Kuo garsi �iluva?

Ugn? TIMONYT?

Vakar �iluvoje prasid?jo garsieji �ilin?s atlaidai, truksiantys vis? savait?. �iluva, n? t?kstan?io gyventoj? neturintis miesteliukas prie Raseini? � �iauli? kelio, traukia t?kstan?ius maldinink?, skuban?i? pagerbti did?j? �iluvos stebukl?. Vargiai rasime kataliki�kajame pasaulyje �mog?, kuris ne�inot? �iluvos, neb?t? gird?j?s apie j?. Tad kuo garsi m?s? �iluva?

Istorija

�iluvoje, nuo 1517 m. vadintoje miesteliu, jau 1457 m. buvo pastatyta ba�ny?ia, paaukota �v?. Mergel?s Marijos gimimo ir �vent?j? Petro ir Baltramiejaus (statytoj?
glob?j?) garbei. Toji ba�ny?ia, kaip ir daug kur Lietuvoje, sudeg?, o jos vietoje 1500 m. buvo pastatyta kita. Ta?iau v?liau antrasis ba�ny?ios statytoj? palikuonis, �iluvos dvaro savininkas Melchioras Zavi�a pri?m? kalvinist? tik?jim? ir prad?jo ilgai trukusi? kov? tarp katalik? ir kalvinist?, kuri klojosi ne katalik? naudai, nes, kaip ir daug kur tuomet Lietuvoje, ba�ny?i? statytojai didikai pasirinko protestantizm?. Kar�ta kalvinist? buvo ir naujoji
Zavi�? dvaro savinink? Sofija Mark?nien?�Vnu?kien?, Rietavo mar�alkos �mona, kuri greitai visus ba�ny?ios turtus patik?jo kalvinistams. Paskutinysis katalik? kunigas
Holupka, negal?damas pasiprie�inti, ta?iau siekdamas nuo i�niekinimo i�gelb?ti �vent?sias relikvijas (Marijos paveiksl?, arnot?, ba�ny?ios dokumentus), sud?jo ? tvirt?,
metalu kaustyt? skryni? ir u�kas? prie didelio akmens, kad b?t? lengviau po ka�kiek met? t? viet? rasti.

Stebuklais

Pirmasis �iluvos stebuklas ?vyko 1609 m. Aplink ?ia min?t?j? akmen? plyt?jo ganyklos. Vien?dien piemenukai ant akmens pamat? gra�i? jaun? moter? palaidais plaukais ir su vaikeliu ant rank?, kuri labai graud�iai verk?. Vaikai suglumo ir nub?go pas kalvinist? pastori? papasakoti apie keist? regin?, tuo labiau, kad toji moteris, kaip netik?tai atsirado, taip ir pranyko. Pastorius, �inoma, d?l tokio jo gai�inimo vaikus tik subar?. Ta?iau garsas apie tai netruko pasiekti �mones, ir �ie ?m? rinktis prie akmens. Kit?dien at?jo ir pastorius, kad kvailus �mones sug?dint?, bet tuo metu v?l pasirod? piemenuk? matytoji moteris. Tik �?kart ji dar graud�iau verk?, o klausiama atsak?:�Kitados �ioje vietoje buvo garbinamas mano s?nus, o dabar ?ia ariama ir s?jama.� Ir i�nyko it r?kas, tik garsas apie tai labai toli nuskrido. Benumir�tan?ios katalik? �irdys v?l atgavo vilt?, kad tuo viskas nesibaigs. Ir tikrai: Valstyb?s Seimas prie karaliaus Zigmanto III i�leido nutarim?, kad visi protestant? atimti turtai turi b?ti gr?�inti katalikams. Padr?sinti �iluvi�kiai panoro susigr?�inti savo ba�ny?i?. Bet kalvinistai jiems sak?: �O j?s ?rodykite, kad tai yra j?s?. Kur j?s? nuosavyb?s dokumentai?�. Deja, dokument? nebuvo. Tuomet� �emai?i? vyskupo kurijos ir Varni? kanauninkas Jonas Kazakevi?ius nutar? apklausti vietinius gyventojus, gal
jie k? �in?? Deja, visi k? nors �inoj? jau buvo i�mir? ir gyvas lik?s buvo tik vienas i� prigimties aklas �imtametis, kuris visk? �inojo tik i� �moni? pasakojim?. Kadangi nebebuvo i� ko rinktis, �is seneliukas ir buvo atvestas jo nurodyton,� nors niekada nereg?ton vieton. Ir vos jis pasiek? Apsirei�kimo viet?, aklasis pirm? kart? gyvenime i�vydo �vies?, prareg?jo, nesunkiai rado ir pasl?pt?j? skryni?. Tuo vargai nesibaig? – prasid?jo 10 met? trukusi byla su protestantais. Ji 1622 m. liepos 21 d.
Vyriausiame Vilniaus tribunole baig?si katalik? naudai.

