Lietuvos S?j?dis prie 30 met? atliko savo misij?
Kaip greitai pra?jo 30 met? nuo tada, kai m?s? karta visa galva pasin?r? ? Lietuvos ivaduojam?j? jud?jim? S?J?D?. Baltijos tautos pasinaudojo imperijos nusilpimu ir pirmai progai pasitaikius pareik?, kad trokta b?ti laisvos. M?s? tauta tam buvo pasirengusi, nes 80-ajame deimtmetyje, po partizaninio karo, kuriame neteko geriausi? savo s?n? ir dukr?, po masini? trem?i?, kai Lietuvoje ?sivyravo baim? ir depresija, jau buvo uaugusi nauja karta, pasiruousi v?l pakilti ? kov? d?l Lietuvos laisv?s.
Lietuvos S?j?dis gim? 1988 m. birelio 3 dien? Moksl? akademijoje tik d?ka jaun? Vilniaus mokslinink?, architekt? ir filosof?, kurie nepaleido mikrofono tol, kol nebuvo prad?ta rinkti Lietuvos Persitvarkymo S?j?dio iniciatyvin? grup?. Vienas i j? Art?ras Sku?as, sekdamas XIXXX a. Lietuvi? Tautiniu S?j?diu ir Lietuvos laisv?s kovos s?j?diu (1949 m.), Lietuvos atgimimo frontui pasi?l? suteikti S?j?dio vard?. Tai jis po Lietuvos Nepriklausomyb?s Atk?rimo Akto paskelbimo 1990 m. kovo 11 dien? jau kit? dien? kreip?si ? mus, s?j?die?ius, d?l pirm?j? savanori? registravimo starto, nes visi supratome, kad be savos kariuomen?s neapsiginsime, neisivaduosime. Pirmaisiais savanoriais tapo aktyviausias S?j?dio jaunimas.
Po dviej? m?nesi? S?j?dis atkeliavo ir ? Raseinius. Vienas aktyviausi? Raseini? s?j?die?i? Alvydas Pe?iulis savo atsiminimuose rao: Raseini? krate S?j?dio veikla prasid?jo Ariogaloje. Antanas Vizbaras su Rimanto agdavi?iaus pagalba 1988 m. liepos 27 d. organizavo susirinkim? Ariogaloje. Tada buvo ?kurta Lietuvos Persitvarkymo S?j?dio Raseini? rajono iniciatyvin? grup?. inoma, be Arvydo Juozai?io pagalbos tai neb?t? ?vyk?. Jis buvo atvyk?s ? pirm? susirinkim?, sak? kalb?. O mon?s j? jau buvo gird?j? i miting? Vilniuje. Jis ir tapo Raseini? rajono S?j?dio kriktat?viu. Labai greitai, rugpj??io 27 d., ?vyko didelis mitingas Maironio t?vik?je. Sve?iais buvo, kiek pamenu, raytojai Vytautas Petkevi?ius, Marcelijus Martinaitis. Taip pat dalyvavo ir A.Juozaitis. Mitingas pavyko. Dar niekada Maironio t?vik? nebuvo sulaukusi tiek sve?i?.
1988 m. pabaigoje Raseini? S?j?dio taryba nutar?, kad reikia tur?ti savo laikrat?. Pirmasis Dubysos numeris i?jo 1988 m. gruodio m?nes?. Laikra?io gyvenimu r?pinausi a. Esame labai d?kingi tuometiniam Naujo ryto redakcijos kolektyvui, su kuriuo artimai bendradarbiavome rengdami straipsnius spausdinimui, spaustuv?s darbininkams, o ypa? lauytojui Alfonsui Jociui, jis Dubysai pad?davo po darbo, kartais Girkaln? pasiekdavo p?s?iomis ten gyveno. Ne vien? numer? teko ir man pa?iam rinkti savaitgaliais. Didiausia problema buvo popierius. Ne vienam numeriui yra tek? j? nupirkti ir u savo pinigus. inoma, m?s? laikratis nebuvo profesionalus, ta?iau tikiu, kad Dubysa padar? savo teigiam? darb?. Vietiniai mon?s suprato, kad ir m?s? rajone kai kas vyksta. inojo naujienas, artimas jiems.
Kadangi S?j?dis spaudiamas Lietuvos laisv?s lygos vis aikiau ir tvir?iau prad?jo pasisakyti u visik? Lietuvos nepriklausomyb?, tai Lietuvos komunist? partija, vadovaujama Algirdo Mykolo Brazausko, pasiduodama KGB spaudimui periodikai pabandydavo udrausti S?j?dio spaud?, savo komunistin?je Tiesoje skelbdavo S?j?d? ir S?j?dio aktyvistus smerkian?ius straipsnius. Paprastai tai vykdavo po S?j?dio organizuot? akcij?: 1988 m. gruod?, kai S?j?dis pareik?, kad Soviet? S?jungos konstitucija Lietuvoje negalioja, po Vasario 16-osios min?jimo 1989 m., kai S?j?dis Kauno muzikiniame teatre pri?m? Nepriklausomyb?s deklaracij?, ir po 1989 m. rugpj??io 23 d. Baltijos kelio, kuriame Lietuvos komunist? vadovai nedalyvavo, nors pra?jus daug met? melavo, kad dalyvavo.
