Rosvaldas Kunickas

Siųsti Versija spausdinimui

Liudvikas  BAKAS

Šiais metais tęsiame rubriką „Įdomių žmonių galerija“. Šiandien skaitytojams pristatome verslininką Rosvaldą Kunicką (toliau R.K.). Šis jaunas žmogus gyvenime turi savo „stuburą“. Jis mėgsta keliauti, domisi šalies aktualijomis. Jeigu vyksta į Prancūziją – tai būtinai Paryžius, Luvras, jeigu į kitas šalis – tai pažintis su istorija, kultūra, menais. Tai ne „naujasis“ lietuvis, tai naujos, veržlios, konstruktyvios, blaiviai pragmatiškos kartos atstovas. Jį kalbina Liudvikas Bakas (toliau L.B ).

L.B. Rosvaldai, kada ir kur gimei, ką baigei ir kada prasidėjo tavo gamybinė veikla? Kodėl tapai ne dailės mokytoju, bet verslininku?

R.K. Gimiau 1967m. liepos 6d. Raseiniuose. 1985 m. baigiau Raseinių 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Kalno“) . Dvejus metus 1965-1987 praleidau sovietinėje armijoje. Įstojau mokytis į Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą – Braižybos, dailės ir darbų specialybę (BDD). 1993m. baigiau studijas ir pradėjau dirbti Viduklėje darbų mokytoju. Tačiau mokytojauti ilgai neteko, gyvenimas taip susiklostė, kad reikėjo išvažiuoti į Vokietiją. Dirbau statybose, kur

susipažinau su keliais vokiečių verslininkais, turinčiais medienos apdirbimo įmones. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbinau naujai besikuriančioje įmonėje, kuri planavo užsiimti medienos perdirbimu ir eksportu, taigi Vokietijoje užmegsti ryšiai labai padėjo. Kadangi iš prigimties esu gana aktyvus žmogus, darbas patiko, teko daug pakeliauti, susipažinti su įvairiais įdomiais žmonėmis. Vienu metu teko paragauti valdininko duonos, vėliau vadovauti visuomeninei organizacijai. 2003 metais neakivaizdžiai užbaigiau Teisės universitetą (dabar Riomerio universitetas) ir įgijau teisės magistro laipsnį. Šiuo metu jau beveik septyneri metai, kaip vadovauju užsienio kapitalo įmonei UAB „Danspin“.

L.B. Buvai vienas Liberalų demokratų partijos Raseinių skyriaus kūrėjų. Kodėl palikai aktyviąją politinę veiklą? Ar tam turėjo įtakos gamybos specifika?

R.K. 1998m. iš privataus verslo perėjau į valdišką darbą, atsiradodaugiau laisvo laiko, pajutau, kad turiu norą ir galimybę dalį laiko ir energijos skirti visuomeninei veiklai. Tai ir paskatino pradėti aktyviau dalyvauti politinėje veikloje. Pamačiau politikos virtuvę iš vidaus, daug kuo teko nusivilti, idealams ir geriems norams čia ankštoka, viskas matuojama interesais. Vienu metu pajutau, kad turėti gražūs įsivaizdavimai subliuško ir politika pradėjo trukdyti tiesioginiam darbui, todėl iš politinės veiklos pasitraukiau. Tačiau, kaip kiekvienas aktyvus pilietis, politika domiuosi, turiu savo tvirtą poziciją ir visada prisidedu prie gerų iniciatyvų.

L.B. Esi daugelio kultūrinių ir sportinių renginių mecenatas, žinomas sporto komandų įkūrėjas. Ar krizės metu tai nėra prabanga?

R.K. Kadangi tenka vadovauti vienai iš didesnių mūsų rajono įmonių, turiu galimybių ir jaučiu pareigą prisidėti prie rajono visuomenės kultūrinio ir sportinio gyvenimo, pagal galimybes paremti vietinę bendruomenę. Stengiuosi visada surasti laiko ir lėšų prisidėti prie gerų darbų. Labai džiaugiuosi, kad UAB „Danspin“ remiamos krepšinio ir futbolo komandos pasiekė gražių pergalių, o bendruomenės turėjo gražių renginių.

L.B. Ką mąstai apie dabartinę ekonominę smegduobę? Ar ji greitai paleis „Danspiną“?

R.K. Ekonomika išties šiuo metu papuolusi į smegduobę, ir kelias iš jos bus sunkus, skaudus bei pakankamai ilgas, vis dėlto gyvenimas juda į priekį ir tai negali būti priežastis pateisinti neveiklumą ir abejingumą. Jeigu nori, visada surasi

galimybę.

L.B. Sklando legendos, kad kartu su kitais menininkais esi sukūręs savo sodyboje prie Dubysos galingą mobilią arklio skulptūrą. Kokia tai buvo idėja? Ar tai ne tavo sugrįžimo į dailę ženklas?

R.K. Nedrįsčiau savęs vadinti menininku, nors ir teko prie šios srities prisiliesti ir iki šiol tai labai artima. Kažkada perskaičiau mintį, kad menininku netampama – juo reikia gimti, šio kredo ir laikausi.

Vis dėlto kartais kyla noras save išbandyti, todėl praėjusią vasarą su pora draugų mano sodyboje prie Dubysos padarėme mini plenerą ir sumeistravome nemenką arklio skulptūrą. Išėjo gana gražus arkliokas, o dėl idėjos – tai čia jau

kiekvieno vaizduotės reikalas, kaip kas mato. Gal čia Trojos arklys, gal Pegasas, o gal kiekvienam lietuviui artimas darbinis kuinas. Kitais metais nutarėme iniciatyvą tęsti, tik ką kursime, šį kartą dar paslaptis.

L.B. Kiekvienas jaunas žmogus randa laiko muzikai. Kokias grupes ir atlikėjus klausaisi?

R.K. Muzikos klausausi, ir pakankamai įvairios, bet pasakysiu tik tiek, kad labai patinka dainuojamoji poezija, todėl ir remiu Bardų klubą.

L.B. Esu įsitikinęs, kad veiklių ir veržlių verslininkų, turinčių aukštus reikalavimus ne tik sau, bet ir aplinkiniams, trūksta vietinėje politikoje. Ar nemąstai balotiruotis į Tarybą?

R.K. Dėl tolimesnės politinės veiklos ar kur nors balotiravimosi tikrai neturiu jokių planų. Būti politine marionete kažkieno rankose visiškai nesinori ir man yra nepriimtina, o kitokių perspektyvų šiandien nematau. Kiekvieną darbą

mėgstu atlikti sąžiningai ir iki galo,vadovaudamasis savo žiniomis ir patirtimi, o ne kaip vienas „dėdė“ liepė.

Ačiū už pokalbį.

1 Komentaras

  1. mykolas

    2014 - 06 -29 14:56

    Tai tvirtas, ryztingas, padorus, patikimas, saziningas, reiklus sau ir kitiems, meniskos sielos zmogus. Jis – ir geras vadovas,sauniai tvarkosi iki siol vis kylancioje pagal ekonominius rezultatus danisko kapitalo imoneje Danspin, kurioje ir man buvo nusisypsojusi laime darbuotis pirmus gerus 6 imones gyvavimo metus…A.M.