Lankomoji prie�i?ra patik?ta aferistei?

Nijol? PETRO�I?T?
Nueidami nuo vald�ios, rajono socialdemokratai paki�o kiaul? ir patiems silpniausiems � lankomosios prie�i?ros darbuotoja ?darbino labai abejotinos reputacijos Danut? �ekien?, paskui kuri? jau vilkosi juodas �leifas.

Informavo Savivaldyb?

Praeit? met? gale, gruod�io 13 dien?, rajono Savivaldyb?s administracijos direktorius gavo Jaunimo gatv?s gyventojos Editos Laurynavi?ien?s pra�ym?, raginant? �atkreipti d?mes? ? Danut? �ekien? ir jos darb?.� Parei�k?jos nuomone, D. �ekien? negalinti dirbti tokio darbo, nes ji u�siimanti aferomis. �Man ji yra skolinga 17 t?kst. lit? ir j? piktavali�kai negr?�ina. Kol paskolinau jai pinigus, ji man ne�? ?vairius dokumentus, kurie priklaus? ka�kokiam �mogui, sak?, kad greitu laiku ta moteris juos jai perra�ys ir namas priklausys jai, tada ji man gr?�ins skol?.� E. Laurynavi?ien? teig? mananti, kad D. �ekien? gali b?ti apgavusi ne vien? senuk?, jei su ja �itaip gal?jo pasielgti. U� tai ir pra�? atkreipti Savivaldyb?s vadov? d?mes?, nes tokie darbuotojai kaip D. �ekien?, moters manymu, negal?t? dirbti socialiniais darbuotojais, o ypa? su senais, ma�ai ra�tingais, nebeprimatan?iais �mon?mis, nes tokie jie � tikras lobis aferistams.
Prie savo pra�ymo Savivaldyb?s administracijos direktoriui moteris prid?jo ?siteis?jus? Raseini? rajono apylink?s teismo sprendim? apie skolos priteisim? i� D. �ekien?s bei antstoliams atiduot? Vykdom?j? ra�t?.

Kai pa�ad? netes?jo

E. Laurynavi?ien? �Alio, Raseiniams� pasakojo, kad D. �ekien? i� jos 15 t?kst. lit? pasiskolino 2008 met? gruod�io 3 dien?. Pasiskolino trumpam, kaip tikino D. �ekien?, kol senut? perra�ys jai nam?. Edita mano, jog D. �ekien? j? auka buvo nusi�i?r?jusi ne atsitiktinai, nes �inojo, kad Edita yra neseniai gavusi kompensacij? u� patirt? skriaud?. Pinig? D. �ekienei prireik? b?tent tiek, kiek Edita j? tur?jo. �Sveikas protas sak?, kad nereik?t? skolinti pinig?, bet ji taip mok?jo pra�yti, taip geb?jo suokti, visais �ventais, mirusiais ir gyvaisiais prisiekin?ti apie greit? gr?�inim?, kad a� tiesiog neatlaikiau.� E. Laurynavi?ien?, matydama,� kad D. �ekien? delsia gr?�inti skol?, pareikalavo, kad ji skol? patvirtint? bent skolos ra�teliu. D. �ekien? tai padar? 2009 met? gegu�?s 13 dien?, kartu ?sipareigodama visus pinigus gr?�inti per bir�el?. Dar 1000 lit? ji ?sipareigojo prid?ti u� tai, kad laiku neatsiskait?, ir kad skolos gr?�inimo klausimas neatsidurt? teisme.
Bet ?jo bir�eliai, o D. �ekien? su skola neskub?jo. E. Laurynavi?ien? sako, kad D. �ekien? ?m? jos vengti, o nety?ia susitikusi � u�gaulioti. Tada ji prad?jusi su ja bendrauti ra�tu. O kai tapo akivaizdu, kad D. �ekien? j? tik u� nosies ved�ioja, kreip?si ? teism? d?l skolos i�ie�kojimo. Teismas i� D. �ekien?s priteis? E. Laurynavi?ienei 15 t?kst. lit? skolos, 5 proc. dyd�io pal?kanas nuo bylos i�k?limo teisme dienos iki teismo sprendimo visi�ko ?vykdymo ir 1250 lit? bylin?jimosi i�laid?. D. �ekien? teismo pra�? skolos mok?jim? priteisti dalimis, ta?iau teismas, atsi�velgdamas ? tai, kad D. �ekien? negr?�ino ie�kovei net dalies paskolos, man?, jog i�d?styti teismo sprendimo vykdym? n?ra pagrindo. E. Laurynavi?ien? sakosi po teismo pagalvojusi, kad toks �mogus kaip D. �ekien? negal?t? dirbti su lengvai pa�eid�iamais �mon?mis. Jei j?, jaun? ir pasaulio ma?iusi?, �itaip �i�d?r?�, tai k? bekalb?ti apie patiklius galudienius senelius. Tod?l E. Laurynavi?ien? ir para�? tok? informacinio pob?d�io pra�ym? Savivaldyb?s administracijos direktoriui. Bet ji tuomet ne�inojo, kad i� tikr?j? D. �ekien? n? nedirba socialine darbuotoja, o tik taip prisistatin?ja. Tad suprantama, kod?l ji gavo laikinai ?jusio Socialini? paslaug? centro direktoriaus Arvydo Spurgos atsakym?, kad tokia darbuotoja pas juos nedirba.

