Lesčių bažnyčios altorių paslaptys

Siųsti Versija spausdinimui

Jonas Brigys,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
„Didžiasai altorius medinis, padarytas 1910 metuose vardu Dievo Apvaizdos; papuoštas koliumnomis [kolonomis], stovylomis ir drožiniais paauksuotais, nuteptas. Tabernaculum medinis, nuteptas, dalimis paauksuotas iš oro pusės, ir vidus visas gražiai išauksuotas, durelės jo gražios ir užraktas geras. Apvaizdos paveikslas padarytas iš medžio, visas paauksuotas ir patalpintas aukštai didžiajame altoriuje. Jame patalpintas paveikslas Dievo Motinos Globėjos ir patalpinta V.[iešpaties] Jėzaus stovyla. Altoriaus mensa iš medžio. Ties altoriaus mensa du laipsniu [laipteliai] iš medžio. Didžiojo altoriaus stovis geras.“
Kairėje bažnyčios pusėje stovėjo antrasis altorius – „nukryžiavoto Viešpaties Jėzaus, padarytas 1908 metais; medinis, papuoštas koliumnomis ir paauksuotais drožiniais, nuteptas ir vietomis paauksuotas; jame aukštai patalpintas kryžius nukryžiavoto Išganytojo. Trečiasis altorius dešinėje [bažnyčios] pusėje šv. Juozapo, medinis, padarytas 1908 metais; papuoštas koliumnomis ir paauksuotais drožiniais, nuteptas, vietomis paauksuotas. Jame aukštai patalpintas paveikslas šv. Juozapo, o žemiau Nekalto prasidėjimo Švenčiausios Panelės. To altoriaus stovis geras, išvaizda graži“.
Taip Lesčių bažnyčios altoriai aprašyti 1924 m. bažnyčios inventoriuje, tokius juos matome ir dabar, beveik po 100 metų. Tačiau prieš 200 metų neseniai pastatytos bažnyčios vidus atrodė kitaip.
1820 m. vizitacijos akte pažymėta, kad Lesčių bažnyčia pastatyta 1789 m. gegužės 20 d. – tai ypač svarbi detalė, leidžianti datuoti jos istorijos pradžią. Minima, kad bažnyčioje buvo trys altoriai. Didysis medinis, staliaus darbo – taigi naujas – altorius nudažytas juodai. Pirmajame jo tarpsnyje buvo garbinamas Švenčiausiosios Mergelės Maloningosios paveikslas paauksuotuose mediniuose rėmuose. Už jo tuščia vieta. Antrajame tarpsnyje – šv. Antano paveikslas, įtaisytas į nudažytus rėmus.
Antrasis ant lentų iliuziškai tapytas altorius dviejų tarpsnių. Pirmajame tarpsnyje mediniuose dažytuose rėmuose naujas nukryžiuoto Jėzaus Kristaus figūrą vaizduojantis paveikslas, o antrajame šv. Ignoto (Lojolos) atvaizdas.
Trečiasis taip pat ant medinės mensos įrengtas ir ant lentų iliuziškai tapytas altorius. Pirmajame jo tarpsnyje buvo Nekaltai Pradėtos Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas. „Už jo“ auksuotais ir sidabriniais apkaustais ant drobės tapytas Dievo Motinos Čenstakavos Marijos paveikslas. Antrajame tarpsnyje naujas šv. Apolonijos paveikslas. Iš akte pateiktų žinių galima spėti, kad per prabėgusius 15 metų buvo įrengtas naujas didysis altorius, nes neminima, kad jis buvo iliuziškai tapytas. Taip pat įsigyti nauji II altoriuje buvę Jėzaus Kristaus, o III altoriuje – šv. Apolonijos paveikslai.