1988 m. gruodio m?n. Lietuvos komunistai nusprend? udrausti pagrindin? Lietuvos S?j?dio laikrat? S?j?dio inias. Tuomet A.Pe?iulis pasi?l? slapta atspausdinti S?j?dio inias Raseini? spaustuv?je. Apie tai A.Pe?iulis rao: Giliai atmintin ?sir?? S?j?dio ini? priedo spausdinimas. is laikratis buvo ileistas 1988 m. prie pat v. Kal?das. Laikra?io vedamasis buvo kardinolo Vincento Sladkevi?iaus sveikinimas Lietuvai v. Kal?d? proga. KGB kak? nujaut?. Vilniuje S?j?dio ini? leidimas buvo sustabdytas. Visi atsisak? jas dauginti. Por? dien? prie Kal?das ? Raseini? Raid?s spaustuv? atvyko S?j?dio aktyvistai Laima Juozaitien?, Antaliept?s klebonas Algirdas Dauknys, poetas Vaidotas Daunys, raytoja Jurga Ivanauskait?. ie mon?s buvo pasiry? dar kart? paguosti Lietuv? inia, kad S?j?dis gyvas ir jo odis egzistuoja. Paruoti laikrat? parayti, surinkti ir atspausdinti reik?jo per 2 paras. S?j?dio ini? priedas tur?jo ieiti 10 t?kst. egzempliori? tirau. Tai buvo labai daug m?s? maytei spaustuvei. Jei pamenat, Naujas rytas ieidavo 13 t?kst. egzempliori? tirau. Ketvirtadien? laikratis tur?jo b?ti Vilniuje. Ikilo klausimas, kaip j? ten nugabenti. Bijojome, kad leidinys neb?t? konfiskuotas. Dal? laikra?io pagaminome ir ive?me ? Vilni? jau tre?iadien? vakare. Likusi? dal? ketvirtadien? ryte ?d?jome ? marrutin? autobus?, kuris vyko ? Vilni?. Pasisek?. Ketvirtadien? S?j?dio ini? priedas buvo dar padaugintas Vilniuje ir kiek galima grei?iau iplatintas Lietuvoje. Prisimenu, tre?iadien?, spausdinant laikra?io antr?j? pus?, spaustuv? netik?tai aplank? Glavlito atstovas (Maskvos cenzorius). Patikrino spaustuv?s darb?. ?sivaizduokit pad?t? spausdinimo mainoje sukasi nelegalus laikratis. Glavlito atstovas prieina prie mainos, pasisveikina su darbininku Vincu, man?s klausia, ar tai Naujas rytas, a patvirtinu, kad taip. Jis lyg niekur nieko nusisuka ir ieina. Likau nesuprat?s, kas dedasi. Nejaugi jis patik?jo manimi, net nepasii?r?j?s ? usakymo numer?…
Be moni? auk? mes niekaip neb?tume pad?j? S?j?dio inioms, netur?j? Dubysos. Be galo esame d?kingi ilgame?iam Raseini? klebonui viesios atminties Vytautui Griganavi?iui, kuris Dubysos leidimui kas m?nes? paaukodavo po 1 000 rubli?, ir ariogalikei Genutei Dapkienei, ji tvark? m?s? buhalterij?.
Kadangi jau buvau aktyviai ?sitrauk?s ? iauli? miesto ir Raseini? rajono S?j?dio veikl?, tur?jau patirties rinkimuose ? LTSR Auk?iausiosios Tarybos vakuojan?ias vietas, Lietuvos S?j?dio vadovyb? man?s papra? tapti Raseini? S?j?dio tarybos atsakinguoju sekretoriumi ir sustiprinti Raseini? S?j?dio veikl?: atgaivinti ugesusi? Dubys?, pasirengti Baltijos kelio akcijai ir, svarbiausia, prad?ti rengtis lemiamiems rinkimams ? LR Auk?iausi?j? Taryb?. Tuo metu S?j?dio laikratis Dubysa buvo nustoj?s eiti, Raseini? komunalin?s tarnybos kiekvienos pasitaikiusios sovietin?s vent?s proga Raseinius papuodavo raudonomis v?liavomis. Dabar sunku patik?ti, bet tai vyko 1989 m.
