Lietuvos S?j?dis prieš 30 met? atliko savo misij?

[1]Kaip greitai pra?jo 30 met? nuo tada, kai m?s? karta visa galva pasin?r? ? Lietuvos išvaduojam?j? jud?jim? – S?J?D?. Baltijos tautos pasinaudojo imperijos nusilpimu ir pirmai progai pasitaikius pareišk?, kad trokšta b?ti laisvos. M?s? tauta tam buvo pasirengusi, nes 80-ajame dešimtmetyje, po partizaninio karo, kuriame neteko geriausi? savo s?n? ir dukr?, po masini? trem?i?, kai Lietuvoje ?sivyravo baim? ir depresija, jau buvo užaugusi nauja karta, pasiruošusi v?l pakilti ? kov? d?l Lietuvos laisv?s.
Lietuvos S?j?dis gim? 1988 m. birželio 3 dien? Moksl? akademijoje tik d?ka jaun? Vilniaus mokslinink?, architekt? ir filosof?, kurie nepaleido mikrofono tol, kol nebuvo prad?ta rinkti Lietuvos Persitvarkymo S?j?džio iniciatyvin? grup?. Vienas iš j? – Art?ras Sku?as, sekdamas XIX–XX a. Lietuvi? Tautiniu S?j?džiu ir Lietuvos laisv?s kovos s?j?džiu (1949 m.), Lietuvos atgimimo frontui pasi?l? suteikti S?j?džio vard?. Tai jis po Lietuvos Nepriklausomyb?s Atk?rimo Akto paskelbimo 1990 m. kovo 11 dien? jau kit? dien? kreip?si ? mus, s?j?die?ius, d?l pirm?j? savanori? registravimo starto, nes visi supratome, kad be savos kariuomen?s neapsiginsime, neišsivaduosime. Pirmaisiais savanoriais tapo aktyviausias S?j?džio jaunimas.
[2]Po dviej? m?nesi? S?j?dis atkeliavo ir ? Raseinius. Vienas aktyviausi? Raseini? s?j?die?i? Alvydas Pe?iulis savo atsiminimuose rašo: „Raseini? krašte S?j?džio veikla prasid?jo Ariogaloje. Antanas Vizbaras su Rimanto Šagždavi?iaus pagalba 1988 m. liepos 27 d. organizavo susirinkim? Ariogaloje. Tada buvo ?kurta Lietuvos Persitvarkymo S?j?džio Raseini? rajono iniciatyvin? grup?. Žinoma, be Arvydo Juozai?io pagalbos tai neb?t? ?vyk?. Jis buvo atvyk?s ? pirm? susirinkim?, sak? kalb?. O žmon?s j? jau buvo gird?j? iš miting? Vilniuje. Jis ir tapo Raseini? rajono S?j?džio krikštat?viu. Labai greitai, rugpj??io 27 d., ?vyko didelis mitingas Maironio t?višk?je. Sve?iais buvo, kiek pamenu, rašytojai Vytautas Petkevi?ius, Marcelijus Martinaitis. Taip pat dalyvavo ir A.Juozaitis. Mitingas pavyko. Dar niekada Maironio t?višk? nebuvo sulaukusi tiek sve?i?.“
1988 m. pabaigoje Raseini? S?j?džio taryba nutar?, kad reikia tur?ti savo laikrašt?. Pirmasis „Dubysos“ numeris iš?jo 1988 m. gruodžio m?nes?. Laikraš?io gyvenimu r?pinausi aš. Esame labai d?kingi tuometiniam „Naujo ryto“ redakcijos kolektyvui, su kuriuo artimai bendradarbiavome rengdami straipsnius spausdinimui, spaustuv?s darbininkams, o ypa? „laužytojui“ Alfonsui Jociui, jis „Dubysai“ pad?davo po darbo, kartais Girkaln? pasiekdavo p?s?iomis – ten gyveno. Ne vien? numer? teko ir man pa?iam rinkti savaitgaliais. Didžiausia problema buvo popierius. Ne vienam numeriui yra tek? j? nupirkti ir už savo pinigus. Žinoma, m?s? laikraštis nebuvo profesionalus,  ta?iau tikiu, kad „Dubysa“ padar? savo teigiam? darb?. Vietiniai žmon?s suprato, kad ir m?s? rajone kai kas vyksta. Žinojo naujienas, artimas jiems.