Kodėl Lesčiuose atsirado Jėzaus Nazariečio statula? Šio Jėzaus Kristaus katalikiškoje ikonografijoje Jėzaus Nazariečio pavadinimą įgavusio meninio atvaizdo paplitimą LDK tyrinėjusi Regimanta Stankevičienė rašo, kad 1614 m. Ispanija Šiaurės Afrikoje užėmė arabų gyvenvietę Mamorą ir įkūrė Užjūrio šv. Mykolo [Arkangelo] fortą. Po kurio laiko čia pastatyta bažnyčia sudegė ir iki 1667 m. pastatyta nauja, į ją iš Ispanijos kapucinų vienuoliai atgabeno vadinamąją rengiamąją stovinčio Jėzaus figūrą. 1681 m. menkai apsaugotą fortą be kovos užėmė arabai. Gubernatorius ir kunigai buvo paleisti ir grįžo į Ispaniją, tačiau kiti žmonės ir bažnyčioje buvę turtai buvo išgabenti į naująją Maroko sostinę Meknesą. Čia šventieji krikščionių atvaizdai buvo išniekinti: tampyti gatvėmis, o stovinčio Jėzaus statula įmesta į „liūtų duobę“.
Ispanijoje basųjų trinitorių vienuolija surengė rinkliavą išpirkti arabų nelaisvėje likusius 211 krikščionių, taip pat pagrobtus šventųjų atvaizdus ir kitus kulto objektus. Išpirkimo aktas įvyko 1682 m. sausio 28 d. Liūtų duobėje pabuvusią Jėzaus statulą trinitoriai pasiliko, ją pastatė viename iš savo bažnyčios Madride altorių. Čia statula imta gerbti kaip maloningas Išganytojo atvaizdas, pagarsėjęs stebuklais. Trinitorių išpirktoji statula kartais vadinama Madrido Jėzumi. XIX a. dėl atvaizdą globojusios šeimos jai prigijo Medinaceli`ų Jėzaus Nazariečio pavadinimas, tačiau nuo atsidūrimo Madrido trinitorių šventovėje ji dažniausiai vadinama Jėzumi Nazariečiu. Taip susiformavęs Jėzaus Nazariečio kultas plito įvairiomis pamaldumo formomis, pvz., atvaizdui statytos koplyčios ir altoriai.
1700 m. birželio 8 d. Vilnių pasiekė iš Romos atsiųsta naujai Antakalnyje statomos trinitorių bažnyčios didžiajam altoriui skirtos Jėzaus Nazariečio statulos galva ir rankos. Vilniuje išdrožtas figūros korpusas ir kiti elementai. Iš čia Jėzaus Nazariečio kultas bei jo atvaizdai plito po Lietuvą, o XIX a. pirmojoje pusėje, o gal dar XVIII a. pabaigoje, pasiekė ir Lesčius. Pagal R.Stankevičienės surinktus duomenis, vien dabartinio Raseinių rajono teritorijoje Jėzaus Nazariečio atvaizdai užfiksuoti 9 bažnyčiose.
Per prabėgusius šimtmečius bažnyčioje įvyko nemažai pokyčių, ne kartą keitėsi altoriai, tačiau iki šiol liko mįslė, kodėl dabar į Lesčių bažnyčią susirinkę parapijiečiai didžiajame altoriuje nemato Jėzaus Nazariečio statulos. Galimas atsakymas – todėl, kad 1962 m. statula perduota muziejui. Tačiau prieš metus pradėjus tyrinėti altorių paaiškėjo, kad vieta už Dievo Motinos paveikslo nėra tuščia. Nežinia kiek metų (tikriausiai nuo XX a. vidurio) altoriaus paveikslas nebuvo judinamas ir buvo neaišku, kas yra už jo. Tikėkimės, kad ši mįslė bus įminta rugpjūčio 2 d., tradicinių šv. Ignoto atlaidų metu, kai tikintieji išvys, ką slepia altorius. Tačiau įminus vienas mįsles iškyla kitos – kaip rašėme aukščiau, senuosiuose bažnyčios inventoriuose minima, kad buvo keičiamas ir trečiojo altoriaus paveikslas…
Lieka tik viltis, kad iškilmės nesugadins koks nors koronos viruso protrūkis ir bent viena mįsle Lesčiuose liks mažiau.

Komentarų nėra