Kur prapuol? milijardas?

Versija spausdinimui

Staig?s pasikeitimai

Visos valstyb?s valdomos ?mon?s 2010 metais udirbo 150 mln. lit? pelno. Tai daug ar maai?

Kas yra valstybin? ?mon? ir kokioje situacijoje gali atsidurti joje dirbantys mon?s, ne per seniausiai savo kailiu patyr? Raseini? melioracijos darbuotojai. Jie kartu su valstybine ?mone nusirideno visais ?kinio nuopuolio laiptais emyn ir atsid?r? dugne be atlyginim?, be
darbo, be ateities perspektyv?.2010 met? pabaigoje nustekenta bendrov? buvo privatizuota ir, kaip rodo skelbiami rezultatai, atsigavo: gauna neblog? usakym?, perkatechnik?, ketina priimti nauj? darbuotoj? ir kuria optimistinius ateities planus. Jauni verslininkai, regis,randa resurs?, kurie gal?t? prikelti ?mon?. O juk buv? jos vadovai dar ne taip seniai aikino, kad situacija atrodo be ieities.

Stebint tokias Raseini? melioracijos transformacijas dingteli ?vairios mintys. Gali b?ti, kad ?mon?s niokojimo periodas tiesiog buvo parengimo privatizavimui etapas.

Pastat? savus

Kaip inoma, 2008 metais at?jus ? valdi? konservatoriams, iki tol s?kmingai dirbusioje Raseini? melioracijoje buvo pakeisti visi vadovai ir tuomet reikalai prad?jo ristis emyn. Prast?jan?ia ?kine situacija susir?pin? darbuotojai tvirtino, kad i ?mon?s ? metalo lau?
igabenama sunkioji technika, kad naujieji vadovai r?pinasi ne Raseini? melioracijos ateitimi, bet usiima netgi ardom?ja veikla.

Kai situacija jau atrod? visikai beviltika, ?mon? buvo parduota aukcione, ir tai dabar skelbiama, kad jos ?kiniai reikalai pastebimai ger?ja. Ieit?, kad Raseini? melioracija tur?jo resurs?. Tad galima svarstyti, kad ji b?t? isivertusi be privatizacijos, ir jos pelnas ateityje
patekt? ne ? priva?ias s?skaitas, bet ? valstyb?s biudet?.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, 150 mln. pelnas, kur? 2010 metais Lietuvoje udirbo valstyb?s ?mon?s, n?ra geras rezultatas. Jo nuomone, i j? galima tik?tis bent 1mlrd. pajam?.

Gal bus nauj? milijonieri??

Tas mistinis milijardas yra labai intriguojantis. J? b?t? galima gauti, ta?iau valstybin?ms ?mon?ms jis tarsi ne?domus. Ar gali taip b?ti? O gal tas milijardas nukeliavo kakur kitur? Gal vien? dien? koks nors leidinys paskelbs, kad Lietuvoje atsirado kelios deimtys nauj? milijonieri?? Kod?l valstyb?s ?mon?s neudirba to milijardo? Gal jose dirba kvailesni darbuotojai? Aiku, kad ne. Jie gal yra net gerokai gudresni, sugebantys padaryti taip, kad iki privatizavimo ?mon?s patiria milijoninius nuostolius, o privatizavus jau generuoja milijoninius pelnus. Taip suktis gali tik tikri virtuozai.

Galima sakyti, kad premjero uuomina apie mistin? milijard? tam tikra prasme yra enklas privatizavimo rykliams: vyru?iai, ?ia dar yra labai gausi? resurs?!

Visuomis mir?

Kyla neger? min?i?, kad tie resursai labiau r?pi ne valstybin?ms institucijoms, bet priva?ioms strukt?roms. Kaip kitaip paaikinti fakt?, kad prie kelis metus buvo numarinta Visuomio id?ja.

Tai tur?jo b?ti pagal skandinavik? pavyzd? sukurta ?staiga, iuolaikiniais metodais valdanti visas valstyb?s ?mones. Skandinavijos patirtis rodo, kad suk?rus valstybines ?mones valdan?i? iuolaikik? ?staig?, galima pasiekti optimali? ekonomini? rezultat?.

Ta?iau efektyvaus valstyb?s ?moni? valdymo alinink? Lietuvoje pasirod? per maai, tod?l Visuomis netapo k?nu. Matyt, parankiau, kai valstyb?s ?moni? katile kunkuliuoja chaotikas viralas, kuriame vartosi mistinis milijardo vert?s m?sos gabalas.

Pernai valstyb?s ?moni? pelnas tesudar? 0,8 procentus j? vert?s. Tuo tarpu Skandinavijos alyse, kur jau seniai veikia ? Lietuvoje planuot? Visuom? panai valdymo strukt?ra, valstybin?s ?mon?s sugeba udirbti iki 8 ar net 10 procent? j? vert?s. Lietuvoje tai jau b?t?
papildomi 10 ar net daugiau milijard?. Ta?iau pas mus pasitenkinama vienu milijardu, utai mistiniu. Ta?iau net tokioje apgail?tinoje situacijoje valdios atstovai bando demonstruoti netgi tam tikr? optimizm?.

Spaudia nepelningos paslaugos

Galima pasidiaugti, kad pernai valstyb?s ?moni? rezultatai peln?, dividend? prasme yra dvigubai geresni nei upernai. Ta?iau turime nuoirdiai pasakyti, kad didel? dalis pager?jimo yra s?lygota ekonomikos pager?jimo, o ne geresnio ?moni? valdymo, pripaino
premjeras.

