2019 kovo
24
Sekmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kultūros ir istorijos žurnalas

    Siųsti Versija spausdinimui

    Pirmajame Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos gražiai išleistame „Raseinių krašto kultūros ir istorijos žurnale „Rasupis“ (2018) rašytojas Eugenijus Ignatavičius sveikina savo žemiečius: „Mieli raseiniškiai… purenantys žemę, kurią arė mano tėvai ir protėviai, gimę ir augę po tuo pačiu dangaus skliautu, nuolat puošiamu Baltijos vėjų atpūstais debesynais… po tais pačiais žvaigždynais… kartų kartos ant plūgų, akėčių ir jaučio ragų, net ant sukruvintų Žalgirio iečių ir kalavijų atnešusios į pasaulį mane ir jus ne šiaip sau pabūti tik čia ir šiandien…“
    Rašytojas didžiuojasi gimtine, džiaugiasi galėdamas su kitais raseiniškiais pajusti save „čia ir šiandien“, garbingoje krašto istorijoje, kuri dėl bibliotekos vyriausio bibliotekininko Jono Brigio kruopščiai iš Lietuvos archyvų surinktos istorinės medžiagos atsivėrė ir prie mūsų priartėjo savo sudėtingais šimtmečių vingiais. Tuo metu, kai dabartiniam žmogui nuobodu nusileisti į šimtmečių dulkėmis atsiduodančius įvykius, J.Brigys iš archyvų surinkęs istorinius faktus įrodo, kad šių dienų gimtieji pamatai tvirtai tebesilaiko todėl, kad to krašto žmonės moka branginti senąją krašto istoriją. Ypač įdomūs ir vertingi J.Brigio straipsniai „Raseinių apskritis prieš 200 metų, 1819 m. kronika“ ir „Žemaičių kunigaikštystės… XVI–XIX a. istorinės pabiros“. Juose Raseiniai pristatomi kaip Žemaitijos sostinė, įdomiai apžvelgiamos Žemaitijos teismų ir gyventojų kasdienybės peripetijos.
    Prie krašto istorijos jautriai prisilietęs dr. Adomas Vitas (KVD) pateikia dendrochronologinius tyrimus Šimkaičkių Šv. vyskupo Martyno bažnyčios ir Girkalnio koplyčios istoriją, o Arnas Zmitra iškelia Biliūnų dvaro sodybos istorinę kultūrinę bei memorialinę kraštovaizdžio vertę.
    Dubysos regiono parko direkcijos vyriausioji specialistė Laimutė Pečkaitienė straipsnyje „Lyduvėnų geležinkelio tiltas: istorijos vingiai ir paradoksai“ skaitytojams neįprastu rakursu tiltą pristato kaip vienintelį Lietuvos kultūros paminklą ir XX a. pr. inžinerijos stebuklą bei įdomiai susiklosčiusį tilto likimą bėgant laikui.
    Sužinome, kad prie Raseinių krašto paveldo „gintarų“ teisėtai galime priskirti Raseinių Švenčiausiosios Trejybės neobarokinius 1870 metais pašventintus stačiatikių maldos namus – senąją Raseinių cerkvę. Ji atgimus Lietuvai ėmė atsigauti ir savo neįprasta sakraline erdve: traukti ekskusijas, dominti raseiniškius ir svečius įsimintinomis apeigomis ir koncertais.
    Penkis dešimtmečius persekiotas, draustas, baugintas išgalvotais karantinais ir bausmėmis tikinčių raseiniškių kelias pasimelsti prie stebuklingosios Šiluvos Marijos pagaliau nevaržomai visiems atvėrė vartus ir nušvito naujomis spalvomis. Apie tai Šiluvos kultūros fondo valdybos pirmininkė Gražina Pečkaitienė straipsnyje „Šiluvos kultūros paveldo rėmimo fondas švenčia 20 metų jubiliejų“ prisimena fondo steigimo metus, kai skulptorių tėvo ir sūnaus R. ir R.Antinių buvo sukurti ir pastatyti klūpantys angelai „Ramybė“ ir „Viltis“. Jie pasitinka ir išlydi kiekvieną, užsukusį ramybėje ir viltyje pasimelsti stebuklingoje Šiluvos koplyčioje.
    Per du dešimtmečius raseiniškiai turėjo progą dalyvauti daugelyje neužmirštamų renginių: kryžiaus pašventinime piligrimų kelyje Raseiniai–Šiluva, susitikimuose su archivyskupu J. E. Sigitu Tamkevičiumi, kryždirbystės meistrais, knygnešio anūke Lidija Rosenaite. O kiek susitikimų vyko su nuoširdžiais šiluviškiais pagal edukacinių mokymų programą bei Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejui ir Raseinių dekanato 90 metų sukakčiai skirtuose paminėjimuose!
    Tie, kurie esame baigę senąją Raseinių gimnaziją, susidomėję skaitome J.Brigio parengtą straipsnį „Raseinių gimnazijos vadovai“. Per 30 pirmųjų gimnazijos veiklos metų jai vadovavo 18 direktorių, kiekvienas gimnazijos veikloje paliko reikšmingus pėdsakus, patyrė skaudžius pokario likimus.
    Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Asta Kriščiokaitienė jubiliejiniuose pokalbiuose su Raseinių krašto žymiais žmonėmis Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Lesčių Dievo Apvaizdos parapijų klebonu Gintaru Jankausku, Raseinių VšĮ neįgaliųjų dienos užimtumo centro sveikatingumo organizatore, sportininke, Raseinių garbės piliete Irena Perminiene kalbasi apie gyvenimo vertybių, kaip krikščioniškųjų vertybių, prioritetus, fizinės ir dvasinės negalios išgyvenimus.
    Kraštiečių atsiminimų skyriuje prisiminimais apie savo vaikystės miestą dalijasi dr. Rūta Dubakienė, Eugenijus Ignatavičius, Janina Survilaitė ir Dalia Teišerskytė.
    Žurnalo puslapius praskaidrina keli žemiečių eilėraščiai, vietinių dailininkų kūriniai, pateikiamos knygos ir leidiniai apie Raseinių kraštą, pridedama krašto kultūros kronika ir įsimintinų datų kalendorius, o viešosios bibliotekos direktorė ir visuomeninės redakcinės kolegijos pirmininkė Daina Sutkevičienė pažada: „Mes ir toliau fiksuosime krašto kultūrinio gyvenimo detales, bandysime atskleisti dar nežinomus praeities puslapius ir sieksime, kad toks leidinys jus pasiektų kasmet.“
    Dėkojame Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios biblio­tekos kolektyvui už meilę ir patriotinius jausmus savo kraštui.

    Janina Survilaitė

    Komentarų nėra