Laim? b?ti ?nagiu Dievo rankose

Versija spausdinimui

Stanislava TIJ?NAITIEN?

Prie daugel? met? emaitijoje kal?dojantis kunigas aplank? ir mano t?veli? namus Miuiki? kaime. Pabendrav?s su t?vais, vyresniais broliais, sese, kunigas, pasisodin?s mane ant keli?, paklausin?jo, ar klausau t?veli?, ar graiai elgiuosi ir, pad?j?s ant stalo saujel? saldaini? ir knyg?, pasak?: ,,Pasirink, k? nori. A pasirinkau knyg?. Tai buvo vaikikas katekizmas. Kunigas tar?: ,,Vaikeli, tu iandien teisingai pasirinkai. Pasirinkai Dievul?, nors Jis tave jau seniai pasirinko. Pabandyk tapti vertingu ?nagiu Dievo rankose. Pra?jo daug met?, neatsimenu, kaip atrod? kunigas, ta?iau labai danai prisimenu jo bals? ir tada pasakytus odius. Ir kai kalb?jausi su Raseini? v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang?, Al?j? v?. Trejyb?s ir Kalnuj? v. Viktoro parapij? klebonu, Raseini? dekanato vicedekanu Vytautu Pauk?iu apie jo pasirinkt? gyvenimo keli?, man?s vis neapleido mintis, kokie giliai prasmingi ie seniai emaitijoje gird?ti kunigo odiai ir kaip jie tinka klebonui Vytautui.

- J?s? kelias ? kunigyst?: kada ir kur J?s gim?te, koki? mokykl? lank?te; kas paskatino pasirinkti kunigyst??

- Gimiau 1965 m. balandio 16 d. iauli? raj., Auktelk?je. Mokiausi Auktelk?s atuonmet?je, iauli? 9-oje vid. mokyklose, iauli? politechnikume, tarnavau kariuomen?je, dirbau pagal specialyb? pamainos meistru iauli? dvira?i? gamykloje, autotransporto ?mon?je.
O visuotinio tautinio ir religinio atgimimo metu -1991 m. ?stojau ? Kauno tarpdiecezin? kunig? seminarij?. Tais pa?iais metais gruodio 1 d. buvau ?ventintas ? kunigus ir paskirtas Kauno vyskupijos klierik? ugdytoju. V?liau Katalik? teologijos fakultete VDU apgyniau teol. licenciato darb?, buvau paskirtas Kauno kunig? seminarijos vicerektoriumi, d?s?iau Katalik? teologijos fakultete VDU. 2005 m. gegu?s m?n. papraiau atleisti i Kauno kunig? seminarijos vicerektoriaus pareig? ir buvau paskirtas Raseini? v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang?, Al?j? v?. Trejyb?s ir Kalnuj? v. Viktoro parapij? klebonu, Raseini? dekanato vicedekanu. Kunigyst?s paaukimui subr?sti pad?jo mamos, mo?iut?s bei artimos aplinkos kunig? gyvenimo ir tik?jimo pavyzdys.

Kiek sutinkate su vyraujan?ia nuomone, kad didioji dalis bany?i? lankan?i? moni? n?ra giliai tikintys, o tik laikosi religin?s tradicijos pakriktyti vaikus, suteikti ir gauti b?tinus sakramentus?

Tik?jimas labai asmenikas dalykas. Ir ?ia sunku kak? kategorikai teigti. Ta?iau kartu turime pripainti ties?, kad gyvename visuomen?je, kuri tarsi iauga i krik?ionik? vertybi? pamat?. Kult?rin?je erdv?je, kurioje gyvename, tikrai yra nemaai su krik?ionybe
siejam? simboli?, ta?iau vis didesnis kontrastas tarp krik?ionik? vertybi? ir to, kas yra si?loma: kaip laim?, laisv?, geras gyvenimas. Labai danai mogus vadina save krik?ionimi, ta?iau nieko bendro neturi su gyvu tik?jimu. ?sigali krik?ionyb? be Kristaus. Nes
sekti Kristumi niekada n?ra patogu, velgiant pasaulietikais standartais.

Kaip J?s manote, ar tarybiniais laikais, t. y. religijos draudimo laikais, mon?s labiau tik?jo Dievu, ar bany?ios lankymas tada buvo labiau protestas prie vyraujan?i? politik??

