Maištas Temidės laive

Siųsti Versija spausdinimui

Ugnė TIMONYTĖ

Įstatymas deklaruoja, jog valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti net 13-kai grupių priskiriami asmenys: nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ir t.t. Bogušiškių kaimo senolė S.P. įsitikino, jog nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, o ir tai – tik pasižiūrėjimui. Tą patį sako ir advokatai, sukilę prieš tokią pagalbos sistemą.

Močiutės bėdos

Garbaus amžiaus sulaukusi ir dviem lazdelėm vos bepavėžlinanti Bogušiškių k. gyventoja S.P. niekada nė košmare nebūtų susapnavusi, jog jai kada nors teks varstyti teismų duris ir netgi tapti byloje atsakove. Bet taip jau atsitiko, o moteris sakosi nė nežinojusi, ką tokioje situacijoje reikia daryti, nuo ko pradėti. Kažkas policijoje pataręs, jog jai pirmiausiai reikėtų advokato, o kadangi nė vieno tokio nepažinojo, tai įsiminė tik pirmą išgirstą pavardę – Stasys Jankauskas. Šio advokato kabineto duris moteris ir pravėrė, labiau negu solidžiai už atstovavimą byloje užmokėjo: iš pradžių – 600 litų, paskui dar per du kartus sumokėjo daugiau nei antrątiek. Bet netrukus S.P. sužinojo, jog jai, pirmąją neįgalumo grupę turinčiai pensininkei, nemokamą teisinę pagalbą garantuoja valstybė. Todėl ji vėl atklibikščiavo pas S.Jankauską, jog jam apie tai pasakytų, o gal ir dalį sumokėtųjų pinigėlių advokatas jai sugrąžinsiąs? Bet S.Jankauskas tuokart sakėsi pinigų neturįs, gal kitąkart… Paklaustas, kodėl jis nepasakė S.P., jog jai priklauso nemokama teisinė pagalba, sakė nepagalvojęs apie tai. Ir čia pat moterytę protino, jog geriau nei jis ji  niekur nesurasianti, paminėjo trejetą kolegų, iš kurių vienas senolei galėsiąs būti paskirtas, bet nė vienas už jį geresnis nebūsiąs. Priminus, jog S.P. gali prašyti ne tik Raseiniuose gyvenančių advokatų pagalbos,S.Jankauskas sakė, jog tokios praktikos nėra, bus leista rinktis tik iš raseiniškių advokatų.Bet jis buvo neteisus. Rajono savivaldybėje S.P. užpildė prašymą nemokamai antrinei teisinei pagalbai gauti, užtruko vos 15 min., o po keleto dienų gavo teismo pranešimą, jog jai paskirta advokatė Virginija Pluščiauskienė, tikrai ne raseiniškė.

Tik skambus deklaravimas

Tačiau advokatė V.Pluščiauskienė pripažįsta, jog deklaruojama valstybės teisinė pagalba labai dažnai lieka tik deklaracijose, o S.P. yra vienas iš pavyzdžių, kai net šitokio amžiaus žmogui „nesusiprantama“ patarti, jog nebūtina advokatui atiduoti paskutinės pensijos. O kai senolė pati susipranta (kiti paprotina), jog ji turi teisę į
valstybės apmokamo advokato paslaugas, gąsdinama, jog net advokato pasirinkti negalėsianti. O šalia to, sako V. Pluščiauskienė, deklaratyvus valstybės įsipareigojimas teikti antrinę teisinę pagalbą faktiškai yra perkeliamas tik ant pačių advokatų pečių, pačiai valstybei neprisiimant sau jokios atsakomybės bei įsipareigojimų. „Šiuo metu valstybėje jau yra apie 50 proc. socialiai remtinų gyventojų. Visiems jiems skirti lėšų nemokamai antrinei teisinei pagalbai valstybė arba neturi galimybių, arba jų neieško. Jau nebe vieneri metai, kai už suteiktą pagalbą advokatai atlyginimo negauna mėnesių mėnesiais.“ Apie delspinigius, sako, valstybės institucijos nė galvoti neleidžiančios, girdi, įstatymas tokių netesybų nenumato. „Šiandien susiklosčiusi padėtis leidžia teigti, jog faktinis nemokamos antrinės teisinės pagalbos finansavimas būna užkraunamas ant advokatų pečių“,- sako V.Pluščiauskienė.