[3]Kadangi S?j?dis spaudžiamas Lietuvos laisv?s lygos vis aiškiau ir tvir?iau prad?jo pasisakyti už visišk? Lietuvos nepriklausomyb?, tai Lietuvos komunist? partija, vadovaujama Algirdo Mykolo Brazausko, pasiduodama KGB spaudimui periodiškai pabandydavo uždrausti S?j?džio spaud?, savo komunistin?je „Tiesoje“ skelbdavo S?j?d? ir S?j?džio aktyvistus smerkian?ius straipsnius. Paprastai tai vykdavo po S?j?džio organizuot? akcij?: 1988 m. gruod?, kai S?j?dis pareišk?, kad Soviet? S?jungos konstitucija Lietuvoje negalioja, po Vasario 16-osios min?jimo 1989 m., kai S?j?dis Kauno muzikiniame teatre pri?m? Nepriklausomyb?s deklaracij?, ir po 1989 m. rugpj??io 23 d. „Baltijos kelio“, kuriame Lietuvos komunist? vadovai nedalyvavo, nors pra?jus daug met? melavo, kad dalyvavo.
1988 m. gruodžio m?n. Lietuvos komunistai nusprend? uždrausti pagrindin? Lietuvos S?j?džio laikrašt? „S?j?džio žinias“. Tuomet A.Pe?iulis pasi?l? slapta atspausdinti „S?j?džio žinias“ Raseini? spaustuv?je. Apie tai A.Pe?iulis rašo: „Giliai atmintin ?sir?ž? „S?j?džio žini?“ priedo spausdinimas. Šis laikraštis buvo išleistas 1988 m. prieš pat šv. Kal?das. Laikraš?io vedamasis buvo kardinolo Vincento Sladkevi?iaus sveikinimas Lietuvai šv. Kal?d? proga. KGB kažk? nujaut?. Vilniuje „S?j?džio žini?“ leidimas buvo sustabdytas. Visi atsisak? jas dauginti. Por? dien? prieš Kal?das ? Raseini? „Raid?s“ spaustuv? atvyko S?j?džio aktyvistai Laima Juozaitien?, Antaliept?s klebonas Algirdas Dauknys, poetas Vaidotas Daunys, rašytoja Jurga Ivanauskait?. Šie žmon?s buvo pasiryž? dar kart? paguosti Lietuv? žinia, kad S?j?dis gyvas ir jo žodis egzistuoja. Paruošti laikrašt? – parašyti, surinkti ir atspausdinti – reik?jo per 2 paras. „S?j?džio žini? priedas“ tur?jo išeiti 10 t?kst. egzempliori? tiražu. Tai buvo labai daug m?s? mažytei spaustuvei. Jei pamenat, „Naujas rytas“ išeidavo 13 t?kst. egzempliori? tiražu. Ketvirtadien? laikraštis tur?jo b?ti Vilniuje. Iškilo klausimas, kaip j? ten nugabenti. Bijojome, kad leidinys neb?t? konfiskuotas. Dal? laikraš?io pagaminome ir išvež?me ? Vilni? jau tre?iadien? vakare. Likusi? dal? ketvirtadien? ryte ?d?jome ? maršrutin? autobus?, kuris vyko ? Vilni?. Pasisek?. Ketvirtadien? „S?j?džio žini?“ priedas buvo dar padaugintas Vilniuje ir kiek galima grei?iau išplatintas Lietuvoje. Prisimenu, tre?iadien?, spausdinant laikraš?io antr?j? pus?, spaustuv? netik?tai aplank? Glavlito atstovas (Maskvos cenzorius). Patikrino spaustuv?s darb?. ?sivaizduokit pad?t? – spausdinimo mašinoje sukasi nelegalus laikraštis. Glavlito atstovas prieina prie mašinos, pasisveikina su darbininku Vincu, man?s klausia, ar tai „Naujas rytas“, aš patvirtinu, kad taip. Jis lyg niekur nieko nusisuka ir išeina. Likau nesuprat?s, kas dedasi. Nejaugi jis patik?jo manimi, net nepasiži?r?j?s ? užsakymo numer?…
Be žmoni? auk? mes niekaip neb?tume pad?j? „S?j?džio žinioms“, netur?j? „Dubysos“. Be galo esame d?kingi ilgame?iam Raseini? klebonui šviesios atminties Vytautui Griganavi?iui, kuris „Dubysos“ leidimui kas m?nes? paaukodavo po 1 000 rubli?, ir ariogališkei Genutei Dapkienei, ji tvark? m?s? buhalterij?.