Tap?s Raseini? S?j?dio tarybos atsakinguoju sekretoriumi, vis? pirma kartu su A.Pe?iuliu atgaivinome S?j?dio laikrat? Dubys?. Teko mums patiems daug rayti ir ?kalbin?ti rayti kitus. Vis? savo veikl? nukreip?me akcijos Baltijos kelias pasiruoimui. Visi rajonai Baltijos kelyje stat? iai akcijai ?aminti kryius, tod?l mums taip pat reik?jo k? nors daryti. Laiko buvo lik? tik kelios dienos. ?ia mus igelb?jo kalvis Alvydas Bertulis i Milaai?i?. Jis kryi? nukal? ir pastat? per 48 valandas. Raseini? rajono pastatytas kryius yra labai originalus, tai i metalo nukaltas kryius saulut?, ?tvirtintas ant didiulio lauko akmens. Pasirodo, statydami enkl? Baltijos keliui, pastat?me paminkl? ten uvusiam vienam i Didiosios kovos partizan? apygardos vad? Stiklui. Kas dalyvavo Baltijos kelio akcijoje, niekada jos neumir dalyvius i Raseini? rajono ve? apie 60 autobus?. Tre?dalis j? d?l ne?tik?tin? kam?i?, nes pajud?jo beveik visi Lietuvos mon?s, ustrigo pakeliui ir akcijos vietos nepasiek?.
Art?jo 1990 m. rinkimai ? Auk?iausi?j? Taryb?-Atkuriam?j? Seim?. S?j?diui ?tb?t reik?jo laim?ti rinkimus. Tapti kandidatu ? Auk?iausiosios Tarybos deputatus nuo Raseini? rajono a pasi?liau S?j?dio iniciatyvin?s grup?s nariui fizikui Petrui Vaitiek?nui, jis tuomet buvo atsakingas u S?j?dio bendradarbiavim? su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos Liaudies frontais. Didiausias S?j?dio spaudos platinimo centras buvo ?sik?r?s Fizikos institute P.Vaitiek?no darbo kabinete su intriguojan?iu urau ant dur? K? tu padarei fizikos srityje? NIEKO!
Kadangi P.Vaitiek?no veikla buvo labai aktyvi ir pavojinga, tai prie j? buvo mestos didiul?s j?gos, kad sukompromituot?. Per vien? Lietuvos demokrat? partijos vadov? Sauli? Pe?eli?n? pavyko paveikti Raseini? politinius kalinius ir tremtinius, jie pareikalavo, kad P.Vaitiek?no kandidat?ra b?t? ataukta ir Raseiniuose kandidatu ? AT deputatus ikeltas b?tinai tremtinys. Kadangi politiniai kaliniai ir tremtiniai tuo metu buvo ?takinga j?ga, reik?jo su jais taikstytis. Paeidiant Raseini? rajono S?j?dio konferencijos sprendimus buvo ikeltas Ar?nas Degutis, j? mums pristatyti atve? Me?ys Laurinkus, kuris jau tuomet daug kalb?jo apie fundamentali? kriz? S?j?dyje, o ir dabar, t?sdamas sen? ?prot?, nuolat kalba apie kriz? valstyb?je ir politin?se partijose.
Jeigu ne KGB veikla, Raseiniai b?t? tur?j? signatar?, kuriuo ir dabar gal?t? pagr?stai didiuotis, nes P.Vaitiek?nas buvo ir Lietuvos usienio reikal? ministru, ir vienintelis ES ambasadorius Kryme, kai Rusija i Ukrainos atpl?? Krym?, jis ir dabar aktyviai konsultuoja Ukrainos vadovus, net atstovauja Ukrainai tarptautiniuose forumuose.
KGB aktyviai veik? ir Raseini? S?j?dyje, pavyzdiu gali b?ti kova su a. a. monsinjoru Alfonsu Svarinsku. Kai JAV prezidento R.Reigano reikalavimu monsinjoras 1988 m. liepos m?n. buvo paleistas i lagerio, Vidukl? monsinjor? pasitiko su trispalv?mis. Monsinjoras buvo pritrenktas: j? pasitinka trispalv?s, bet jis tremiamas i Lietuvos. KGB buvo uvaldiusi Vidukl?s S?j?dio grup?. Dalis vidukliki? taip nekent? gr?tan?io monsinjoro, kad po mano straipsnio Dubysoje apie monsinjoro ir JAV prezidento susitikim? nutrauk? ryius su Raseini? S?j?diu. D?l to man teko aikintis prie ?siutusius viduklikius susirinkime. Bet buvo ir yra kita, dr?si Vidukl?, kuri 1983 m. surinko t?kstan?ius para? su reikalavimu soviet? vadovams suteikti laisv? monsinjorui. Apie tai galima paskaityti Lietuvos katalik? bany?ios kronikos 57 tome. Tai be galo dr?s?s mon?s, nes kiekvienam tuomet pasiraiusiam KGB uved? bylas. Soviet? valdia nesiruo? lengvai trauktis. Mes kv?pavome laisve, o KGB ir GRU strukt?ros ruo?si represijoms, sudarin?jo S?j?dio aktyvist? s?raus. Ne veltui Lietuvos laisv?s lygos lyderis Antanas Terleckas sakydavo: Bet kuriuo momentu mes galim atsidurti KGB r?siuose, kur rytais mus kels tautin? giesm?, o stiebuose plazd?s trispalv?s. A.Terlecko odiai visikai pasitvirtino 1988 m. rugs?jo 12 d. per gars?j? banan? bali?, kai soviet? vidaus kariuomen?, vadovaujama lietuvi? vad?, brutaliai sumu? taikius demonstrantus.