Ir v?liau daug ?vairi? stebukl?, �moni? pripasakot?, kunigai ? knygas sura�?. T? stebukl?, sako, esama ir �iandien, nes antraip negi �mon?s �itaip ? �iluv? pl?st?.

Marijos pasirodymo vietoje kunigas Simonas Giedraitis pastat? nedidel? koplyt?l?, kuri stov?jo iki 1912 met?. 20-ojo am�iaus prad�ioje kun. M. Jurgaitis pasikviet?
i� Pary�iaus gars? architekt? Antan? Vivulsk?, kuris suprojektavo dabartin? koply?i? ir kurios kertin? akmen? 1912 m. liepos 2 d. pa�ventino prelatas Maironis. 2003 metais per �ilines buvo pa�ventintas �iluvos dvasinis centras, pavadintas Popie�iaus Jono Pauliaus II namais. �iluva maldininkus pasitinka ir naujai sutvarkyta aik�te, kuri sujung? Apsirei�kimo koply?i? su Bazilika ir kurioje i�kilo ?sp?dingas paminklas popie�iui Jonui Pauliui II. Tarp j? liko tik kapini? dalis. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevi?ius sako, kad �iluva i� tikro Lietuvai yra ne?kainojama brangenyb?, tod?l norisi, kad piligrimai, atvyk? ? �i? viet?, rast? gra�iai sutvarkytas �ventoves, miestelio aplink?, taip pat vie�but?, maitinimo ?staig?, informacijos centr?, tualetus. Tai es?s dar anos, prie�kario Lietuvos, sumanymas, kai arkivyskupas
Skvireckas �iluvos klebonui buvo nurod?s i�pirkti i� vietos gyventoj? reikiamus sklypus ir prad?ti tvarkymo darbus. Bet prasid?jo karas, ilgi okupacijos de�imtme?iai ir taip viskas atsik?l? ? �ias dienas.

�iluva yra vienintel? ba�ny?ios pripa�inta vieta, kurioje pasirod? Marija. Stebukling? Dievo Motinos paveiksl? yra net keturi � Trakuose, Au�ros vartuose, Piva�i?nuose ir �iluvoje, � bet Apsirei�kimo vieta� tik viena.

