[1]Nuo sen? laik? gydytojas, mokytojas ir kunigas buvo visuomen?s šviesuliai. Nat?ralu: gydytojas serg?jo gyvyb?s lopš?, mokytojas neš? žini? švies?, kunigas buvo didysis doros ir tik?jimo mokytojas, dvasin?s šviesos skleid?jas, lyd?j?s žmog? nuo lopšio iki karsto.
Šiais laikais visais b?dais bandoma sumenkinti ši? pašaukt? profesij? reikšm?. Mokytojas dabar tik paslaug? teik?jas, po pamok? teikiantis paslaugas už pinigus, t.y. iš Mokytojo patap?s prekeiviu. Gydytojas už balt? vokel? ? kišen? parduoda „daugiau sveikatos“ – taip pat
prekiauja sveikata. Galime tuo ir nesisteb?ti, priimti kaip norm?, bet kod?l džiaugiam?s pasiaukojan?iu gydytojo darbu ar nesavanaudišku mokytojo poelgiu? Gal tod?l, kad suvokiame, jog šiuo atveju jie elgiasi pagal savo pašaukim?.
Savo tikr?j? pašaukim? atrad?s kunigas – dovana parapijai. ? j? krypsta vis? bendruomen?s nari? akys. Šiluvos klebon? Erast? Murausk? galima pasteb?ti ir katalikiškoje vasaros stovykloje, apsupt? vaik?, ir degalin?je, mokant? vaik? nam? berniukus ?pilti degal? ? mašin?, ir grojant? gitara k?rybos vakare. Erastas Murauskas kunigyst?s keli? pasirinko jau sulauk?s 33 met?, vadinamojo Kristaus amžiaus.
Š? kart? gerbiam? klebon? kalbiname apie pašaukim?, gyvenimo peripetijas ir art?jan?ias šventes.
- Dvasininko darbo negali pavadinti profesija, tai grei?iau pasirinkimas ir gyvenimo kelias. Kas paskatino pasirinkti š? keli??
- Kunigyst? yra pašaukimas. Tikrai ne pats susigalvojau. Kankino nerimas, kol nepasakiau „teesie“, o tada at?jo ramyb?. Turb?t ir sutuoktinis sunkiai atsakyt?, kod?l staiga nebemat? kit?, o tik šit? žmog?. Stipriausiai tik?jim? liudijo mano senelis, kurio paprastumas, sveikas pasitik?jimas ir dalykiškumas su Dievu mane stebino. Naujajame Testamente radau atsakymus ? mane kankinusius klausimus, o A. Maceina užpild? spragas.
- Viename interviu pasakojote, kad Italija ir pažintis su popiežiumi buvo lemtingi j?s? gyvenime. Kuo šitas susitikimas buvo ypatingas?
- Su dain? ir šoki? ansambliu „Rasa“ važiavome ? Italij?, ten susitikome su popiežiumi. Tas susitikimas buvo kažkuo ypatingas. Kuo, net negaliu atsakyti. Šis žmogus sugeb?jo spinduliuoti net per atstum?. Jis buvo paprastas. Tas jo paprastumas žmones ir priblokšdavo. Nesišnek?jau su popiežiumi. Pats buvimas nušviet? ir prad?jau krikš?ionyb?je ieškoti atsakym?. Žinoma, ir radau.
- Esate Kauno kunig? seminarijos parengiamojo kurso Šiluvoje dvasios t?vas. Ar gali 18 met? jaunuolis susivokti, kad jis teisingame kelyje? Ar sunku atskirti jaunuolius, turin?ius tikr?j? pašaukim??
- Aš tokio tikslo neturiu. Seminaristams duodu tai, k? pats patyriau geriausio per seminarijos ir kunigyst?s metus, pasakoju, kas yra krikš?ionyb? ir kunigo gyvenimas, apie džiaugsmus ir r?pes?ius, pliusus ir minusus. Paskui sakau – apsispr?skite. Kai kurie ateina jau subrend?, baig? universitetus, kai kurie – aštuoniolikos met?, kaip ? 13 klas?. (Vienas seminaristas yra pasak?s: vyrukams, baigusiems vidurin? mokykl?, verkiant reikia eiti arba ? kariuomen? tarnauti, arba ? seminarij?. Ir ?ia, ir ?ia yra regula, tik kariuomen?je svarbu fizinis paruošimas, o seminarijoje – dvasinis. Tikram vyriškumui reikia abiej?). Kol jaunuolis mokosi seminarijoje, nieko nematai. Kartais tas, kuris, atrodo, baigia seminarij? visai negudrus, greitai su žmon?mis suranda bendr? kalb?, yra paprastas, ir jam sekasi. Kai
Kristus kviet? apaštalus, kviet? tikrai ne tuos, kurie gerai išman? teologij?. Ir atvirkš?iai, tie, kurie yra labai švies?s ir protingi, bet neturi paprastumo, ima ir nuslysta gyvenimo kely.