Kadangi jau buvau aktyviai ?sitrauk?s ? Šiauli? miesto ir Raseini? rajono S?j?džio veikl?, tur?jau patirties rinkimuose ? LTSR Aukš?iausiosios Tarybos vakuojan?ias vietas, Lietuvos S?j?džio vadovyb? man?s papraš? tapti Raseini? S?j?džio tarybos atsakinguoju sekretoriumi ir sustiprinti Raseini? S?j?džio veikl?: atgaivinti užgesusi? „Dubys?“, pasirengti „Baltijos kelio“ akcijai ir, svarbiausia, prad?ti rengtis lemiamiems rinkimams ? LR Aukš?iausi?j? Taryb?. Tuo metu S?j?džio laikraštis „Dubysa“ buvo nustoj?s eiti, Raseini? komunalin?s tarnybos kiekvienos pasitaikiusios sovietin?s švent?s proga Raseinius „papuošdavo“ raudonomis v?liavomis. Dabar sunku patik?ti, bet tai vyko 1989 m.
Tap?s Raseini? S?j?džio tarybos atsakinguoju sekretoriumi, vis? pirma kartu su A.Pe?iuliu atgaivinome S?j?džio laikrašt? „Dubys?“. Teko mums patiems daug rašyti ir ?kalbin?ti rašyti kitus. Vis? savo veikl? nukreip?me akcijos „Baltijos kelias“ pasiruošimui. Visi rajonai „Baltijos kelyje“ stat? šiai akcijai ?amžinti kryžius, tod?l mums taip pat reik?jo k? nors daryti. Laiko buvo lik? tik kelios dienos. ?ia mus išgelb?jo kalvis Alvydas Bertulis iš Milašai?i?. Jis kryži? nukal? ir pastat? per 48 valandas. Raseini? rajono pastatytas kryžius yra labai originalus, tai iš metalo nukaltas kryžius – saulut?, ?tvirtintas ant didžiulio lauko akmens. Pasirodo, statydami ženkl? „Baltijos keliui“, pastat?me paminkl? ten žuvusiam vienam iš „Didžiosios kovos“ partizan? apygardos vad? – Stiklui. Kas dalyvavo „Baltijos kelio“ akcijoje, niekada jos neužmirš – dalyvius iš Raseini? rajono vež? apie 60 autobus?. Tre?dalis j? d?l ne?tik?tin? kamš?i?, nes pajud?jo beveik visi Lietuvos žmon?s, užstrigo pakeliui ir akcijos vietos nepasiek?.