Atlaidais

? �iluv? �mon?s vis?laik pl?do, net tuomet, kai atlaidams sutrukdyti buvo metamos did�iul?s paj?gos. Sovietme?iu prie� kiekvienas �ilines tose apylink?se �prasid?davo� gyvuli? maro, arba kaip vietos �mon?s sakydavo, snuki?-nag? ir raudon?j? �vaig�d�i? ligos. Kovoti su tokiomis baisiomis �ligomis� b?davo metamos ypatingos tuometini? �em?s ?kio valdyb?, veterinarijos sto?i?, partkomo, o ypa? saugumo bei milicijos paj?gos. J? tri?sas b?davo auk�tai ?vertinamas, u� s?kming? kov? su �epidemija� �kovotojams� buvo teikiami garb?s ra�tai bei kitokie apdovanojimai. Prie� �ilines b?davo perkasami keliai, jais, jau ir taip labai duob?tais,
nus?tais a�triais akmenimis nesustodama blerb?jo sunkiausia technika, keldama did�iules dulkes bei triuk�m?. Va�iavo net gaisrinink? ma�inos ir maldininkus laist? vandeniu. Itin stropiai buvo tikrinami maldinink? dokumentai ir visada b?davo surandamas pretekstas ne?leisti ? �iluv?. Nuve�davo juos kur nors toli ? mi�kus ir paleisdavo. Atlaid? dienomis b?tinai �sugesdavo� mar�rutiniai autobusai. �inoma disident? Gema Stanelyt? d?l �iluvos atlaid? organizavimo net buvo nu-
teista, o kal?ti i�ve�ta ? Ni�nij Tagil?, kur kal?jo ne kaip politin? kalin?, bet su pa?iomis padugn?mis. M?s? vicemeras Sigitas Vai?ius, tuomet dirb?s �Nemuno� draugijos pirmininku, prisimena, jog visuomet prie� �ilines jiems ,,i� auk�?iau� sugalvodavo ?vairiausi? rengini?, kad tik atitraukt? d?mes? nuo atlaid?. �nipai sl?pdavosi po tamsiais akiniais. �Raudon?j? snuki? epidemija� baig?si su Nepriklausomyb?s gimimu, o pirmoji laisva procesija, ?veikusi beveik 50 km, at�ygiavo 1989 m. i� Kra�i?, trumpam stabtel?jusi prie Kelm?s teismo, kur buvo prisimintas G. Stanelyt?s teismo farsas. Nuo to laiko paskutin?j? rugpj??io sekmadien? kasmet ? �iluv? i��ygiuoja akimis neapr?piamos eisenos. Vienos � nuo Raseini? pus?s, kitos � nuo Tytuv?n?. Tytuv?ni�ki? �sparn?� visada atlydi �iauli? vyskupas Eugenijus Bartulis, nuo Raseini? � Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevi?ius. Paskutiniojo rugpj??io sekmadienio eisenos vadinamos pad?kos procesijomis. Jose visada su Fatimos Motinos skulpt?r?le dalyvauja Tarptautin? kataliki�koji organizacija �Tradicija. �eima. Nuosavyb?�. �i organizacija lietuvi? yra itin gerbiama, nes jie 1990 m. po peticija, reikalaujan?ia Lietuvai Nepriklausomyb?s, surinko arti 6 mln. para�?.

Kunigais

Daug garsi? kunig? prisid?jo prie �iluvos i�garsinimo. Dar vienu �iluvos stebuklu vadintas ir prelatas Eduardas Sima�ka, praeit? met? ruden?, eidamas 102-uosius metus, i�?j?s pas Dievul?. �mon?s j? vadino tiesiog T?veliuku. Daugiau nei 70 met? jis atidav? Dievo tarnystei. Nors T?veliukas �iluvoje i�buvo 25-erius metus, ta?iau realiai �iluvi�kiai j? reg?jo beveik 60 met?. Mat jis ?ia pakeit? savo mirus? brol? Vlad?, �iluvoje i�kunigavus? 29-erius metus, kaip du vandens la�ai ? j? pana�?.

,,Ubagais�

Kalbininkai nelabai leid�ia �io �od�io vartoti, ta?iau ? �iluv? elgetos neatvyksta, j? u�pl?sta ,,ubagai�.� Nors kita vertus, kokie atlaidai b?t? be j?? Prie� kelet? met? tie
,,ubagai� jau buvo beu�lip? visiems ant galv?, bet pastaraisiais metais j? antpl?dis atsl?go, bent jau ? �ventori? jie nebelenda. Vietos gyventojai jau seniai �i��ifravo� juos ir �ino, kad dauguma j? � girtuokliai, velt?d�iai ir visokie apsimet?liai. �Aklasis� muzikantas i� Taurag?s savo kra�te beveik nei�eina i� alud�i? ir kuo puikiausiai mato, �berank?� moteris i� K?daini? visai mikliai, kai maldininkai nemato, stikliuk? abiem rankomis kilnoja. Atvyksta ,,ubagai� ir brigadomis: �brigadininkas� vaik�to tarp j? ir pri�i?ri, kad �ie ne tik malda visus graudint?. Ko tik jie neprisigalvoja, kad �mon?ms gailest? sukelt?, net gyvulio �arnomis kojas apvynioja, kad �ios �aizdotos atrodyt?. Netgi vaikus ? t? �versl?� ?traukia. Kauno arkivyskupas S. Tamkevi?ius buvo priverstas policijos pagalbos papra�yti, kad �ie nuo toki? per?j?n? mald? apgint?. Ir tikrai tapo ramiau. Ir apsaug? prekybininkams si?lan?i? berniuk? nebeliko, kai pareig?nai ? t? reikal? rimtai ?siki�o. Tik ki�envagi? vis dar netr?ksta. �i?r?k, ir eina moteryt? rankin?s vien dir�elius per pet? persimetusi. Atlaidai… Ir visi �reliktai� jai b?tini.