Mano Ariogala

Siųsti Versija spausdinimui

Jaunimo užimtumas bei problemos Žaiginyje

Jaunimas susiduria su įvairiomis problemomis, tik kiekviename mieste, miestelyje ar kaimelyje jos būna skirtingos. Gyvenant didesniame mieste ar miestelyje, sunku įsivaizduoti, kokios problemos kamuoja kaimelius. Keturis mėnesius stebėjau Žaiginio miestelį, jo aplinką bei čią gyvenantį jaunimą.   

Pirmosios akimirkos maloniai nustebino. Kiekvienas sutiktas žaiginiškis pasisveikindavo, o jaunimas noriai dalyvaudavo mūsų organizuojamoje veikloje. Nustebino infrastruktūra su visus standartus atitinkančia, bet labai apleista sale. Mokyklos stadione dabar čia ne tik
šventiniai laužai deginamami ar gegužinės organizuojamos, bet vyksta renginiai vaikams ir jaunuoliams. Ši panauda leido daugiau nei 40-čiai vaikų vasaros metu aktyviai leisti laisvalaikį, bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkinių miestelių jaunimu. Kiekvienas Žaiginio vaikas turėjo galimybę pademonstruoti savo geriausias savybes, tačiau tik dviems iš jų vasaros pabaigoje suteikėmę progą prisijungti prie rajono perspektyviausių futbolininkų. Reikia pasakyti, kad nors ir sunkiai, jiems pavyko pritapti prie bendraamžių. Grįžę iš stovyklos matėme vaikų norą tobulėti. Tuomet į svečius atvyko Ariogalos ,,Vienybės“ komandos nariai Marius Gaižauskas, Julius Barodicas, Aivaras Tervidis, Dovydas Mačiūnas bei Martynas Bartkevičius kartu su Vaiva Kveškevičiūte. ,,Vienybės“ komanda demonstravo, kaip reikia elgtis su kamuoliu, o žaiginiškiai parodė, kaip nusiteikus bei noriai reikia žaisti. Žaidėjų emocijos vertė žavėtis.    

Labai greitai prabėgo vasara, artėjo išsiskyrimo metas, bet Žaiginio jaunuoliai, o ypač Gražvydas ir Viktoras Škadauskiai bei Mindaugas ir Milda Kuvikai rodė iniciatyvą, todėl nusprendėme tęsti pradėtą bendradarbiavimą. Tuomet pirmą kartą sutikau direktorę. Stebėjausi
jos paprastumu ir noru vaikams būti mokytoja. Žinant, kokio dydžio išvyka buvo nauja patirtis bei stimulas kažką keisti.     

Ir toliau bendradarbiavome: žaidėmė ant plausto, ant naujai padengtos dirbtinės dangos aikštelės. 

Mokėmės, pykomės, draugavome ir pasiekėme svarbių rezultatų – Žaiginio vaikai nori tęsti pradėtą veiklą bei plėstis, imtis kultūros bei meno projektų. Tačiau dėl to kyla daug neaiškumų. Reikia užpildyti galybę dokumentų, kad įteisintumei save kaip juridinį asmenį, tada
ieškoti būstinės ir tik tuomet galima tikėtis nors minimalaus finansavimo iš fondų ar kitų remėjų lėšų. Kokį kelią pasirinks jaunimas – mėgins tai įteisinti ir bandys pasidalinti savo patirtimi su augančiais mažaisiais, o gal tiesiog nuspręs viską baigti ir išsiskirstyti? Bendraujant su šios grupės lyderiais, jaučiasi noras kažką keisti: jau artimiausiomis dienomis žadama tvarkyti stadiono dangą ir pradėti ruoštis kitų metų sezonui, kartu siekiama pirmą kartą Žaiginyje suorganizuoti rajono salės futbolo turnyrą. Bet viskas atsiremia į lėšas bei gebėjimus. Jaunimo, kaip socialinės grupės, ateitis priklausys nuo to, kiek miestelio bendruomenė norės prisidėti prie jo veiklos skatininimo ir dar nuo daugelio kitų faktorių. Tikiu, kad žaiginiečiai parems jaunimo gerąsias iniciatyvas.      