Art?jo 1990 m. rinkimai ? Aukš?iausi?j? Taryb?-Atkuriam?j? Seim?. S?j?džiui ž?tb?t reik?jo laim?ti rinkimus. Tapti kandidatu ? Aukš?iausiosios Tarybos deputatus nuo Raseini? rajono aš pasi?liau S?j?džio iniciatyvin?s grup?s nariui fizikui Petrui Vaitiek?nui, jis tuomet buvo atsakingas už S?j?džio bendradarbiavim? su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos Liaudies frontais. Didžiausias S?j?džio spaudos platinimo centras buvo ?sik?r?s Fizikos institute P.Vaitiek?no darbo kabinete su intriguojan?iu užrašu ant dur? „K? tu padarei fizikos srityje? NIEKO!“
Kadangi P.Vaitiek?no veikla buvo labai aktyvi ir pavojinga, tai prieš j? buvo mestos didžiul?s j?gos, kad sukompromituot?. Per vien? Lietuvos demokrat? partijos vadov? Sauli? Pe?eli?n? pavyko paveikti Raseini? politinius kalinius ir tremtinius, jie pareikalavo, kad P.Vaitiek?no kandidat?ra b?t? atšaukta ir Raseiniuose kandidatu ? AT deputatus iškeltas b?tinai tremtinys. Kadangi politiniai kaliniai ir tremtiniai tuo metu buvo ?takinga j?ga, reik?jo su jais taikstytis. Pažeidžiant Raseini? rajono S?j?džio konferencijos sprendimus buvo iškeltas Ar?nas Degutis, j? mums pristatyti atvež? Me?ys Laurinkus, kuris jau tuomet daug kalb?jo apie „fundamentali? kriz?“ S?j?dyje, o ir dabar, t?sdamas sen? ?prot?, nuolat kalba apie kriz? valstyb?je ir politin?se partijose.
Jeigu ne KGB veikla, Raseiniai b?t? tur?j? signatar?, kuriuo ir dabar gal?t? pagr?stai didžiuotis, nes P.Vaitiek?nas buvo ir Lietuvos užsienio reikal? ministru, ir vienintelis ES ambasadorius Kryme, kai Rusija iš Ukrainos atpl?š? Krym?, jis ir dabar aktyviai konsultuoja Ukrainos vadovus, net atstovauja Ukrainai tarptautiniuose forumuose.
KGB aktyviai veik? ir Raseini? S?j?dyje, pavyzdžiu gali b?ti kova su a. a. monsinjoru Alfonsu Svarinsku. Kai JAV prezidento R.Reigano reikalavimu monsinjoras 1988 m. liepos m?n. buvo paleistas iš lagerio, Vidukl? monsinjor? pasitiko su trispalv?mis. Monsinjoras buvo pritrenktas: j? pasitinka trispalv?s, bet jis tremiamas iš Lietuvos. KGB buvo užvaldžiusi Vidukl?s S?j?džio grup?. Dalis vidukliški? taip nekent? gr?žtan?io monsinjoro, kad po mano straipsnio „Dubysoje“ apie monsinjoro ir JAV prezidento susitikim? nutrauk? ryšius su Raseini? S?j?džiu. D?l to man teko aiškintis prieš ?siutusius vidukliškius susirinkime. Bet buvo ir yra kita, dr?si Vidukl?, kuri 1983 m. surinko t?kstan?ius paraš? su reikalavimu soviet? vadovams suteikti laisv? monsinjorui. Apie tai galima paskaityti „Lietuvos katalik? bažny?ios kronikos“ 57 tome. Tai be galo dr?s?s žmon?s, nes kiekvienam tuomet pasirašiusiam KGB užved? bylas. Soviet? valdžia nesiruoš? lengvai trauktis. Mes kv?pavome laisve, o KGB ir GRU strukt?ros ruoš?si represijoms, sudarin?jo S?j?džio aktyvist? s?rašus. Ne veltui Lietuvos laisv?s lygos lyderis Antanas Terleckas sakydavo: „Bet kuriuo momentu mes galim atsidurti KGB r?siuose, kur rytais mus kels tautin? giesm?, o stiebuose plazd?s trispalv?s.“ A.Terlecko žodžiai visiškai pasitvirtino 1988 m. rugs?jo 12 d. per gars?j? „banan? bali?“, kai soviet? vidaus kariuomen?, vadovaujama lietuvi? vad?, brutaliai sumuš? taikius demonstrantus.
