2019 balandžio
23
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Kvalifikuotų žemės ūkio specialistų informacija – kiekvieno ūkininko langas į sėkmę

    Siųsti Versija spausdinimui

    XXI  amžius…. Jau praeityje tie laikai, kai reikėdavo ūkininkus konsultuoti, kiek ir kokio pašaro duoti gyvuliams, įrodinėti, kad dar būtini ir pašarų priedai, kad vien
    šieno ir miltų nepakanka. Per pastarąjį dvidešimtmetį ūkininkai įgijo pakankamai žinių ir patirties. Dirbti ir pasiekti gerų produktyvumo rezultatų jau moka, belieka tobulinti atstovavimo savo interesams įgūdžius. Dabar konsultacijos reikalingos, kaip atlaikyti konkurenciją, kaip gauti ES paramą ir panašiai.

    - Ankstesnio finansavimo laikotarpiu ES paramos administravimo taisyklės buvo daug paprastesnės ir lengviau suprantamos, o dabar, iškilus neaiškumams, paprastas kaimo žmogus net nežino, kur kreiptis ir kieno klausti, nes negauna konkretaus atsakymo. Žemės ūkio ministerija siūlo kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos ir atvirkščiai. Atsakymo reikia laukti ilgai, o kartais nesiteikiama iš viso atsakyti arba atsakoma vienaip, o po kurio laiko reikalaujama daryti kitaip. Pati gilinuosi, nagrinėju įvairią gautą informaciją, vykstu pas valdininkus, kuriems perduodu konkrečius ūkininkų klausimus, stengiuosi, kad kiekvienas Lietuvos ūkininkas būtų išgirstas ir jam suteikta kvalifikuota informacija, o nebūtų stumdomas iš vienos institucijos į kitą, – komentuoja Žemės ūkio švietimo ir mokslo asociacijos prezidentė Reda Mažeikienė. – Noriu pasidžiaugti savo kolegomis, Žemės ūkio švietimo ir mokslo asociacijos specialistais, kurie nuolat seka ir analizuoja numatomus žemės ūkio politikos pokyčius, nuolat bendrauja su ūkininkais, teikia jiems rūpimą informaciją bei atstovauja jiems aukštesnėse institucijose, – džiaugiasi asociacijos vadovė. Pakalbinome Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiąją specialistę Donatą Macevičienę ir ten dirbančius kitus specialistus:

    - Kurios krypties projektų šiemet daugiausiai sulaukėte pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programą?

    - Daugiausia – „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ (prašoma/skirta suma 177 proc.), antroje vietoje – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ (102 proc.), rečioje – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ (59 proc.) ir ketvirtoje – „Leader“ metodu įgyvendinamos priemonės (17 proc.).

    - Ar galėtumėte išskirti tris aktyviausias apskritis pagal pateiktų projektų skaičių, siekiančias pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa?

    - Aktyviausias Lietuvos rajonas pagal prašomos paramos sumą per visą laikotarpį yra Panevėžio apskritis (surinkta paraiškų 68 968 vnt., prašoma paramos suma
    1 060 508 584 Lt, patvirtinta paraiškų 54 280 vnt., patvirtinta paramos suma 711 294 163 Lt, išmokėta paramos suma 544 019 314 Lt), po to Vilniaus apskritis (surinkta paraiškų 114 169 vnt., prašoma paramos suma 943 476 356 Lt, patvirtinta paraiškų 92 273 vnt., patvirtinta paramos suma 655 965 494 Lt, išmokėta paramos
    suma 466 502 845 Lt) ir trečioje vietoje – Kauno apskritis (surinkta paraiškų 40 241 vnt., prašoma paramos suma 927 476 674 Lt, patvirtinta paraiškų 33 129 vnt., patvirtinta paramos suma 685 841 359 Lt, išmokėta paramos suma 431 044 590 Lt).

    - Nuo spalio 3 dienos iki lapkričio 30 dienos renkamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Kokios pagrindinės naujovės šiai paramai gauti?

    Santrauka iš http://www.nma.lt/index.php?2881896237

    Pagrindinis pasikeitimas, kad kreiptis paramos pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles galės tiktai kaimo gyventojai – fiziniai asmenys, ne mažiau kaip vienerius
    metus iki paramos paraiškos pateikimo deklaravę savo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje. Labai mažos įmonės, siekiančios gauti paramą pagal šią priemonę ir toliau gali jos siekti pagal įprastas taisykles, tačiau įvestas reikalavimas, kad per visą projekto kontrolės laikotarpį – penkerius arba septynerius (rizikingais laikomų projektų atveju) metus nuo sutarties pasirašymo datos joje ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų turėtų būti kaimo gyventojai.

    Dar viena iš naujovių, kad skolintos lėšos gali sudaryti ne daugiau kaip 90 procentų projekto vertės (su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)). Mažiausiai 10 procentų
    turi būti nuosavos pareiškėjo lėšos. Skolintos lėšos turi būti pagrindžiamos su paramos paraiška pateikiant dokumentus, įrodančius paskolos suteikimo galimybę.

