LELIJA

Versija spausdinimui

Viktorija ADOMAITYT?

Stiklinio eero pakrant?j
yd?jo lelija vandens.
Pasmerkta vienatv?s kan?iai,
Ji lauk? savojo rudens.

Kad kuo grei?iau nuvys?iau,
Graiuosius iedlapius numes?iau
Ir saul?s rytme?io nebeivys?iau,
Ubaig?iau gyvenimo kan?ias.

Vir eero stiklinio siaut?
Audra siaubinga ir baisi;
Bangos ir v?jas dau?, drask?
Lelij?, li?din?i? savy…

Nurimus eerui, pakrantei,
Nebeyd?jo lelija vandens.
Patyrus didi? kan?i?-
Sulauk? savojo rudens.

Komentarų nėra