzdžiui, aš gyvenu 18 km nuo Raseini?, tenka važin?ti tarpmiestiniais autobusais. Moku pus? bilieto kainos. Mokykloje bazin? stipendija – 71 Lt, aš per m?nes? pravažin?ju 95 Lt. Gal?t? b?ti kaip anks?iau – surinkdavome biliet?lius ir atgaudavome išleistus pinig?lius. Kadangi mokausi gan neblogai, mano stipendija – 118 Lt. Truput?l? lieka. Jei gyven?iau Raseiniuose, b?t? gerai. Kai pradedi ieškoti teisyb?s ir prašai, kad apmok?t? kelion?s išlaidas,  atsakoma – jeigu nori mokytis, turi investuot.

Milda, bibliotekinink?:

- Nežinau… Mano vaikai senokai baig? Šaltinio vidurin?. Abu dirba. Aš ne raseinišk?, nors gyvenu ?ia daug met?, tad reformas komentuoti sud?tinga. Bet jeigu ta ,,Kalno“ vidurin? kažkada ir buvo gimnazija, tai, mano nuomone, Prezidento Jono Žemai?io gimnazistai tur?t? eiti ten. Juk ,,Kalno“ mokykla pati seniausia, j? baig? daug iškili? žmoni?. Apskritai man tai neaktualus klausimas. D?l man?s gali vykdyti tas reformas, yra ir svarbesni? klausim?: bedarbyst?, knyg? tr?kumas bibliotekoje, maži atlyginimai…