- Esate bendruomen?s „Tik?jimas ir Šviesa“ kapelionas. Gal galite papasakoti apie veikl? šioje bendruomen?je?
- „Tik?jimas ir šviesa“ yra bendruomen?, vienijanti intelekto negali? turin?ius vaikus, j? t?vus bei vadinamuosius draugus. Draugais gali b?ti studentai, moksleiviai ar dirbantys žmon?s, t.y. tie, kurie ?sijungia ? ši? bendruomen? pagal Kristaus posak?: „K? padar?te vienam iš mažiausi? mano broli?, man padar?te.“ Šituose vaikuose pamatai Dievo akis. Gal jie n?ra labai protingi, nemoka spr?sti diferencialini? lyg?i?, gal ir valand? kai kurie nepaž?sta, bet jiems myl?ti, priimti kit? žmog? tok?, koks jis yra, labai paprasta. ? žmog? jie ži?ri kaip ? potencial? draug?, o ne kaip ? prieš?. Galvoju, kas yra žmogiškiau: ar traukti kvadratines šaknis (kompiuteris puikiausiai tai sugeba daryti), ar myl?ti? Kai tik at?jau ? ši? bendruomen?, maniau, kad gal?siu pad?ti dauno sindromu, autizmu ir cerebraliniu paralyžiumi sergantiems vaikams. Pasirodo, kad jie buvo patys didžiausi mano mokytojai. Vaikai mus išmoko paprastumo, nuolankumo. Išmoko ži?r?ti ? dang?, pamatyti boruž?l? arba ras? ant žol?s. Dažniausiai mes per suaugusi?j? r?pes?ius šit? dalyk? nebematome, nemokame džiaugtis. Mokame tik bamb?ti, kad viskas negerai. Intelekto negali? turintys vaikai moka matyti švies?. T? švies? jie parod? manyje ir kituose žmon?se. Jei man?s paklaust?, ar buvau pragare, atsaky?iau, kad tai buvo nepilname?i? kolonija. Jei paklaust?, ar buvau rojuje, atsaky?iau, kad taip, tai buvo bendruomen?s „Tik?jimas ir Šviesa“ stovykla.
- Jums teko dirbti su šviesaus atminimo kunigu E. Semaška, kur? visi vadino t?veliuku. Kok? p?dsak? J?s? gyvenime paliko šis žmogus?
[2]
- Taip, man teko dirbti ir bendrauti su t?veliu Semaška. Žmon?s, kurie praeina pragar? ?ia, žem?je, patiria daug kan?i?, – nuskaidr?ja. Žinoma, kiti apkarsta, pasidaro r?st?s, kerštingi. T?veliukas buvo giedras – senatv?s marazmas jo nepaliet?. ? kiekvien? žmog? ži?r?jo taip, tarsi b?t? po dešimties met? sutik?s žemiet?. Jis tryško džiaugsmu, humoru. Pavyzdžiui, prieis prie žmogaus, patampys už plauk?… Žmogelis sutrinka. Tada sako: „Dabar tu mane už plauk? patampyk.“ Aišku, t?velis t? plauk? nei vieno netur?jo. Tada žmogus atsipalaiduoja, tampa lengva bendrauti.
T?velis Semaška buvo vaikš?iojanti enciklopedija. „T?veli, – sakau, – 1924 metai. K? atsimenate?“ Na, ir pasakoja por? valand?, prad?damas Taut? seimu, baigdamas vyskupais ir popiežiais. Galvoju, kaip b?t? puiku ir man tiek giedros, tiek supratimo ir šviesumo tur?ti
senatv?je, pragyventi 100 met? ir nesusigadinti.
- Kokiais džiaugsmais ir r?pes?iais gyvena Šiluvos parapijos klebonas?
- Smagu, kad graž?ja Šiluva, gaus?ja piligrim?, rekolekcij?. Net ir labiausiai apsileid? šiluviškiai tvarkosi aplink?. At?jo kal?dojimo metas – susipažinti su parapijie?i? r?pes?iais, palaiminti juos ir namus. Kadangi esu tarnas žmon?ms, tai galioja paradoksas: n?ra nieko pastovesnio, kaip laikini sunkumai.