Esamą situaciją pakomentuoti sutiko Milda Kuvikaitė, viena Žaiginio jaunimo lyderių:     

 – Su futbolu susidūriau prieš vasaros atostogas, kai į Žaiginio miestelio mokyklą atvyko Steponas Nacius. Per pirmuosius susitikimus mūsų buvo apie 40 moksleivių (dabar beliko 20). Neilgai trukus Steponas  pakvietė į stovyklą, kur galėjau susipažinti su dar keliais lyderiais. Tą dieną įspūdžių man užteko, juos prisimindama galiu pakelti sau nuotaiką. Su Steponu bendrauju jau ilgokai, per tą laiką daug ką nuveikiau. Vykome su mokykla žaisti ant plausto. Tai mums  tikrai buvo neregėtas vaizdas. Sunkiai galėjau patikėti, kad futbolą galima žaisti ant plausto. Iš pradžių buvo truputį baugu, kad plaustas nepaskęstų nuo mūsų svorio. Vėliau, kai įsižaidėme, baimė išgaravo. Spalio mėnesį mūsų mokyklos mokinius jis vežėsi į Kauną pažiūrėti, kaip yra žaidžiamos nacionalinės rinktinės rungtynės. Nors tądien buvo šaltoka, mūsų nuotaikos tai negadino. Ją kėlė ir už Lietuvos rinktinę sergantys fanai, kurie dainavo, šokinėjo, drebindami tribūnas, jiems padėjome ir mes. Vėliau kartu su mergaitėmis žaidėme futbolą ant dirbtinės žolės Ariogalos stadione. Buvo tikrai
smagu. Ta proga mums padovanojo šviečiančių apyrankių, ant kurių buvo užrašyta „Mus vienija futbolas“. Dar iki šiol mergaitės nešioja apyrankes ir žaidžia futbolą, nes jį žaisti smagu ir jis vienija komandą, su kuria galime daug pasiekti ne tik fubole. Šiuo metu norime ir patysprisidėti prie savo miestelio vardo garsinimo bei miestelio stadiono tvarkymo. Tik tam reikalinga suaugusių pagalba.   

Viliuosi, kad jaunimo iniciatyvos spindulėlis neužges, kad jie sugebės pagelbėti kitiems savo kaime gyvenantiems vaikams ir jaunuoliams turiningai praleisti laisvalaikį.

Vaikiškos širdies daina – tai tyro vidinio pasaulio, skaidrios sielos išraiška…

Visi mes atėjome iš vaikystės ir metams bėgant vėl grįžtame į ją. Vaikystė – pasakų, svajonių, fantazijos laikotarpis. Tai žodžiais nenusakoma būsena, kai atsiranda būtinybė kurti – išlieti susikaupusius jausmus. Vaikų kūryba tokia miela ir nuoširdi todėl, kad tai jų tyro vidinio pasaulio, skaidrios sielos išraiška, ir mes, suaugę žmonės, privalome ją suprasti ir skatinti. Vaikai, kuriantys eiles, piešiantys, savo kūrybą puikiai įamžina popieriaus lape. Kuriantys muziką dažniausiai pasirodo viename kitame koncerte ir po kurio laiko kūrinį
pamiršta. Kad taip nenutiktų, daugel metų rinkau savo mokinių kūrybą. Kadangi muzikos kūrinį užrašyti, jį įamžinti natomis penklinėje reikia didesnio muzikinio išprusimo, vaikų sukurtas melodijas natomis užrašau pati (tiksliai atkartodama kūrėjos-atlikėjos skambinamą
melodiją).   

Dvidešimt pjesių sudėjau į rinkinį ,,Svajos“. Man pasisekė sutikti labai kūrybingų vaikų. Nepaprastai įdomu su jais dirbti.     

Pamažu renku jau ir antrąjį savomokinių kūrybos leidinį. O pirmojoje knygelėje ,,Svajos“ pateiktus kūrinėlius puikiausiai galima pritaikyti ir pedagoginiame darbe. Kai kurie šio leidinio kūriniai – tai gražios koncertinės pjesės, kai kuriuos galima pritaikyti pamokose kaip
etiudus pirštų ar kitų štrichų technikai lavinti. Tai puiki dovana prisiminimui ir pačioms mokinėms – kūrėjoms, baigus studijas Meno mokykloje.     

Vaikų kūriniai – tarsi atskleista knyga, kurią kiekvienas galime ,,skaityti“ – klausytis vaikų sukurtų muzikos kūrinėlių, pajusti patį vaiką. Jie yra neatskiriama muzikalios vaikystės dalis ir lydės žmogų visą gyvenimą.     

Tėveliai, mokytojai, pasidžiaukime kuriančiais vaikais, neužgniaužkime, skatinkime jų kūrybą. Juk vaikystės svajonės, troškimai kiekvieno sieloje palieka neišdildomą pėdsaką, kurio neužneša laiko smiltys gyvenimo vingiuose. 

