Laisvalaikis Raseiniuose

Žiniasklaidoje pranešama, kad vis daugiau jaunų žmonių nusivilia gyvenimu Lietuvoje. Kaip rodo statistika, Lietuvos emigrantai yra vieni iš jauniausių Europos Sąjungoje. Šiuo metu kas trečias iki 25 metų šalies gyventojas neturi darbo.

Neviltis. Nėra turiningo laisvalaikio. Socialinė atskirtis. Kas toliau? Juk jie – jauni, energingi, žvalūs, veiklūs, originalūs…Tokius jaunus žmones įsivaizduoja suaugusieji. Dažnai tėvai sako: „Kaip tu gali liūdėti? Juk dabar tavo jaunystė, nėra jokių problemų, viskas privalo klostytis puikiai”. Deja, jauni žmonės dažnai susiduria su įvairiausiomis problemomis. Jaunimui pereinamajame laikotarpyje kyla nemažai psichologinių problemų, susijusių su integravimusi į visuomenę, perėjimu iš vieno brandos tarpsnio į kitą.

Vis dėlto, ko trūksta Raseinių jaunimui? Kokiomis mintimis gyvena  jauni žmonės? Sutiktų jaunų ir solidesnio amžiaus pašnekovų klausiau to paties: 1) kaip manote, ar Raseinių jaunimas turi galimybes turiningai praleisti laisvalaikį? 2) ar valstybė (jos institucijos) pakankamai dėmesio skiria jaunimo problemoms? 3) ką jūs padarytumėte dėl jaunimo, jei būtumėte valdžioje?

Edgaras Juška,  Raseinių kultūros centro renginių organizatorius: [1]

- Iš dalies turi – Kultūros centras organizuoja renginius, Meno mokykla, kitos institucijos dirba. Bet tik iš dalies… O dėmesio tikrai trūksta, ir be lėšų čia nieko nepadarysi. Kažkodėl jaunimo renginiams lėšos dabar visiškai neskiriamos. Todėl apie kokią valstybės politiką jaunimo atžvilgiu galime kalbėti? Manau, kad Raseiniuose reikia įkurti jaunimo užimtumo centrą, kokie yra kituose rajonuose. Tokie centrai veikia demokratiškai, ugdo jaunimo pilietiškumą, suteikia platesnes galimybes jaunimo saviraiškai.

Vytautas Barevičius, AAS „Gjensidige Baltic“  Lietuvos filialo Raseinių agentūros vadovas:

- Nėra daug tų galimybių Raseiniuose. Nors gal vienareikšmiškai taip ir nederėtų atsakyti. Yra jaunimo, kuris domisi sportu, kultūra. Aš pats, kaip stalo tenisininkas, galiu pasakyti, kad prieš keletą metų vienas kitas vaikinas ateidavo į mūsų klubo patalpas pasitreniruoti. Dabar tokių nėra. Šiaip tie, kurie nori, suranda kažkokių galimybių, bet tokių žmonių yra nedaug. Manau, kad valstybė apskritai neskiria dėmesio jaunimui. Valstybės politikai turi savų bėdų Seime, ministerijose. Šių dienų nepriteklius atsiskleidžia baisiomis pasekmėmis. Pažįstu daug jaunimo, kuris išvažiuoja į užsienį. Valstybei nebeįdomu. Valstybė net mokslo srityje skriaudžia studentus, nors deklaruoja tarsi viskas būtų gerai. Vėlgi, grįžkim prie meno, sporto, kur jaunimo užimtumas turėtų būti akivaizdus. Jo šiandiena nėra – tiek Raseiniuose, tiek ir kituose miestuose. Būdamas valdžioje duočiau kelią veiklai,  visgi reikia jaunimui klubo, nes nėra mūsų mieste vietos, kur jaunimas galėtų rinktis, išskyrus komerciniais pagrindais veikiančias įmones. Kažkodėl niekam tai nerūpi.

Živilė [2] Žalabinaitė, Šaltinio vidurinės mokyklos mokinė:

- Man atrodo, kad Raseiniuose nėra sąlygų ir nėra vietų, kur jaunimas galėtų susitikti ir pasidalinti bendrais interesais, kažką kurti, užsiimti bendra veikla. Manau, kad jaunimo problemoms mūsų mieste skiriama nepakankamai dėmesio. Jei būčiau valdžioje, tai stengčiausi sukurti tokią bendrą vieną erdvę, kur jaunimas galėtų susirinkti, pasidalinti savo nuomonėmis, pabendrauti. Šiuo atveju aš mažiau dėmesio ir lėšų skirčiau, mano nuomone, tokiems mažiau reikšmingiems dalykams, kaip aplinkos tvarkymui ir panašiai.


Laura Žemaitytė, Živilė Saunorytė, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos gimnazistės: [3] [4]

- Renginiai gimnazijoje vyksta, tačiau mieste jaunimui niekas neorganizuojama, išskyrus „L klubą“. Trūksta renginių, susibūrimo vietų.

Norėtųsi naujų sumanymų, projektų. Galėtų būti kokie nors „Idėjų bankai“, kur jaunimas pats galėtų teikti pasiūlymus. Žinoma, kartais ir patys jauni žmonės nerodo iniciatyvos. Dėmesio išties nejaučiame.

Būnant valdžioje minėtas problemas ir spręstume.

Ilona Lukošiūtė, Raseinių vaikų lopšelio – darželio  „Liepaitė“ darbuotoja:

- Jaunimas sąlygų beveik neturi. Laisvalaikiui lieka tik kavinės. Diskotekos, sportas yra užmesti. Aišku, kad dėmesio trūksta – nėra nieko, todėl apie kokį turiningą laisvalaikį galime kalbėti? Mokykla ir viskas, o dirbančiam jaunimui dar blogiau. Pirmiausia reikėtų sužinoti, ko pačiam jaunimui reikia, bet ir taip aišku, kad tiek sportinės, tiek kultūrinės veiklos trūksta. Kinas kaip ir miręs. Nieko…

Vaidas Laurynas, „L klubo“ vadovas:

[5]- Pasakysiu trumpai, paprastai… Kas ieško turiningo laisvalaikio – tas suranda. Kas neieško ir eina, kaip sakoma, „šunkeliais“ – tam nieko ir nereikės. Ar pas mus – klube, ar sporto varžybose, koncertuose, norint, visada galima surasti kažkokią laisvalaikio praleidimo formą. O kiek valstybė bedėtų pastangų, lėšų, dėmesio ir t.t. į tuos jaunimo reikalus – tiek bus per mažai. Visada visko būna per mažai, nes kiek yra žmonių, tiek yra ir nuomonių. Jei koks nors projektas bus pavykęs, tai visviena, kažkam jis nepatiks, kažkas jį norės sukritikuoti,  norės kažko kito ir panašiai. Šiaip nemanau, kad būdamas valdžioje kažką „stebuklingo“ nuveikčiau. Šiuo atveju – atsakymo nėra.