Taisyklės be logikos

Nenorėjęs būti įvardintas Virginijos kolega sako, jog net pačios apmokėjimo už advokatų paslaugas taisyklės yra be jokios logikos. „Štai 8-ajame Taisyklių punkte
nurodoma, jog antro asmens gynyba toje pačioje byloje verta tik pusės pirmojo asmens gynybos. Kodėl? Gal jį reikia ginti perpus mažiau? Gal jam už tokį pat nusikaltimą gresia perpus mažesnė bausmė? O gal visais atvejais antrajam ginamajam yra inkriminuojama perpus mažiau epizodų? O kodėl ginant keturis asmenis gali gauti atlygį tik už dviejų gynybą? Gal keturis ginti yra lengviau? Gal penktajam iš viso tokia bausmė negresia?“- klausimas sekė klausimą.
„Sudaužytas“ buvo ir 9-asis Taisyklių punktas. Pasak pašnekovų, šis punktas nurodo, jog advokatas, išdirbęs iki šešių valandų, gauna mažesnį atlygį nei tas, kuris išdirbo daugiau valandų. „Išeitų, jog advokatas pirmosiomis gynybos valandomis turėtų stengtis nesigilinti į gynybos esmę, nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų, stengtis vilkinti laiką, t.y. trukdyti greitam teisingumo įvykdymui ir skubiai piliečių teisių apsaugai, nes jis rizikuoja už profesionalų darbą gauti mažesnį atlyginimą, nors sveikas protas sakytų, jei byla nutraukiama greitai, tai yra advokato profesionalumo ir kvalifikacijos įrodymas, už ką turėtų būti ne tik tinkamai sumokėta, bet ir premijuojama. Tarkim, pareigūnas, nepagrįstai iškėlęs bylą, privalo atsakyti materialiai prieš valstybę,nes ji gali potencialiai patirti žalos, išmokėdama nepagrįstai persekiojantiems asmenims turtinę ir neturtinę žalą. Štai kur papildomas biudžeto pajamų šaltinis.“
„Sudaužė“ pašnekovai ir 10-ąjį Taisyklių punktą, kur rašoma, jog advokatui mokama už faktiškai sugaištą laiką tik vienu atveju – kai byla nutraukiama teismo nutarimu, kai tuo tarpu bylos būna nutraukiamos ir prokurorų nutarimais.

Dalina neturėdami

Pašnekovai pastebi, jog valstybės vykdoma socialinė funkcija – teisinės pagalbos apmokėjimas už asmenis, negalinčius už tai susimokėti, žlunga, kaip, beje, ir kitos
valstybės vykdomos socialinės funkcijos: motinystės išmokos, pensijos, pašalpos ir t.t. Valstybė neturi tiek pinigų, kiek yra pasižadėjusi ir įsipareigojusi padengti ir
sumokėti. „Valstybė, prisiimdama įsipareigojimus, kurių negali įvykdyti ir niekada jų neįvykdys, mulkina mus visus: ir tuos, kurie tikisi gauti pagalbą, ir tuos, kurie ją teikia, tikėdamiesi, jog už tai bus atsiskaityta.“
Tuo tarpu V.Pluščiauskienė sako, jog netgi valstybės skiriami pinigėliai nueina visai ne ten, kur jie turėtų nueiti: „Ar normalu, kad vos ne 35 proc. biudžete numatytų lėšų antrinei teisinei pagalbai teikti atitenka valdininkijos išlaikymui, t.y. valstybės teikiamos pagalbos administravimui. Dar 56 proc. nuo advokatui skiriamo užmokesčio valstybė atsiima mokesčių pavidalu ir piliečiui faktiškai lieka vos 30-35 proc. jam teisinei pagalbai skirtų pinigų.“ Bet dar absurdiškiau, pastebi V.Pluščiauskienė, jog valstybė skiria advokatą piliečiui ginti ir atstovauti jo interesams teismuose, kai piliečiai tuose teismuose yra priversti gintis nuo tos pačios valstybės valdininkų.“
Šios ir kitokios advokatų keliamos pretenzijos jau nagrinėjamos apygardos administraciniame teisme. Advokatas – prieš valstybę, šluba bobulytė – pas alkaną advokatą… Ne koks teisinės valstybės vaizdelis…

4 Komentarai

  1. Lina

    2011 - 03 -17 22:08

    Už dyką dykai ir tedirba, tuo bobutė iš Bogušiškių ir įsitikino.

  2. Linai

    2011 - 03 -18 17:36

    Tai kad nedykai dirbo, kaip supratau, bubutė solidžiai advokatui sumokėjo. Dabar turėtų sugrąžinti, ar ne?

  3. jonas

    2011 - 03 -19 11:00

    Jankauskas advokatas? Cha-cha- cha…

  4. @

    2011 - 03 -26 17:07

    mano pazystama naudojosi nemokamos advokates paslaugom,spekit ar tikrai nemoakma?advokate net neskambindavo jai,jei ko reikedavo,o tik “pamajakindavo”,ir pinigeliu mokejo