Pirmiausia, kaip sako sena imintis: udraustas vaisius visuomet saldus. Taip, kai kuriems bany?ios lankymas tais laikais buvo ir protestas prie vyraujan?i? prievartin?s ateizacijos politik?. Ta?iau galiu pateikti ir kit? pavyzdi?: sovietiniams ateistams okupavus Lietuv?, prasid?jo iauriausi tr?mimai ? Sibir?. Itisos eimos su maais vaikais buvo sukiamos ? gyvulinius vagonus ir siun?iamos ? tremt?. Susiruoti tokiai kelionei paprastai duodavo labai maai laiko. Ir nevienas mogus pasakoja, kad pirmasis daiktas, kur? jie pasi?m? veami i nam?, buvo roinis. Kareiviai roin? atimdavo, nes mat?, kad tai yra nekalt? persekiojam?j? j?gos ir stipryb?s altinis. Tuomet kaliniai pasidarydavo roin? i duonos. Sudiovindavo ir melsdavosi. Tai liudija apie labai gyv? m?s? tautos tik?jim?, kur? v?liau parsive? m?s? mon?s i Sibiro platybi? ir perteik? savo ataloms. Ir toki? pavyzdi? begal?. Manau, kad daugelio moni? ryys su Dievu tais laikais buvo stipresnis. Ypa? jei kalb?sime apie vadinamuosius smetonin?s kartos mones.

Koks J?s? poi?ris ? tai, kad daug moni? danai pagalbos kreipiasi ne ? Diev?, bany?i?, bet ? ?vairiausius b?r?jus, astrologus, bioenergetikus?

?ia lyg ir gal?tume pasteb?ti, kad su dvasingumu susij? dalykai tarsi n?ra itrinti i tautie?i? s?mon?s. Juk vis labiau populiar?ja visokio plauko ezoteriniai reikiniai. Vadinasi, paslaptis, mitikumas, potyriai, santykis su kakuo neap?iuopiamu dar traukia mones.

Ta?iau susiklosto panai situacija, kaip su greito maisto ukandin?mis: ?pranti kimti m?sainius, nuo kuri? sveikata prast?ja, bet nuo j? darosi sotu, ir darovi? racione nesinori…

Tad ir dvasin?je plotm?je tikr? maist? pakeit? pusgaminiai. Tod?l reik?t? klausti, ar taip n?ra tod?l, kad mon?s papras?iausiai nepa?sta Dievo, nepa?sta savo tik?jimo turinio. Kitaip tariant, pats Dievo vaizdinys neturi asmens bruo?, kas lemia gyvo, tikro asmeninio ryio su Dievu ir maldos nereikalingum?.

Juk bendravimas su abstrak?ia dievybe, kakokia j?ga, beasmenine energija gali b?ti tik fragmentikas ir epizodinis. ?ia susiduriame su tikru problem? kamuoliu, kuriame susipyn? pastoracijos, teologijos, sielovados klausimai. Ir visi be iimties krik?ionys yra atsakingi
u tai, kad tokiam ikreiptam Dievo vaizdiniui neb?t? vietos nei vieame, nei priva?iame bany?ios gyvenime. Turime iekoti tikr? dvasingumo patir?i?, nes visa kita yra tik bedvasio gyvenimo apraikos.

Kaip J?s manote, koki? ?tak? daro kitos religijos, sektos iandieniniam mogui?

Pirmiausia nor??iau priminti apatal? Pauli?, kuris labai aikiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie mon?s atkris nuo tik?jimo, pasidav? klaidinan?ioms dvasioms ir demon? mokslams, veidmainingiems melo skelb?jams.

Dabartiniu metu daugyb? sekt? ir pseudoreligini? grupi? propaguoja iskirtines ideologijas ir gyvenimo b?dus. iandienin? modernioji Vakar? civilizacija nepaj?gia patenkinti moni? dvasini? poreiki?. Taip pat suma?jus tradicini? bany?i? ?takai upildyti vakuum? si?lydami savo prek? veriasi ?vair?s nauji religiniai jud?jimai. Nesiekdami nei ypatingo tikslumo, nei pilnumo ?vairiais iuolaikiniais b?dais ie jud?jimai stengiasi patenkinti moni? dvasinius poreikius. iais metodais daniausiai suviliojami tie, kurie neino, kad situacijos yra s?moningai inscenizuojamos ir net nenutuokia, kad j? atvilgiu yra taikomi special?s verbavimo, atvertimo, apmokymo metodai. Uverbuotas pagal dar neaiki? sistem? mogus yra ?vedamas ? sektos gyvenim?, tik palaipsniui atskleidiant, kas yra tikrasis sektos eimininkas. Perama grup?s doktrina, gatavi problem? sprendimai, reikalaujama bes?lygikai paklusti sektos vadovui. Siekiama uverbuot?j? atskirti nuo bet kokios iorin?s informacijos ar ?takos (draug?, giminai?i?, eimos ir pan.).

