Maironių koplytėlė

Siųsti Versija spausdinimui

Šiauriausioje Dubysos regioninio parko dalyje prie Kelmės–Tytuvėnų kelio – keleivio žvilgsnis užkliūva už raudonuojančios Dubysos slėnyje koplytėlės, būrelio kryžių, šaltinio. Aplankykite  Maironių koplytėlę, kurioje stūkso akmuo su vaiko pėda, trykšta šaltinėlis, garsėjantis stebuklingomis galiomis. Šaltinio vanduo kaupiasi įrengtame šulinėlyje.
Pasakojama, kad apytiksliai prieš 170 metų vietinis gyventojas Žilinskas šioje vietoje radęs akmenį, ant jo buvo įspausti vaiko pėda, lazda ir kelis. Šioje vietoje jis ir pastatęs mažą, apie 1,5 m aukščio koplytėlę su švč. Mergelės Marijos statulėle, greta – kryžių. Taip Žilinskas pasielgęs, nes pamatė regėjimą: jam pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija ir liepusi toje vietoje pastatyti koplytėlę. Po šio dievobaimingo žmogaus mirties buvo pastatyta didesnė, kelis žmones talpinusi medinė koplytėlė. Ją pastatė Jautakis iš Pavengrio kaimo Tytuvėnų valsčiuje. Pasakojama, kad Jautakis buvo paralyžiuotas, bet pasižadėjimas pastatyti koplytėlę padėjęs išgyti. Koplytėlė buvo pašventinta Saudininkų klebono kun. P.Vaškevičiaus. Tiek apie pirmąją, tiek apie antrąją koplytėles žmonės eidavo keliais ir melsdavosi. Netoliese yra šaltinėlis, kurio vanduo ne vieną pagydęs. Pasakojama, kad prieš Pirmąjį pasaulinį karą į koplytėlę pasimelsti ir reikalingų malonių paprašyti ateidavo žmonės, gyvenę net už 100 km, tikėtina, kad toliau piligrimai keliavo į Šiluvą ar iš jos.
Kartą aplinkinių vietovių gyventojus sukrėtė baisus atsitikimas, jį dar prisimena iš savo tėvų girdėję senoliai. Saudininkų dvaro ir apylinkės miškus valdė dvarininkė Ona Chruščiovienė. Ūkį tvarkiusiam urėdui atsibodo aplink šventą akmenį besidriekiančios maldininkų voros, todėl neapsikentęs išvaikė juos, pašiepiančiai liepdamas verčiau apie dvaro daržinę keliais eiti. Grįžtantį į dvarą urėdą sutraukė į kamuolį – paralyžiavo. Taip nubaudė Dievas už piktžodžiavimą, jokie daktarai nepadėjo. Tada urėdas prašęs nuvežti jį prie to akmens, šliaužė keliais ir pasveiko. Dvarininkė buvo davusi įžadą, jei urėdas pasveiktų, toje vietoje mūrinę koplytėlę pastatyti.
Raudonų plytų koplytėlė iki šiol šviečia, aplink ją stovintys kryžiai liudija padėkas apie stebuklingus pagijimus. Pakeleiviai čia dažnai sustoja pasisemti stebuklingo vandens.   Sovietiniais laikais, pradėjus tiesti plentą iš Kelmės į Tytuvėnus, koplytėlę norėta nuversti, atseit, trukdė darbams. Sklido kalbos, kad plentas turėjo būti būtent toje vietoje, kur stovi koplyčia. Tačiau kažkas neleido jos nugriauti, gal valdžia išsigando Dievo bausmės, o gal žmonių reakcijos. Tačiau valdžia pusiau pasiekė savo tikslą, kelią padarė visai šalia koplytėlės. Per supiltą aukštą pylimą jos beveik nematyti.
Koplytėlės lankymas nuo to nesumenko, kiekvieno mėnesio 13 d. čia laikomos šv. Mišios. Koplytėlės viduje yra altorius su Švč. Mergelės Marijos statula. Anksčiau buvę Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos Širdies paveikslai buvo pavogti kartu su kitais meno dirbiniais. Netoli altoriaus matyti įmūrytas garsusis akmuo su žymėmis.

Laimutė Pečkaitienė

Komentarų nėra