2019 rugsėjo
16
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kur eini, lietuviškas paršeli?

    Siųsti Versija spausdinimui

    Šarūnas BARKAUSKAS

    Garsi frazė „Quo vadis“ (kur link, kur eini) dažniausiai vartojama prakilniame, labai reikšmingame kontekste.

    Tačiau „Alio, Raseinių“ krapštotyrininkas norėtų iškilių oratorių frazę panaudoti labai buitiškam, tačiau vis dėlto pakankamai reikšmingam klausimui ir pasiteirauti –Quo vadis, lietuviškas paršeli?

    Taip paklausti skatina paršeliui netrukus atsiversiantys nauji keliai: Rusijai prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), kiaulienos eksportui iš Lietuvos atsiveria visiškai naujos galimybės. Tos galimybės susijusios su nemenkais pinigų srautais. Kai praėjusių metų birželio pradžioje Jonavos rajone esančiame Šilų kaime buvo nustatytas klasikinio maro atvejis ir dėl to buvo uždraustas gyvų kiaulių ir kiaulienos eksportas į Rusiją, mėsos augintojai ir perdirbėjai teigė patyrę dešimtis milijonų litų nuostolių. Tai rodo, kaip svarbu lietuviškam paršeliui turėti galimybę eiti Rusijos link.

    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po įstojimo į PPO (tikimasi, kad visi su Rusijos importu susiję reikalingi dokumentai bus ratifikuoti maždaug iki šių metų vidurio) visų Rusijos taikomų muitų vidurkis sumažės nuo 10 iki 7,8 procentų. Žemės ūkio prekių vidurkis nuo 13,2 sumažės iki 10,8 procentų. Pieno produktų – nuo 19,8 iki 14,9 procentų. Taigi, atrodo, jog atsivers naujos galimybės žemdirbiams.

    Bet daugiausiai mažėja gyvų kiaulių muitai – nuo 40 iki 5 procentų. Tačiau ekspertai pastebi, kad tokiu sumažėjimu gali džiaugtis daugelio PPO priklausančių valstybių kiaulių augintojai, bet Lietuvos mėsos perdirbėjai neturėtų tikėtis ženklaus prekybos su Rusija pagyvėjimo. Teigiama, kad daugiausiai į Rusiją vežama atvėsintos kiaulienos, o šiai mėsos rūšiai mokesčiai sumažinti nebus.

    Suprantama, kad blogai apšiltintuose tvartuose kiaulės dabar gerokai atvėsusios, tačiau iki vasaros jos vėl bus įšilusios ir į klausimą „Quo vadis, paršeli?“ drąsiai galės atsakyti – „Į Rusiją“.

    Tiesą sakant, terminas „atvėsinta kiauliena“ yra visiškai tas pat, kaip ir „šaldyta kiauliena“. Tačiau kaip bepavadinsi – nepagadinsi. Juolab nepagadinsi sušaldytos mėsos.

    Galbūt geresnės kiaulienos eksporto galimybės leis dar labiau tvirtėti mūsų ūkininkams, kurie savo galią parodė krizės laikais: juk teigiama, kad jie geriau atlaikė krizę nei verslas.

    Kai kurių mėsos produktų gamintojų teigimu, Lietuvoje, kuri nuo seno pasižymėjo gerai išvystyta gyvulininkyste, stinga skerdienos. Antai viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių „Krekenavos agrofirma“ tvirtina, jog kasdien pagamina apie 100 tonų įvairių mėsos gaminių ir tik pusę jų iš Lietuvos ūkiuose užaugintos mėsos.

    Rusija labai mėgsta kiaulieną. Ši šalis yra antra pagal dydį kiaulienos importuotoja pasaulyje – importas sudaro 800 tūkst. tonų.

    Kokį kiekį tose tonose sudarys lietuviški paršeliai?

    Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad neblogi keliai paršeliams atsiveria į Azijos pusę. Pasak specialistų, didžiausias mėsos importo poreikis pastaruoju metu yra būtent Azijoje. Tačiau specialistai svarsto, kad kiaulininkystės perspektyvos pasaulyje nėra labai palankios – tikimasi, kad kiaulienos gamyba sudarys 110 mln. tonų arba 1 proc. mažiau nei prieš metus. Pokyčius labiausiai gali nulemti situacija Kinijoje, kadangi 50 procentų pasaulio kiaulių bandos auginama šioje šalyje. Ligų protrūkiai ir subsidijų už
    paršavedes panaikinimas šioje šalyje turės įtakos augimo tempams, kurie neviršys 2 procentų.

    Pietų Korėjoje dėl snukio ir nagų ligos epidemijos buvo sunaikinta trečdalis kiaulių.

    Japonijos rajonuose, kurie nukentėjo nuo stichijų ir branduolinės jėgainės avarijos, buvo auginama 40 procentų visos kiaulių bandos, tad čia kiaulienos pramonė patyrė labai skaudžių nuostolių.

    Labai mažas kiaulienos gamybos augimas prognozuojamas išsivysčiusioms šalims, nes vystymąsi stabdo pabrangę pašarai. Tokios tendencijos minimos kalbant apie JAV, Kanadą ir Europos Sąjungos šalis.

    Žiūrint į ilgalaikes perspektyvas, paršelių ateitis Rusijoje vis dėlto neatrodo labai puiki. Ekspertai teigia, jog mėsos importas 2020 metais, lyginant su 2010 metais, Rusijoje turėtų sumažėti apie keturis kartus, o eksportas – žymiai padidėti.

    Peršasi akivaizdi išvada, kad pasikliauti vien Rusija būtų tikrai labai neatsargu ir netoliaregiška. Tai rodo ir istorijos pamokos. Todėl būtų prasmingiausia, jei išgirdęs klausimą „Quo vadis, lietuviškas paršeli?“, jis galėtų atsakyti: „Ne tik į Rytus, bet ir į visas pasaulio puses“.

    Komentarų nėra