- Nors kunigo kasdienyb? pilna darb?, globojate vaik? nam? aukl?tinius. Ar pritariate nuomonei, kad vaikas, užaug?s nepalankiomis s?lygomis (taip dabar rodoma reklamoje), yra kuo nors prastesnis už kitus?
- Deja, mano globa minimali, juk jie materialiai valstyb?s apr?pinti, bet stokoja to, ko labiausiai reikia žmogui – meil?s, buvimo su kitu žmogumi, kuriam tu svarbus. Labdaros gerai, bet ne geriausia. ?sivaizduokit toki? akcij?: per Kal?das Raseini? savivaldyb?s politikai
VISUS vaikus iš globos nam? pasiskirsto ? savo šeimas (ot b?t? akibrokštas Lietuvai) ir paskui pasidalina per laikrašt? ?sp?džiais (ar jie tikrai prastesni už kitus). Juk Dievo akyse esame lygiaver?iai.
- Ar turite koki? pom?gi??
- Kelis: žvejyba, tapyba, gitara ir sodas.
- Tempas, spartumas – šio laikme?io žym?s. Dažnas paklaustas, kaip gyvena, skundžiasi: „Neturiu laiko“. Patarkite, kaip atrasti laiko?
- Iš vaikyst?s atsimenu tok? žaisl? „sukutis“ – paminkai svirtel? ir jis sukasi. Tai m?s? dien? žmogus – daug veiklos, bet toje pa?ioje vietoje, nes n?ra krypties ir tikslo. B?gi, leki, atsitrenki – kas? Karstas. Kieno? Tavo. Technologijos žad?jo sutrumpinti darbo savait? ir dien?,
pailginti atostogas, kad gal?tume daugiau laiko skirti šeimai ir pom?giams, tobul?ti ir m?gautis gyvenimu. Bet – viskas atvirkš?iai. Išganymas pasirodo ne ?ia, nors daug kas to bukai nenori pripažinti. Žmogus net negyvena – jis vegetuoja. Pl?šosi d?l pinig?, praranda sveikat? ir nervus, paskui už tuos pinigus bando bent kiek t? sveikat? ir nervus susilopyti. Gal? gale – nei pinig?, nei sveikatos. Tai kelias be Dievo. Gyvendamas su Dievu žmogus neapsigauna vertyb?se, gyvenimas tampa prasmingas, o svarbiausia – patiri Dievo veikim? konkre?iai, tiesiog kasdienyb?je. Dievas yra laiko Viešpats, tai gal vert?t? su Juo užmegzti dalykišk? santyk??
- Kaip žmogui reaguoti ? aplinkui esant? blog?, paty?ias? Pvz., per „Youtube“ rodomi vaizdeliai, kuriuose ty?iojamasi iš Kristaus. Jauni žmon?s dažnai neatskiria ribos, kur yra humoras, o kur prasideda paty?ios.
- Šventame Rašte parašyta taip: „Aš kantriai meldžiuosi matydamas blog?“. Žmon?s, kurie pasitiki Dievu, blogio nesureikšmina, sugeba jo išvengti. Kod?l yra paty?ios? Jos ateina iš šeimos, tokios šeimos, kur tr?kta meil?s, supratimo, išklausymo, kur nuolat apšaukiama arba, kitas kraštutinumas – nekreipiama d?mesio. Meil?s, švelnumo stoka sukelia agresij?. Tai psichologin? aksioma. Tada vaikas ieško d?mesio bet kokiais b?dais. Nepilname?i? kolonijoje pasteb?jau: visi recidyvistai ?ž?l?s, kai bendrai šnekiesi. Kai šnekini po vien?, lieka tik vaikas, labai nelaimingas vaikas. Gal teisingas posakis: „N?ra blog? žmoni?, yra tik nelaimingi žmon?s“? Tik reikia labiau ?sigilinti, iš karto pamatysi – yra žaizdos. Kur? Šeimoje. Šiluvoje tod?l ir b?na išgydymo pamaldos paskutin? m?nesio penktadien? (nuo balandžio iki
spalio m?nesio). Suvažiuoja egzorcistai ir gydo santykius su t?vais, draugais, bendradarbiais.
- Did?jantis beprasmyb?s jausmas veda ? priklausomybes. Kaip priklausomam žmogui pakilti iš duob?s, kaip sau pa?iam pad?ti?