Deja, KGB talkininkavo ir dalis lietuvi?, pvz., monsinjor? tard? LTSR prokurat?ros ypating? byl? tardytojas, b?simas signataras Egidijus Bi?kauskas, u tai, kad monsinjoras buvo nuteistas 7 metams lagerio, jis buvo paauktintas pareigose. Prie rinkimus ? LR Auk?iausi?j? Taryb? E.Bi?kauskas labai bijojo, k? monsinjoras pasakys apie savo tardytoj?. Tuomet monsinjoras, kaip tikras krik?ionis, man liep? perduoti E.Bi?kauskui: Jeigu jis, E.Bi?kauskas, s?iningai dirbs Lietuvai, tai monsinjoras neusimins apie skriaud?, kuri? jam padar? stropusis tardytojas. Taigi, sovietai lietuvius disidentus persekiojo, tard? lietuvi? rankomis. Nuo partizaninio karo niekas nebuvo pasikeit?. O buv? tardytojai dabar gauna signatar? rentas.
Taigi, anuomet KGB vadovavo Lietuvos komunist? partija, o kai kurie jos atstovai dabar rao atsiminimus ir aikina, kad ir jie dirbo Lietuvai. tai birelio 14 d. sukaks 30 met?, kai 1988 m. Vilniuje mitinge tremtims pamin?ti nepalauiamas partizanas a. a. Leonas Laurinskas-Li?tas pirm? kart? vieai ik?l? ma? trispalv?, tai A.Brazauskas pareik?, kad kol kabos tas skuduras, jis nekalb?s. Retorinis klausimas: ar tikram lietuviui gali taip apsiversti lieuvis?
Raseini? itos represijos nepasiek?, bet noriu pabr?ti, kad vis? Lietuvos miest? KGB skyri? virininkai, daniausiai lietuviai, i tarnybos imperijai pasitrauk? tik po tragik? 1991 m. sausio ?vyki?. Tod?l visi turime suprasti, kad iki pu?o pralaim?jimo Maskvoje 1991 m. rugpj??io 19 d. visi vaik?iojome peilio amenimis. Euforija trispalvi? j?roje buvo apgaulinga.
Raseini? S?j?dyje teko painti ir kartu dirbti su daugeliu nuostabi? moni?, Lietuvos patriot?, kurie pirmieji Lietuvoje ?m?si partizan? palaik? perlaidojimo. Pirmasis Raseini? rajone tai organizavo Betygalos viesuolis a. a. Antanas Juka. Po to Ariogaloje a. a. Vytautas Smitrius pastat? nuostab? paminkl?. Ir ne tik Ariogaloje, jo pastatytas paminklas Vilniuje yra kol kas vienintelis paminklas Laisv?s kovotojams. Vidukl?je to ?m?si Ildefonsas Garbaliauskas, jis ne tik perlaidojo Vidukl?s krato partizanus, bet ir pirmasis Raseini? rajone pagerb? ir 19191920 m. viduklikius savanorius. Nemak?iuose partizan? palaik? perlaidojim? organizavo Antanas Gir?ys, jis, b?damas eilinis istorijos mokytojas, visiems profesionalams istorikams ?rod?, kad garsieji Pil?nai yra ?ia, Raseini? em?je. Beje, kai kurie i j? ? sunk? A.Gir?io darb? nesig?dija savintis.
Galiu paliudyti, kad beveik visi Raseini? S?j?dio mon?s 1991 m. sausio dienomis bud?jo Sitk?nuose, Vilniuje prie Televizijos bokto ir Auk?iausiosios Tarybos. Dievo apvaizda pad?jo ir mes ikovojome Laisv?, ioje kovoje S?j?dis atliko savo istorin? misij?. Tod?l reikia branginti ir nenuvalkioti io vardo.
Antanas Kliunka,
buv?s Raseini? rajono S?j?dio tarybos
atsakingasis sekretorius