Deja, KGB talkininkavo ir dalis lietuvi?, pvz., monsinjor? tard? LTSR prokurat?ros ypating? byl? tardytojas, b?simas signataras Egidijus Bi?kauskas, už tai, kad monsinjoras buvo nuteistas 7 metams lagerio, jis buvo paaukštintas pareigose. Prieš rinkimus ? LR Aukš?iausi?j? Taryb? E.Bi?kauskas labai bijojo, k? monsinjoras pasakys apie savo tardytoj?. Tuomet monsinjoras, kaip tikras krikš?ionis, man liep? perduoti E.Bi?kauskui: „Jeigu jis, E.Bi?kauskas, s?žiningai dirbs Lietuvai, tai monsinjoras neužsimins apie skriaud?, kuri? jam padar? stropusis tardytojas.“ Taigi, sovietai lietuvius disidentus persekiojo, tard? lietuvi? rankomis. Nuo partizaninio karo niekas nebuvo pasikeit?. O buv? tardytojai dabar gauna signatar? rentas.
Taigi, anuomet KGB vadovavo Lietuvos komunist? partija, o kai kurie jos atstovai dabar rašo atsiminimus ir aiškina, kad ir jie dirbo Lietuvai. Štai birželio 14 d. sukaks 30 met?, kai 1988 m. Vilniuje mitinge tremtims pamin?ti nepalaužiamas partizanas a. a. Leonas Laurinskas-Li?tas pirm? kart? viešai išk?l? maž? trispalv?, tai A.Brazauskas pareišk?, kad kol kabos tas „skuduras“, jis nekalb?s. Retorinis klausimas: ar tikram lietuviui gali taip apsiversti liežuvis?
Raseini? šitos represijos nepasiek?, bet noriu pabr?žti, kad vis? Lietuvos miest? KGB skyri? viršininkai, dažniausiai lietuviai, iš tarnybos imperijai pasitrauk? tik po tragišk? 1991 m. sausio ?vyki?. Tod?l visi turime suprasti, kad iki pu?o pralaim?jimo Maskvoje 1991 m. rugpj??io 19 d. visi vaikš?iojome peilio ašmenimis. Euforija trispalvi? j?roje buvo apgaulinga.
Raseini? S?j?dyje teko pažinti ir kartu dirbti su daugeliu nuostabi? žmoni?, Lietuvos patriot?, kurie pirmieji Lietuvoje ?m?si partizan? palaik? perlaidojimo. Pirmasis Raseini? rajone tai organizavo Betygalos šviesuolis a. a. Antanas Juška. Po to Ariogaloje a. a. Vytautas Smitrius pastat? nuostab? paminkl?. Ir ne tik Ariogaloje, jo pastatytas paminklas Vilniuje yra kol kas vienintelis paminklas Laisv?s kovotojams. Vidukl?je to ?m?si Ildefonsas Garbaliauskas, jis ne tik perlaidojo Vidukl?s krašto partizanus, bet ir pirmasis Raseini? rajone pagerb? ir 1919–1920 m. vidukliškius savanorius. Nemakš?iuose partizan? palaik? perlaidojim? organizavo Antanas Gir?ys, jis, b?damas eilinis istorijos mokytojas, visiems profesionalams istorikams ?rod?, kad garsieji Pil?nai yra ?ia, Raseini? žem?je. Beje, kai kurie iš j? š? sunk? A.Gir?io darb? nesig?dija savintis.
Galiu paliudyti, kad beveik visi Raseini? S?j?džio žmon?s 1991 m. sausio dienomis bud?jo Sitk?nuose, Vilniuje prie Televizijos bokšto ir Aukš?iausiosios Tarybos. Dievo apvaizda pad?jo ir mes iškovojome Laisv?, šioje kovoje S?j?dis atliko savo istorin? misij?. Tod?l reikia branginti ir nenuvalkioti šio vardo.

Antanas Kliunka,
buv?s Raseini? rajono S?j?džio tarybos
atsakingasis sekretorius