Mano Ariogala

Versija spausdinimui

Pusimtis futbolo m?g?j? Ariogaloje aid? ant plausto

Vaidotas JANUKA

Antrus metus i eil?s Ariogaloje futbolas buvo aidiamas ne?prastoje vietoje ant plausto, padaryto i plastikini? buteli?. ,,aliojo futbolo dien? vyk?s ,,plaustbolo turnyras sutrauk? apie pusimt? futbolo m?g?j? i keli? alies miest?.

Butelius rinko kelis m?nesius

,,alioji futbolo diena antrus metus i eil?s Ariogalos vienyb?s organizuojamas renginys, kuris jungia ekologij?, futbol?, muzik? ir ger? nuotaik?. Pagrindinis vent?s akcentas futbolas aiktel?je ant plausto, kuris ?leidiamas ? Dubys? ties Ariogalos Dain? sl?niu.

Nuo birelio m?nesio dirb? jaunieji entuziastai plausto statybai i Raseini? rajono gyventoj? bei Dubysos pakran?i? surinko ir sur?iavo apie 15 t?kstan?i? plastikini?buteli?. Jie tapo pagrindu, laikan?iu plaust? up?je. Kitas mediagas statybai ariogalie?iai ?sigijo arba gavo i Raseini? krato ateities jud?jimo RASAI.

Pernai surinkome 20 t?kstan?i? plastikini? buteli? ir tur?jome ambicing? tiksl? ? skai?i? iemet viryti. Pasirodo, mon?s atsakingiau ?m? r?iuoti atliekas. Bet kokiu atveju, diaugiam?s tuo, k? pavyko padaryti, ir kad prisidedame prie taros mainimo bei aplinkos
tvarkymo, teig? Ariogalos vienyb?s prezidentas Steponas Nacius.

Jo vizijoje kit?met surengti keturi? stichij? futbolo dien?, kurios metu b?t? galima aisti ne tik ant em?s ir vandens, bet ir ? or? pakeltoje aiktel?je, ir per ugn?.

Pusimtis futbolo m?g?j? Ariogaloje aid? ant plausto

? ,,plaustbolo turnyr? usiregistravo 16 komand?, tarp kuri? buvo nemaai atvykusi? i kit? miest?. Gausiausia K?daini? delegacija pasirod? geriausiai vidurio Lietuvos miesto futbolininkai ikovojo pirm?sias tris prizines vietas.

Nors medalius ikovojo trys komandos, ta?iau iandien laim?jo visi dalyviai. iuo projektu nor?jome paskatinti jaunimo k?rybikum? ir pa?vairinti futbolo aidim?. Paaisti ant plausto ypa? patinka vaikams, tod?l planuojame j? ?ia kuo daugiau pakviesti i kit? miest?, sak? varybas organizavusiosAriogalos vienyb?s prezidentas S. Nacius.

Po ,,plaustbolo turnyro dalyviai gal?jo pasidiaugti pirm? kart? Ariogaloje vie?jusios inomos grup?s Biplan koncertu. Futbol? m?gstantys dainininkai ? nedidel? miest? koncertuoti atvyko suav?ti tokios id?jos ir patys iband? ne?prast? aiktel?.

Kult?rin? ,,aliojo futbolo dienos program? baig? jaunieji vietos muzikos talentai Gintar? ir Marijus Liakai bei Karolina Jukait?.

Jaunim? ?kv?pia futbolas

Draugija Ariogalos vienyb? vienija neabejing? futbolui ir aplnkai jaunim?, kuris ne tik sportuoja ir siekia tobul?ti, bet ir pats kuria bei prii?ri reikaling? infrastrukt?r?, talkomis prisideda prie Ariogalos miesto vie?j? erdvi? priei?ros. Pavyzdiui, iem? tvarko apleistus laitus, alina kr?mus, geni medius, tvarko miesto parkus.

Jaunuosius entuziastus bendram tikslui sutelkia futbolas. Ariogalos vienyb? aktyviai dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) programoje Sugr?inkime vaikus ? stadionus (SVIS) ir savo iniciatyva organizuoja futbolo turnyrus bei ventes. Pernai draugijos renginiuose bei stovyklose dalyvavo net 3 500 moni? nuo 6 iki 78 met? amiaus.

