Mano Ariogala

Siųsti Versija spausdinimui

Ar Vakarų bendruomeniškumo modeliai tinka Raseinių rajonui?

Steponas NACIUS

Seminarų, mokymų nauda neabejotina, nesvarbu, kur jie vyktų – Lietuvoje ar už jos ribų. Seminarų metu dalyviai gali pasidalinti gerąja patirtimi, pristatyti savo šalį, rajoną, klubą ir pasisemti idėjų iš kitų. Taip pat yra puiki galimybė susipažinti su kitų šalių kultūra, darbo metodais bei tradicijomis. Ne išimtis ir paskutinė kelionė į Daniją, kurioje pirmą kartą pamačiau, kaip į vaikų rengimo pratybas įtraukiami savanoriai bei vyresnieji auklėtiniai, šeimos nariai. Būtent pastarieji labiausiai nustebino. Vienas iš svarbiausių darbo metodų tampa vaikų, trenerių, tėvų susirinkimai, šventės. Būtent šventės/susirinkimo modelį pritaikėme ir mes,
dar prieš mėnesį sukviesdami Raseiniuose futbolo treniruotes lankančius vaikus bei jų tėvelius į futbolo festivalį.   

Kiekvienas tėvelis galėjo išbandyti smagiąsias futbolo rungtis. Nors diena greitai prabėgo, galvojau, kad tėvų aktyvumas buvo tik vienkartinis smalsumas. Savo nuomonę pakeičiau praėjusį sekmadienį – teko pasidžiaugti ir didžiuotis savo auklėtiniais, o labiausiai jų tėveliais, kurie nepabūgo darganoto oro ir sutiko išbandyti save futbolo žvaigždės žaidime. Šio žaidimo principas – kiekvienas žaidėjas žaidžia už save, bet kartu ir su komanda. Žaidėjai žaidė ne dėl pergalės ar trofėjaus, o
tiesiog  mėgavosi diena: leido sau atsipalaiduoti bei atsitraukti nuo gyvenimo rūpesčių. Tolerancija, garbingas žaidimas, vaikų bei jaunuolių patarimai tėvams, tėvų pagalba bei pamokos jaunuoliams – tokie principai vyravo šventėje.  

Visos šventės metu buvo žaidžiamipenki kėliniai po penkias minutes. Kiekvienas žaidėjas penkis kartus pakeitė savo komandos narius. Pradžioje visi jaudinosi, bet vėliau, kai perprato žaidimo taisykles, pradėjo tikrąją kovą.     

Galima konstatuoti, kad futbolo festivalis praėjo sėkmingai, todėl norėtųsi padėkoti kiekvienam: Gintarui, Mindaugui, Daivai, Jūratei, Dalei, Styvenui, Airidui, Lukui, Žilvinui, Justinui, Eitvydui, Titui, Gyčiui, Matui, Gediminui, Židrūnui, Karoliui, Andriui, Jelenai, Ingai, Deivydui, Audronei, Artūrui, Augustui, Žygimantui,Kristinai, Nerijui, Mantui, Vakariui, Jokūbui, Sauliui, Alanui, Ligitai, Adomui, Ramūnui.     

Puikus rytas Ariogalos lopšelyje-darželyje

Gintarė GREIČIŪTĖ

 Saulėtą penktadienio rytą į Ariogalos lopšelį-darželį rinkosi ne tik vaikai, atvesti nuolatos skubančių į darbus tėvų, bet atėjo ir dainuojamosios poezijos atstovas Marijus Liakas su gitara glėbyje bei draugijos „Ariogalos vienybė“ prezidentas Steponas Nacius su jaunuoju treneriu Aivaru Tervidžiu. Susitikimo idėja paprasta – kad mažieji Ariogalos gyventojai pamatytų, ką sugeba jau seniai darželį palikę ir dėdėmis tapę darželio absolventai. Žinoma, smalsu buvo ir tai, kokiais gabumais pasižymi mažieji – juk tai Ariogalos ateitis, o gal ir Lietuvos žvaigždės, politikai, sportininkai, visuomenės atstovai.  