Valstyb?s pareig?nai daro prielaidas, kad bent pus? milijardo lit? nebuvo gauta tod?l, kad valstyb?s ?mon?s teikia nepelningas, ta?iau visuomenei naudingas paslaugas: pavyzdiui, nuostolingai vea keleivius kai kuriais nuostolingais marrutais.

Pripa?stama, kad kita pus? milijardo prapuola d?l ne?kikumo. Ta?iau i esm?s tai t?ra tik sp?lion?s, nes valstyb? neino, kiek l?? valstyb?s ?mon?s ileidia nepelningoms paslaugoms teikti, nes, pasirodo, tokios ataskaitos neteikiamos.

Kod?l n?ra svarbi? milijardin?s vert?s ataskait?, Vyriausyb?s pareig?nai taip ir nepaaikino. Priva?ioje ?mon?je tokia buhalterijos spraga b?t? vertinama kaip tikras skandalas, na, o valstyb?s ?mon?se niekas d?l to per daug nesijaudina, nes vadov? atlyginimai garantuoti. Be to, mistin?s sumos yra parankesn?s gudri? manipuliacij? meistrams, kuri? d?ka, kaip min?ta, Lietuvoje nuolat atsiranda nauj? milijonieri?.

Ar kas nors keisis?

Valdios atstovai tikina, kad ateityje nebus taikstomasi su mistin?mis ilaidomis.

Turime aikiai identifikuoti, kokios vieos paslaugos ir u koki? kain? yra teikiamos, kad gal?tum?me apsispr?sti, kurias i j? ?mon?s turi teikti. Aikiai ?vardij?, kur yra pradangintas milijardas lit?, gal?sime pasakyti, k? daryti, kad ?mon?s dirbt? efektyviau, maesn?mis
s?naudomis ir pasiekt? geresni? rezultat? nei iemet. Tuo tikslu prad?sime naudoti instrument?: deimties svarbiausi? ?moni? nagrin?sime3 7 met? strateginius planus, aikinsim?s, ar jie pakankamai ambicingi, ar imamasi efektyvi? priemoni? ilaidoms mainti ir rezultatams gerinti, susitikime su iniasklaidos atstovais sak? A. Kubilius.

Valdios atstov? tvirtinimu, n?ra plan? privatizuoti valstyb?s ?moni?. Ta?iau ?mon?ms si?loma pagalvoti parduoti bent dal? turto. ?mon?ms reik?t? atsisakyti nepelning? komercini? veikl?, parduoti su jomis susijus? turt? ir pervesti gautas l?as ? biudet?, teigiama ?kio ministerijos ataskaitoje.

Valstyb? skai?iuoja, kad u pernyk?ius metus valstyb?s valdomos ?mon?s sumok?jo 86,2 mln. lit? dividend?, dvigubai daugiau nei prie metus. Valstybin?s ?mon?s sumok?jo beveik tiek pat turto mokes?io, kiek ir pernai 31, 9 mln. lit?.

Daugiausiai udirbo bendrov? Lietuvos geleinkeliai. Bendrov?s pajamos augo 25 proc. iki 824,7 mln. lit?.

Klaip?dos valstybinio j?r? uosto direkcija udirbo beveik 52 mln. lit?. Pra?jusiais metais tuo pa?iu metu uosto pelnas siek? 18 mln. lit?.

Dar nesubrendome

Ta?iau ko verta tokia ataskaita, jei joje visuomen? neinformuojama,kaip panaudojami milijoniniai dividendai. Gal b?tent u juos valdininkai keliauja ? egzotikose alyse rengiamas konferencijas. O gal mokamos premijos valstybini? ?staig? vadovams?

Belieka tik sp?lioti ir ?tarin?ti. Atrodo, jei Lietuvoje b?t? buv?s ?kurtas jau min?tas Visuomis, sp?lioti netekt?, nes visi procesai prival?t? b?ti tvarkomi skaidriai. Ta?iau mes tam dar nepasireng?. Ir tai sakau ne a, Alio, Raseini? kraptotyrininkas. Tai Lietuvos prezident?s Dalios Grybauskait?s ir buvusio ?kio viceministro Arnoldo Burkovskio mintys.

Pati id?ja ?domi, ji gerai prigijo Skandinavijoje ir duoda ger? rezultat?. Projektas visikai neparengtas lietuvikai aplinkai, dar pra?jusiais metais svarst? alies vadov?. Jai i dalies antrino buv?s ?kio viceministras: Konceptuali?ja prasme Visuomio id?ja ?domi,
bet mes nesame pasireng? tokio lygio valdymo centralizavimui, vienos kontroliuojan?ios bendrov?s k?rimui nei politiniu, nei ekonominiu, nei norminiu, nei pasirengimo valdyti poi?riu.

Alio, Raseini? kraptotyrininko nuomone, viceministras dar tur?t? pridurti, kad esame nepasireng? dar ir d?l moralinio pob?dio prieas?i?, nes vadinamajai lietuvikai aplinkai kur kas parankiau, kai milijardai yra ne buhalteriniai, bet mistiniai, tai yra nekontroliuojami, nus?dantys ne ? biudet?, bet ? priva?ias s?skaitas ir gimdantys nauj?j? Lietuvos elit? milijonierius.

Komentarų nėra