Pasak Ariogalos vienyb?s vadovo S. Naciaus, didel? impuls? jiems dav? LFF SVIS programos projektas Vasaros linksmoji futbolo mokykla: Nuo jos atvykimo ? Ariogal? vaikai prad?jo aktyviau sportuoti, jiems prad?jome organizuoti futbolo treniruotes. Pagal SVIS pavyzd? futbolo mokyklas, turnyrus, jaun?j? lyderi? b?reliusorganizuojame kituose miesteliuose, gabesnius vaikus kvie?iame ? treniruo?i? stovyklas.

Ariogalie?iai diaugiasi tuo, kad pavyko vietos gimnazijoje pirmokams padaryti ne tik bendr? k?no kult?ros pamok?, bet ir atskir? futbolo pamok?. Patys taip pat stengiam?s gilinti inias, dalyvauti ?vairiuose seminaruose. Glaudiai bendradarbiaujame su LFF, jos darbuotojai niekada neatsisako pad?ti, pasakojo Ariogalos vienyb?s vadovas.

Futbolo aiktes tvark? patys

Organizuojant futbolo usi?mimus bei varybas, entuziastai susid?r? su didiuliu infrastrukt?ros tr?kumu. Vis d?lto po keli? met? pastang? Ariogalos vienybei pavyko sutvarkyti ne tik pagrindin? miesto stadion?, bet ir apleistuose teniso kortuose ?sirengti LFF dovanot? naudot? dirbtin?s dangos aiktel?.

Stadionas anks?iau buvo tiesiog pieva, kurioje ganydavosi karv?s, ji buvo ienaujama kart? per metus. Diaugiam?s, kad vej? po truput? pavyko atgaivinti, ? j? kasmet daug investuojame. Neseniai ?sireng?me ir dirbtin?s dangos aiktel?, kuri mums leis beveik visus metus organizuoti kokybikas futbolo treniruotes. Anks?iau d?l didelio sporto sal?s uimtumo tekdavo sujungti kelias amiaus grupes ar net apskritai nerengti treniruo?i?, aikino S. Nacius.

Futbolo inventoriaus aprang?, kamuoli?, tinkl? ir vart? – draugija ?sigijo ?vairiuose konkursuose, per socialinus fondus. Tarp j? buvo ir LFF paramos futbolui fondas, kuris ariogalie?iams iemet skyr? 2000 Lt vert?s param?.

Isigelb?jimas ar paskutinis mados klyksmas

Antanas GERMANAVI?IUS

Kokios asociacijos pirmiausia kyla igirdus od? ,,ekologija? Mokslo aka? Aplinkosauga? Apdairumas ir toliaregikas poi?ris sprendiant ininerines problemas? O gal tai terminas, ymintis naujos epochos pradi?? Pavyzdiui, XXI amius ekologijos amius, arba dar geriau – tiesiog ekoamius. Tokia iniciatyva b?t? ?domi, ta?iau ji turi konkurent? XXI ami? jau prad?ta laikyti informacijos amiumi. O gal ?manoma simbioz?, tarkim, ekologin?s informacijos amius. Kaip pavadinti XXI ami?, tenuspr?s tie, kurie informacijos priemones valdys io ir XXII imtme?i? sand?roje. O kol kas si?lau kritikai pam?styti, kok? real? poveik? iandieninei visuomenei daro vis labiau ? kasdienyb? besibraunantis ekologiko gyvenimo propagavimas.