Kaip ir dera aktyviam jaunimui, susitikimą pradėjome nuo sporto, kad žvalumo užtektų ne tik visai dienai, bet ir savaitgaliui. Mažieji ilgai nelaukę greitai įsitraukė į futbolo treniruotės sūkurį, atsikando tikros futbolo treniruotės duonos. Darželinukams buvo iškelta misija – pradėti mokytis sustabdyti ir varytis futbolo kamuolį. Ne visiems tai pavyko iš pirmo karto, tačiau vaikai noriai ėmėsi šios užduoties ir tobulino savo įgūdžius, o įgytą patirtį galėjo panaudoti žaisdami futbolą. Nors futbolo subtilybių darželinukai dar neperprato, tačiau ir jų pačių sugalvotos taisyklės puikiausiai tiko. Vaikai savo geromis emocijomis ir šypsena užkrėtė visus, tad
tą dieną kaip niekad dažnai šypsojosi ir Ariogalos lopšelio-darželio svečiai: Marijus, Armandas, Živilė, Steponas, Gintarė, Aivaras.   

Po futbolo treniruotės aktų salėje darželio auklėtiniai su nekantrumu laukė Marijaus Liako gitaros skambesio ir melodingų dainų. Nors atlikėjas ne kartą yra lipęs į didžiąją sceną, tačiau pirmą kartą grojo publikai, kuri tokia ypatinga ir savo emocijas reiškia nuoširdžiai. O ir kas galėjo likti abejingas dainai apie Mikę Pūkuotuką, kuris ne tik mėgsta medų, bet ir turi visą būrį draugų. Marijus parinko dainą, kuri nuginklavo visus žiūrovus. Po kelių dainų atėjo laikas vaikams parodyti, ką jie sugeba, pademonstruoti savo talentus.       

M. Liako teigimu, idėja lankytis darželyje yra naudinga visiems. ,,Vaikai, pamatę kitų pasirodymus, patys įgauna motyvacijos reikšti save. Nustebino jų aktyvumas.
Apie 80 procentų darželinukų norėjo kažką parodyti. Žinoma, labai svarbu, kad jie turi ne tik noro, bet ir ką parodyti. Iš auklėtojų girdėjau, kad kai kurių ,,numerių“ darželinukus mokė ne jos. Vadinasi, vaikai domisi savarankiškai ir turi motyvaciją. Atvirai pasakius, man tai labai patiko ir padarė įspūdį. Daugelis jų tikrai yra potencialūs talentai.“        

Atsisveikindamas S. Nacius pažadėjo vaikams čia lankytis dažniau: „Tai nėra vienkartinis projektas. Į darželį stengsimės užsukti kiekvieną penktadienį, kad vis su
kita grupe pasimokytumėme futbolo subtilybių. Planuojame prisidėti prie Ariogalos lopšelio-darželio sporto inventoriaus bazės gerinimo.“ 

Atsisveikinimas su žaliąja stadiono veja 

Gintarė GREIČIŪTĖ

Draugija „Ariogalos vienybė“ šį šeštadienį kvietė visus futbolo mėgėjus atsisveikinti su žaliąja stadiono futbolo danga ir dalyvauti futbolo turnyre „Vienybės taurė“. Turnyras truko vieną dieną, o svarbiausias tikslas buvo pajusti malonumą gryname ore. „Vienybės taurėje“ dalyvavo keturios komandos iš Ariogalos ir Raseinių: „Tauškaliai“, „Vienybė“, „Legionas“, „Studentai“. Nors komandų sudėtis buvo labai skirtinga, tačiau visos varžybos pasižymėjo įnirtinga kova ir troškimu laimėti.    

Turnyro organizatorius džiugino, kad jame dalyvavo abiejų lyčių atstovai, gaila, kad moteriškos lyties atstovė buvo tik viena, tačiau ji ne vieną kartą grasinovaržovų vartams ir ant menčių paguldė ne vieną savo priešininką. Į turnyrą įsiliejo ir geriausi jaunieji futbolininkai, kurie turnyro pabaigoje nors ir jautė begalinį nuovargį, tačiau šypsenos nedingo.     

Visame turnyre vyravo įnirtinga kova, tad ne išimtis buvo ir kovos dėl medalių. Kovoje dėl trečios vietos susitiko „Legionas“ ir „Vienybė“. Nugalėtojus išaiškino tik baudinių serija, kurioje stebuklus rodė „Legiono“ komandos vartininkas Edvinas Paulauskas.  