Norintys palikti bendrij? danai terorizuojami dvasikai ir psichologikai. Asmens pasiprieinimas ir valia palauiami taikant tam tikrus metodus, pvz., ver?iant nepaliaujamai medituoti, vartoti vienpusik? maist? ir pan. Nariai paprastai ver?iami perleisti savo materialin? tur? sektai arba grup?s turt? didinti u menk? atlyginim?, dirbant tam tikrose ?staigose. Rezultatas: santykis su ioriniu pasauliu paeidiamas, sugeb?jimas m?styti ir susikaupti silpsta, pasaul? toks mogus suvokia pagal schem? arba draugas, arba prieas, isivysto psichologin? priklausomyb? nuo grup?s ir jos vadovo. Patar?iau pirmiausia saugotis moni?, turin?i? paprastus atsakymus ar sprendimus sud?tingoms io pasaulio problemoms.

Vis daniau apie Lietuv? sakoma, kad mes isivaik?iojanti tauta. Tauta, ne tik isiadanti savo krato, bet ir tik?jimo. J?s? pam?stymai apie tai…

Danai tenka gird?ti jaun? moni? odius: K? man dav? Lietuva, kad a j? myl??iau? Mano t?vyn? ten, kur a galiu gerai udirbti, kur man tikrai patogu gyventi… Tikrai negalime smerkti i? jaun? moni?. Nes j? norai teis?ti, nes kiekvienas mogus turi teis? ? sot? ir or? gyvenim?. Kiekvienas turi teis? tok? gyvenim? s?iningai usitarnauti. Manau, kad emigracija tai ir m?s? valstyb?s nuvertinan?ios m?s? mog? problema. D?l tik?jimo… Kaip beb?t? paradoksalu ir keista, ivyk? mon?s, jausdami didel? savo krato ilges?, buriasi ? bendruomenes ir susib?rimo vieta danai b?na to krato bany?ia.

Kita vertus, blogai, kai materialios vertyb?s suabsoliutinamos ir statomos mogaus gyvenime ? pirm? viet?. Nes tikrai ne visk? gyvenime lemia pinigai. Juk ir turtuoli? namuose kan?ia ir nusivylimas yra danas sve?ias. Matyt, problema gl?di daug giliau tur?tume dr?siai ? j? pavelgti. Tur?tume klausti, ar smulkmenikai matuojantis naud? ir atlyg?, turi dvasios laisv?s patirties, gavo atsakingos nesavanaudikos meil?s pamatus. Kakur teko gird?ti vieno kunigo pasakojim? apie paprast? nuoirdiai nustebus? kaimo mog?, kuris sak?: kiek
prisimenu, visada buvo nelengva udirbti duonos k?sn?. Sunkai dirbo mano t?vai, seneliai, a pats. Ta?iau tas vargas buvo kakoks ventas, prasmingas. Prakaitu udirbtas k?snis skanus. Po sunki? darb? atvangos valandos diaugsmingos. Gyvenimas pilnas vert?s ir prasm?s. Kas atsitiko m?s? vaikams? Jie vain?ja gerais automobiliais, turi daug daikt?, kuri? mes net nepainojome. Ta?iau nuolat girdiu, kad jiems sunku gyventi. Jie pavarg? ir nusivyl?.

Dievas n?ra abejingas mogaus alkiui, k?no poreikiams, ta?iau Jis suteikia teising? tvark?. Kai jos nesilaikome, rikiuodami siekius ir tikslus, kai gyvenimo prasm?s motyvai apver?iami emyn galva, griaunama ir materialini? g?rybi? sritis. Diev? nust?mus ? al?, lunga ir tariamas saugesnis kasdienis patogumas ir saugumas.

Kas jums kunigyst? pareiga, gyvenimo b?das, galimyb? save ireikti ar kakas kita?

Manau, kad kunigyst? yra paaukimas, kuris talpina savyje visk?, k? j?s ivardijote.

J?s teikiate sakramentus, lankote parapijie?ius, ligonius, palydite tikin?iuosius aminyb?n, r?pinat?s bany?ios pastatais bei parapijos namais ir atliekate daug kit?, mums, eiliniams parapijie?iams nematom? darb?. Kaip J?s susp?jate ir kas Jums teikia stipryb?s?