 Ramunė Jurkienė,
Raseinių meno mokyklos
Ariogalos filialo mokytoja metodininkė

Dar kartą apie atliekas

„Alio, Raseinių“ laikraštyje (Nr. 47) buvo išspausdintas Stepono Naciaus straipsnis „Atliekų  rūšiavimo ir išvežimo logika“. Straipsnis parašytas diletantiškai, neturint jokios informacijos ir jokio supratimo apie atliekų surinkimą.        

Turiu priminti, kad atliekų surinkimo tvarka mūsų rajone reglamentuota ir priimta Raseinių rajono savivaldybės nutarimais. Antrinių žaliavų konteineriai pagal Aplinkos apsaugos ministerijos normas statomi tokia tvarka: vienas komplektas – penkiems šimtams gyventojų. Ariogalos mieste yra pastatyta 18 komplektų, Betygalos miestelyje – 2, Plikių kaime – 2, Didžiulių kaime – 1 (ir t. t.). Ariogalos padalinio aptarnaujamoje zonoje iš viso pastatyti 34 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektai. Kai konteineriai prikraunami, atvažiuoja specializuota mašina, kuri surenka atskirai plastiką, stiklą bei kartoną. Kadangi ne visi gyventojai tvarkingai rūšiuoja antrines žaliavas ir dažnai užteršia jas buitinėmis atliekomis, todėl tenka pakartotinai rūšiuoti. Tam yra gaištamas laikas, susidaro ir papildomos išlaidos.    

Plastikas ir kartonas yra vežami papildomai rūšiuoti į Raseinius, stiklas rūšiuojamas Ariogaloje. Skaitytojų žiniai: Ariogalos padalinys vien per lapkričio mėnesį išvežė į Aleksoto stiklo fabriką 20,68 tonų stiklo. Išrūšiuotas švarus plastikas vežamas į Šiaulius arba Vievį.
Per lapkričio mėnesį iš Ariogalos padalinio išvežėme ir apie 75 tonos nenaudojamų padangų.    

Naudodamasis proga prašau gyventojų atidžiai rūšiuoti antrines žaliavas arba bent jų neužteršti buitinėmis atliekomis. Į plastiko konteinerį negalima dėti žaislų, plastmasės nuo buitinės technikos, o juo labiau išardytų automobilių plastiko. Į stiklo konteinerį draudžiama dėti veidrodžius, automobilių stiklus, nepageidaujamas yra ir langų stiklas.     

Turiu paaiškinti ir ankstesnį S. Naciaus straipsnį, kuriame autorius piktinosi buitinių šiukšlių išvežimu iš Slėnio gatvės Ariogaloje. Slėnio gatvės pakalnėje yra du namai, kuriuose gyvena po vieną gyventoją: tai Albina Vasiliauskienė ir Jonas Triūkas, su kuriuo ir teko
kalbėti. Savo straipsnyje S. Nacius stengėsi įteigti, kad šių gyventojų šiukšlės neišvežamos. Netiesa, buitinės šiukšlės vežamos kas antrą trečiadienį. J. Triūkas net sakė, kad nebūtina taip dažnai važiuoti, nes jie nieko nespėja prikaupti. O praėjusią žiemą, kai buvo apledėjęs
kalnas, šiukšlės buvo vežamos traktoriumi T-16. Slėnio gatvė yra ypatinga – tai statoka nuokalnė, kurios asfaltu nuolat teka šaltinių vanduo.       

Siūlyčiau neužmiršti ir bet kokios ūkinės veiklos finansinės pusės. Ūkinė veikla negali būti nuostolinga. Ir antrinių žaliavų surinkimas turi būti bent minimaliai pelningas. Komunalininkų darbas yra gana sunkus, dažnai nešvarus, ne visada matomas. Kitų profesijų žmonės jį
ne visada vertina ir gerbia.  

Nemanau, kad straipsnių autorių S. Nacių labai domina tos šiukšlės. Man atrodo, kad jam svarbiau rašyti bet ką, kad tik būtų žinomesnis. Nuo gimimo esantis ariogališkis, turėdamas klausimų ar patarimų, norėdamas savo gimtajam miestui ir jo gyventojams gėrio,
galėtų jis bent minutei užbėgti į komunalinių paslaugų padalinį ir žmoniškai pasikalbėti. Vardan tvarkos ir švaros mes norime tokio bendradarbiavimo ne tik su šiuo jaunuoliu, bet ir su visais aptarnaujamų seniūnijų gyventojais.

Jonas Norkus,
UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“
Ariogalos padalinio vadovas

Komentarų nėra