- Priklausomyb? alkoholiui, narkotikams, internetui, r?kymui, lošimams, seksui, mobiliakams … Už viso to stovi dideli pinigai, kuriuos magnatai iš?iulpia iš jauno žmogaus ir paskui j? išmeta ? pasaulio šiukšlyn? dv?sti. Li?dna, kad kartais ir spauda, ir televizija parsiduoda jiems. J?zus sak?: „At?jau, kad žmon?s tur?t? gyvenim?, kad aps?iai jo tur?t?“, bet išvar? iš savo širdži? Diev? žmon?s liko tik animal rationale – be Dievo vaik? orumo ir prakilnumo. Širdis susitraukia ir ten nebetelpa nei Dievas, nei artimieji, nei pats. Tai ir pirmaujam
savižudybi? skai?iumi. A?i? Dievui, yra Pakutuv?nai, Palendriai, Baltrišk?s – vienuolynai, padedantys išsivaduoti iš priklausomybi? ir v?l gyventi, v?l tapti laisvam. ?ia gal vert?t? pasiklausyti liudijim? – kad ir „Žano kelias“ (galima rasti internete, puslapyje bernardinai.lt).
- Krikš?ionyb? n?ra vienalyt?. Koks j?s? poži?ris ? visas krikš?ioniškas religijas?
- Kristaus Bažny?ia žmogiškos puikyb?s buvo suskaldyta ? katalikus, sta?iatikius ir protestantus, o pastarieji dar skilo ? patriarchatus ir konfesijas. Dabar visi trys ieško, kas juos jungia, kad atsilaikyt? blogio pasaulyje, kur siaut?ja mirties kult?ra. Beje, sakoma, kad vienas
iš pasaulio pabaigos ženkl? bus vis? trij? susijungimas v?l ? vien? Bažny?i?. Sektos, deja, vykdo dvasin? genocid?, pasisavina nari? turtus, domisi tik turtingais arba jaunais – tais, kurie naudingi. Žinia, kad ir Raseiniuose jau yra apipl?š? ir apgav? ne vien? žmog?.
- Mes tampame žmon?mis ir galime išsiskleisti tik per santykius su kitais. Ko, j?s? nuomone, stokoja žmogiški santykiai?
- Žmogus yra sociali b?tyb? – negali gyventi be kito žmogaus. Jei santykis su kitu žmogumi remiasi egoizmu, išskai?iavimu, nesiskaitymu su kito žmogaus orumu, išnaudojimu, melu, veidmainyste, tai prarandi save kaip žmog?, nes sunaikini savyje santyk? žmogus-žmogus, lieka tik žmogus-daiktas, o tai teologijoje vadinama pragaru. Gailestingumas (jautrumas ir nerimas kito žmogaus kan?iai, skurdui, vienatvei, nevil?iai, baimei…), altruizmas, pagarba, tiesa, teisingumas… brandina asmenyb? – Žmog?, kaip Šv. Raštas sako, – didžiadvas?.
- K? nor?tum?te pasakyti visiškai netikintiems ar abejingiems?
- Laim?s troškimas b?dingas kiekvienam žmogui. Graik? filosofas Epik?ras sak?: „Iš gyvenimo imk visus malonumus, bet tik tuos ir tiek, kad nesudaryt? didesni? nemalonum?“. Linkiu neb?ti trumparegiais ir neapgaudin?ti sav?s – tai neišmintinga.
- Galb?t ir tikintiesiems nor?tum?te patarti.
- Tris I: išminties (matyti Dievo akimis), ištverm?s (sveiko pasitik?jimo Dievu) ir ištikimyb?s (Dievui ir sau).
- Kal?dos – m?gstamiausia daugelio švent?, deja, tapusi pirkimo maratonu. Patarkite, kaip atrasti tikr?j? Kal?d? turin? ? -
Gav?nia pažym?ta atgaila, to adventas – ramybe ir laukimu: nurimti, gal paimti ? rankas Šv. Rašt?, kad Dievas per j? tau prabilt?, gal pasiklausyti teologin?s laidos per „Marijos radij?“ apie gyvenim?, gal susitaikyti su artimaisiais, gal pasakyti jiems, kad myli, gal per
Kal?das aplankyti vienišus, gal tiesiog pasikalb?ti su Dievu atvirai, paprastai, dalykiškai, gal paklausti, kokios Jis dovanos nor?t? savo gimtadieniui.
- K? per Kal?das pasakysite savo parapijie?iams, tik?damasis, kad jie to nepamirš, ?sid?s ? šird??
- Kad nepražiopsot? J?zaus gimimo kaip tie Betliejaus gyventojai, ? kuri? namus Marija ir Juozapas beld?si prašydami prieglobs?io pagimdyti k?dik?. Kad pasaulio triukšmas neužgožt? tylaus Dievo beldimosi ? j? nam? ir širdži? duris, kad tai b?t? j? bi?iulio J?zaus gimtadienis.
- Nuoširdžiai d?kojame už pokalb?.