Su Dievo pagalba viskas yra ?manoma. Stipryb?s teikia asmenin? malda, Eucharistijos ventimas, kunig? rekolekcijos ir, inoma, bendravimas su parapijie?iais.

Ar turite laiko bent minimaliam asmeniniam gyvenimui?

Laiko sau iek tiek yra turiu vien? (s?lyginai) ieigin? dien? per savait?.

Ar turite hob? ir koks jis?

Mano hobis ventojo Rato studijos ir… vejyba. Deja, pastarajai laiko galiu skirti vis maiau, nes likau vienas kunigas parapijoje, tod?l meker? di?va nuo pavasario.

K? gal?tum?te pasakyti jauniems mon?ms, besiruoiantiems pasirinkti kunigo keli??

Dr?siai eiti savo paaukimo keliu, statyti savo gyvenim? tiesiog ant Kristaus Uolos, nebijoti iandienos i?ki?.

Ar laikui atsisukus atgal, J?s pasirinktum?te t? pat? keli??

Taip.

J?s? palink?jimai raseinikiams…

Gyvename laikmetyje, kuris yra atsigr??s ? ior?: reklamos, skamb?s odiai, piktos reakcijos, baisus tempas, sumi? tiesa ir melas. Jie atima galimyb? pamatyti tai, kas svarbiausia, kas ?kyriai ir garsiai ner?kia, kas br?sta tyliai ir tvirtai, remiasi ? aminuosius dalykus. B?damas sukurtas pagal Dievo paveiksl?, mogus labai danai jau?iasi pasiklyd?s ir vienias keleivis em?je, jei nebendrauja su savo K?r?ju. Tikrai neutenka inoti, kad yra Dievas. Neutenka per ventes dalyvauti v. Miiose, neutenka v?sti religines ventes. Neutenka tarti: Tepadeda man Dievas. mogus turi priimti Diev? ? savo gyvenim? ir patik?ti Jam savo likim?. iam ingsniui reikia dr?sos, nes gyventi su Dievu – tai reikia gyventi Tiesoje. mogus yra bej?gis, jei nepa?sta Tiesos. Jam reikia Tiesos. Tiesos ne apie gamtos mokslus, ne apie astronomij?, bet apie save pat?: kas a esu? Koks a esu? Kur einu? Kod?l a gyvenu? ? iuos svarbius m?s? egzistencijos klausimus mes negalime atsakyti be Dievo. Jei istumsime i savo gyvenimo Krist?, jis virs absoliu?ia tamsa, kurioje greitai pasiklysime. Tik leisdami Kristaus viesai nuviesti m?s? s?ines, atrasime Ties?, kuri mus padarys laisvus, kaip sako ventasis apatalas Paulius. mogui reikia ir ramyb?s. Tik ne tos, neapibr?tos, nesutrikdyto proto ramyb?s, bet tos, kuri ivaduot? nuo vis? nerim? kelian?i? konflikt? ir lugusi? vil?i?. Reikia sielos ramyb?s. Kuri? gali dovanoti vienas Dievas. A jums palieku ramyb?, duodu jums savo ramyb?. Ne taip a j? duodu, kaip j? duoda pasaulis, sako Kristus (Jn 14, 27). Tik i ramyb? ilieka per visus gyvenimo sunkumus. Parapijie?iams nor??iau palink?ti: velgti ? Krist?, ? Jo dievik? veid?, ? Jo akis, sutinkan?ias mus ir lydin?ias mus per vis? m?s? gyvenim?. Jis yra m?s? Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Jis mus dr?sina ir kvie?ia eiti su Juo. Priimkite J?z? ? savo gyvenim? ir b?kite laimingi. Igirskite Kristaus raginim?: Myl?kite vienas kit?, kaip a jus kad myliu. (Jn 15, 12)

Gyvenimo keliu vieni einame didesniais ar maesniais b?reliais, kiti poromis, treti po vien?…

Kunigas Vytautas eina vienas, bet ne vienias su juo yra Dievas. Dievas, kuris (priklausomai nuo to, kokie pavojai slypi kelyje) kartais pakelia ant rank? ir nea, kartais tiesiog eina alia, kartais u rankos palaiko ar prilaiko. Kaip ir mus visus, Juo tikin?ius. Ir tegu taip b?na visada…

1 Komentaras

  1. T?tis

    2011-12-02 15:44

    Gabrielis ir Irena.