Administracijos direktorius liep?

Ta?iau rajono Savivaldyb?s admi-nistracija bei Socialini? paslaug? centras, netgi tur?dami �itokios informacijos, netrukus po E. Laurynavi?ien?s persp?jimo D. �ekien?…� ?darbino. Ir ne bet kuo, o b?tent lankomosios prie�i?ros darbuotoja. Socialini? paslaug? centro direktorius A. Spurga labai gerai prisimin? t? atvej?: �Per visur spaud?, kad j? ?darbin?iau. Skambino tarybos nariai, politikai. Net ne?tik?tina, kad d?l toki?, rodos, nedideli? pareig? buvo toks didelis d?mesys. Bet a� atsisakiau priimti. Jau tur?jau ir ?ia j?s? minim?, ir kitokios informacijos apie �i? moter?.�
Bet netrukus, ry�ium su m?s? anks?iau apra�ytu Socialini? paslaug? centro direktor?s Violetos Augustaitien?s teismo sugr?�inimu ? darb?, A. Spurga trumpam �? post? buvo palik?s, o v?l sugr?�?s rado D. �ekien? jau ?darbint?. J?, kaip �iandien i�siai�kinome, ?darbino Socialini? paslaug? centro direktoriaus pavaduotoja Ina Bal?aityt?. Ji sakosi tai padariusi ne savo valia, o buvusio administracijos direktoriaus Liudo Kavaliausko nurodymu, t. y. b?tent to �mogaus, kuriam ra�? E. Laurynavi?ien?.

Sudar?me sand?r?

�? pavasar? su D. �ekiene susitikome ir mudvi. Moteris dievagojosi, jog ji skol? tikrai gr?�ins, kad ji iki �iol netur?jusi darbo, tod?l negal?jusi to padaryti, nes netur?jusi pinig?. Sak?, po rinkim? ateis jai palank?s politikai, ji gaus daug geresn? darb? nei �is (dabar tik buv? svarbu bet kur ?kelti koj?), b?sianti ka�kokio centro direktor?,
nes tai jau jai es? pa�ad?ta ir t. t. O tuomet jau tikrai su skolomis atsiskaitysianti. Ir labai krimtosi, kad po m?s? para�ymo jai gal? b?ti daug nemalonum?, b?t? sunkiau gauti i�svajot?j? darb? ir pan. Tuomet a� jai pasi?liau sand?r?: sakiau, gr?�ink moteri�kei skol?, o a� apie tai nera�ysiu. Leidau jai pa?iai pasirinkti dat?, iki kada ji paj?gt?
tai padaryti. D. �ekien? pasirinko liepos 1 dien?. Iki tos dienos sak? tikrai atsiteisianti iki paskutinio cento.
E. Laurynavi?ien? d?l tokio sand?rio irgi neprie�taravo. Nors ir nelabai betik?jo D. �ekien?s pa�adais, bet sutiko palaukti.

Juk ne milijonas
Liepa netruko ateiti. Jai ?silingavus, D. �ekienei paskambinau paklausti, ar ji savo pa�ad? ?vykd?. Bet vien?dien ji sak?si negalinti kalb?ti ir pa�ad?jo v?liau pati perskambinti (�inoma, nepaskambino), kit? dien?, kai v?l paskambinau, ji sak?si norinti su advokatu pasitarti ir rytojaus dien? b?tinai paskambinsianti. Ir v?l nepaskambino. O tre?i? kart? sak?si jau skol? mokanti, bet mokanti tiek, kiek i�galinti. �A� moku per antstolius. �inoma, antstoliai pirmiausiai savo dal? atsiims. Mok?siu dalimis. Ir pal?kanos man nebus skai?iuojamos, nes a� jau moku�, � melavo tiesiai ? akis. Juk teismo sprendime kuo ai�kiausiai para�yta, kad �5 proc. pal?kanos mokamos nuo bylos i�k?limo teisme dienos iki teismo visi�ko ?vykdymo.� Ir d?l mok?jimo dalimis teismas pasisak? vienareik�mi�kai: �Atid?ti ar i�d?styti teismo sprendimo vykdym? n?ra pagrindo�. Bet d?l visa ko pasiteiravau antstol?s Eurikos Rulien?s kontoroje. Deja, ir ?ia melo kojos pasirod? esan?ios trumpos: antstoliams D. �ekien? n?ra pervedusi n? cento. Per t? laikotarp? ji n? karto nebuvo u�?jusi ? kontor? ir net nesiteik? prane�ti, kad jau ?sidarbino.
O bene �iurpiausia yra tai, kad D. �ekien? net nesijau?ia padariusi ka�k? negero: ��mon?s milijon? prisiskolina ir negr?�ina, u� tai nieko neb?na, o ?ia � tik tiek… Vos
keletas t?kstan?i?.� Dar daugiau: D. �ekien? band? guostis, jog E. Laurynavi?ien? su ja labai nepagarbiai elgiasi, labai da�nai jai skambina, reikalauja pinig? ir netgi grasina. Ir k? bepridurti? Nebent priminti liaudies patarl?, kad u� bet koki? past? geriau dantis nuo praradimo apsaugo laiku gr?�intos skolos.
E. Laurynavi?ien? �iandien tri?sia u�sienyje. Svetimam kra�te prakait? lieti moteris priversta tik tod?l, kad jos pinig?liais pasinaudojo nedoras �mogus.