Finalinė kova vyko tarp „Tauškalių“ ir „Studentų“, ji pasižymėjo ne tik tuo, kad įnirtingai vyko nuo pirmos iki paskutinės minutės, bet ir pastangomis įžiūrėti, kur yra kamuolys, komandos draugai ir varžovai. Finalinė kova buvo romantiška – apšviesta mėnulio šviesos. Nugalėtojas, kaip ir trečios vietos laimėtojas, išsiaiškintas po baudinių serijos. Čia sėkmė lydėjo „Tauškalių“ komandą. Lydėjo tiesiogine to žodžio prasme, nes žaidėjams teko spirti kamuolį į vartus vargiai įžiūrint kamuolį ir pasikliauti tik nuojauta, kur stovi vartininkas ir patys vartai. Nugalėtojų komandos kapitonas į susiklosčiusią situaciją žiūrėjo pozityviai: „Nauja patirtis, juk
anksčiau neteko mušti baudinių mėnulio šviesioje, tik iš nuojautos, kur stovi vartai“.     

„Vienybės taurės“ metu išaiškėjo ne tik nugalėtojai, bet ir tai, kad yra būtina plėtoti infrastruktūrą. Būtinas apšvietimas ne tik miestų, miestelių ir kaimų gatvėse, bet ir objektuose, kuriuose vyksta užimtumo renginiai.      

Duoti pažadai reikalauja daug pastangų

Steponas NACIUS

Kiekvienas duotas pažadas reikalauja pastangų ir, žinoma, laiko, kad jį ištesėtum. UAB „Raseinių vandenys“ vadovas Raimedas Viršilas davė pažadą, kad  Ariogalos
kapinėse bus įvestas vanduo. Džiugina jau vien tai, jog ,,Raseinių vandenų“ direktorius pradėjo domėtis esama situacija Ariogaloje. Miestelio gyventojų reakcija glumino – dauguma jų reiškė vien priekaištus dėl nekokybiškai vykdytų darbų, sugadintų kelių ir pan., vietoj to, kad pasidžiaugtų pirmą kartą sulaukę viešumo ir galėję išsakyti savo problemas.    

Dabartinis UAB „Raseinių vandenys“ direktorius eiti pareigas pradėjo visai neseniai, tuomet, kai vykdomi darbai jau buvo baigiami, tačiau jis išklausė nusiskundimų ir ieškojo  problemų sprendimo būdų. Pirmas žingsnis žengtas – R. Viršilas pradėjo gilintis į esamą situaciją. Tik laikas parodys, kiek tai duos naudos, tačiau jau šiandien direktorius žavi tuo, kad nežada kalnų versti, bet realiai įvertina situaciją ir stengiasi, kad pažadas taptų realybe. Šiandien džiugu matyti ,,Raseinių vandenų“ kolektyvą, plušantį prie senųjų Ariogalos kapinių – besistengiantį įvesti vandentiekį, kad kiekvienam miestelėnui ar svečiui būtų lengviau rūpintis
savo artimųjų kapeliais. Didesnė dalis mūsų gyvenvietės, turinčios miesto statusą, neturi centralizuotos kanalizacijos bei vandentiekio. Dėl to kyla daugybė problemų, sunku pritraukti turizmo bei verslo investicijas. Didžiulis iššūkis laukia naujosios seniūnės, seniūnaičių, miestelio gyventojų ir, žinoma, ,,Raseinių vandenų“ kolektyvo.

3 Komentarai

  1. tauškaliui

    2011 - 11 -11 18:46

    Stepuk, apie šiukšlių problemas žadėjai plačiau parašyti. Nesulaukiam … Tikriausiai dėdės apie rimtas problemas rašyti neleidžia ?

  2. steponiukas

    2011 - 11 -14 02:16

    truputeli atsilieku nuo grafiko, nes turejau kelione i Latvija sprendziant jaunimo problemas Europoje ir ypac mazuose miesteliuose. Ir jau kita savaite padarysiu tyrima apie siuksliu bizni ir kaip jie tvarkosi, nes truputeli Ariogaloje klostosi reikalai su siukslemis, sakykim ne kaip, bet pinigai isleidziami milziniski

  3. steponiukui

    2011 - 11 -14 19:18

    Oho! Jau net Europos problemas sprendi ! Ačiū, kad turėdamas tiek rūpesčių ir mus apsišiukšlinusius prisimeni.