    Iki paramos sutarties pasirašymo, jei projekto dalis įgyvendinama  skolintomis lėšomis, paramos gavėjas agentūrai turi pateikti pasirašytą paskolos sutartį ar susitarimą dėl paskolos suteikimo projekto daliai finansuoti arba raštu patvirtinti, kad projektą ar atitinkamą projekto dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis.

    Jei projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, paramos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Paramos sutarties pasirašymo terminas negali būti pratęstas. Paramos gavėjas, per 6 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nepasirašęs paramos sutarties, praranda teisę gauti paramą projektui įgyvendinti.

    Kita naujovė – sumažinta projekto įgyvendinimo trukmė. Anksčiau projekto įgyvendinimo terminas siekė 36 mėnesius, o naujosiose taisyklėse numatytas tik 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos laikotarpis. Toks sprendimas priimtas siekiant, kad paramos gavėjai spėtų įgyvendinti projektus iki KPP programinio laikotarpio pabaigos. Be to, nuo šio rudens mokėjimo prašymo pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles nebegalima teikti kartu su paraiška paramai gauti. Anksčiau tokia galimybė buvo sudaryta, tačiau dabar mokėjimo prašymai bus teikiami po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo.

    Maksimali paramos suma pagal įprastas priemonės įgyvendinimo taisykles vienam projektui siekia 690 560 litų, o pagal supaprastintas – 207 168 litus. Ir vienu, ir kitu
    atveju per einamuosius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus ji negali viršyti 690 560 litų.

    Šįmet pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ skirta 40 mln. litų. Iš viso 2007 – 2013 m. programiniu laikotarpiu numatyta suma siekia 407,4 mln. litų.

    Finansuojama yra iki 65 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tuos projektus, kurie tiesiogiai susiję su tradicinių amatų kūrimu ir plėtra. Tokiu atveju finansavimo intensyvumas gali siekti iki 75 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

    Remiamų veiklų spektras nuo kalvystės, kasybos, ledų, nealkoholinių gėrimų, įvairių dirbinių gamybos, drabužių siuvimo, statybos, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse iki žirgų nuomos, kirpyklų, laidojimo biurų ir t. t.     Visas pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ remiamų veiklų sąrašas pateiktas įgyvendinimo taisyklių 1 priede.

    Klausiate – atsakome

    Ar įmanoma gauti paramą keliui įrengti kaimo vietovėje?

    Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo (LEADER metodu) taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-6 (žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 3D-608 redakcija) (Žin., 2009, Nr. 3-57; 2010, Nr. 82-4356), yra remiamas viešųjų erdvių sutvarkymas, sukūrimas.

    Privažiuojamųjų kelių, gyvenvietės ribose esančių vietinės reikšmės viešųjų gatvių ar jų atkarpų, priklausančių savivaldybei, ir (arba) prie viešosios paskirties ar kitų
    kaimo vietovei svarbių pastatų ir (arba) statinių sutvarkymas galėtų būti remiama veikla.

    Norėdami teikti paraišką pagal šią priemonę, turėtumėte kreiptis į vietos veiklos grupę, kuri turi patvirtintą vietos plėtros strategiją. Šioje vietos plėtros strategijoje taip pat turi būti numatyta, ar viešosios infrastruktūros sutvarkymas yra remiama veikla. Vietos veiklos grupių sąrašą galite rasti internetiniame puslapyje http://leaderprograma.lt/.

    Ar pagal priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ galima vykdyti kelias veiklas vienu metu?

    Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisykles neribojamas projekte numatomų vykdyti veiklų skaičius, svarbu, kad šios veiklos patektų į remtinų veiklų sąrašą ir visos projekte numatytos vykdyti veiklos turi būti įtrauktos į įmonės įstatus.
    Ar galima teikti naują paraišką paramai gauti, nesulaukus pirmojo projekto vertinimo pabaigos?

    Pareiškėjas gali teikti naują paraišką paramai gauti, nelaukdamas pirmojo projekto vertinimo pabaigos, jei pateikė paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.

    Kaip įteisinti savadarbę mašiną, skirtą žemės ūkiui?

    Vadovaujantis Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykėmis, iš atsarginių dalių ir agregatų surinkti traktoriai neregistruojami.

    Kada mokės už kvotinį pieną? Šiuo metu Vyriausybė kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl lėšų iš valstybės biudžeto skyrimo papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms 2011 metais mokėti.

    Klausimus galite teikti raštu, adresu Raseiniai, Vingio g. 13 arba elektroniniu paštu: lieb-chen_redule@yahoo.de, o dėl individualių konsultacijų turėtumėte užsiregistruoti ir susitarti iš anksto telefonu 8-615-28287.

    Informuosime skaitytojus apie naujausius reikalavimus, renginius, nutarimus, apžvalgas ir pan., o dažniausiai užduodami ir aktualiausi klausimai bus spausdinami savaitraštyje „Alio, Raseiniai“ kiekvieną savaitę skyrelyje „Klausiate – atsakome“.

    Komentarų nėra