Tiek internetiniai, tiek tradiciniai odynai termin? ekologija aikina kaip moksl?, tiriant? gyv?j? organizm? santykius su gyvenam?ja aplinka. Periodiniai informacijos altiniai labiau orientuojasi ? iandien aktualias ir vis daniau eskaluojamas problemas, susijusias su aplinkosauga, alternatyvi?ja energetika ir sveika gyvensena. I iniasklaidos vis daniau girdime apie ekologinius reikalavimus, ekologin? s?moningum?, ekologikus pasirinkimus ir ekologinius laim?jimus. Ekologikas ?kininkavimas apr?pina ekologikais maisto produktais, ekologiki sprendimai pramon?je dovanoja ekologikus ?rengimus ir technik?, ekologikas m?stymas skatina ekologik? vartojim? ir ekologik? atliek? perdirbim?. Dienra?iai, radijas ir televizija pateikia informacijos apie inovatyvius ekologikus sprendimus, dar galin?ius igelb?ti m?s? planetos atmosfer?, biosfer?, dirvoem? ir vanden?. Visomis ?manomomis priemon?mis u ekologikus pasirinkimus pasisako politikai, mokslininkai, visuomenininkai ir pramog? pasaulio atstovai. aliosios inios, aliosios rubrikos straipsniai
ir interviu aliojo gyvenimo temomis jau tapo neatsiejama beveik kiekvieno save gerbian?io leidinio ar publicistin?s televizijos laidos dalimi. Nor?t?si pasveikinti tokias iniciatyvas. Kadangi io fenomeno apraikas pastebime jau beveik visose gyvenimo srityse, galima b?t? lengviau atsip?sti: pagaliau visuomen? ir jos ikiliausieji pabudo, susiprato ir prad?jo adinti vieni kitus. Greit viskas em?je susitvarkys ir tuoj v?l diaugsim?s, aliuojan?iomis pievomis, maudysim?s tyrame vanden?lyje, degindami kur? nejausime keisto plastmas?s kvapo ir valgysime maist?, o ne jo pakaitalus. Kalbama apie nat?ralias gamtos dovanas, kurios buvo ir prie t?kstan?ius met?. Keista tik tai, kad norint jas v?l tur?ti, teks truput? pamok?ti. Nereikia b?ti labai akylam, kad pasteb?tum, jog visas is ekologinis projektas akivaizdai koordinuojamas pasauliniu lygiu. Vie?j? usienyje tikriausiai pasteb?jo, kad ir ten daug kalbama apie chemijos prikimtus maisto produktus ir utertus vandens telkinius. O si?lomos ieitys ablonikos ir pasikartojan?ios pirkti eko, bio arba be joki? E enklu paym?tus maisto produktus, piltis biokur?, rinktis elektra ar hibridiniais varikliais varomus automobilius ir kitaip palaikyti visomis igal?mis u var? or? ir sveik? maist? kovojant? gamintoj?. iems produktams reklamuoti pasitelkiamos pa?ios iradingiausios technologijos, danai propaguojam? pasirinkim? nesibodima pavadinti madingais. Atrodyt?, nekalti triukai, kol nestabteli pam?styti, k? reikia mada…

Tiesa, kad pralenda ne tik vartojim? skatinanti reklama. tai danai girdime kvietimus vietoj automobilio rinktis vie?j? transport? ar vaiuoti dvira?iu, o gav? dokument? elektroniniu patu, po pagrindine informacija randame priera?, raginant? nesant b?tinybei nespausdinti ir taip prisid?ti prie popieriaus taupymo bei mik? isaugojimo. Internete ir daugelyje leidini? apstu informacijos, kaip ivengti apsipirkin?jimo kartlig?s ir patiems pasigaminti buities ar asmens higienos priemoni?. B?na nemokam? seminar? apie sveik? gyvensen?, mityb?, saviugd? ir savigyd?. Juose galima suinoti, kaip susikurti sveikesn? aplink? gyventi ir patiems pasigaminti gydom?j? preparat?. Ta?iau daniausiai d?l savo kuklaus ?vaizdio ir si?lom? metod? paprastumo tokie mokytojai atrodo ?tartinai. Liaudies medicina ir rytietiki gydymosi metodai specialist? vis dar vadinami alternatyviais, kadangi j? teigiamas poveikis pajuntamas ne i karto, o praktikavimui b?tinos inios ir dom?jimasis.

Alternatyvioji sveikos gyvensenos ir prevencin?s medicinos filosofija neragina skiepytis, kimti ekologik? vitamin? ir maisto papild?, taigi neprisideda prie vartojimo skatinimo, o tai, kaip inia, trukdo ibristi i pasaul? kamuojan?ios kriz?s. Kapitalist? leidiami ?statymai alternatyvi? metod? lyg ir nedraudia, bet, prisidengdami demokratijos principais, sudaro s?lygas gyvuoti iradingiausioms pinig? udirbimo schemoms. Ekologija ?ia pasitarnauja puikiai. Viena grup? g?sdina utertu vandeniu ir maistu, kita vaikto po butus, si?lydama stebuklingus, nuo 180-ties teral? vanden? ivalan?ius filtrus ir aliai ?pakuotais maisto produktais pildo ekologik? preki? skyrelius prekybos centruose. Nepanau ? keist? sutapim?? Beje, teko gird?ti, kad Italijoje viena stambi automobili? gamykla pra?jus? deimtmet?
su vyriausyb?s pagalba inicijavo daugiamilijardin?s vert?s automagistrali? tinklo renovacijos projekt?. Es? tam, kad naujais, dabar jau 100 procent? mokamais greitkeliais b?t? patogiau keliauti. O norintiems ekologikesnio pasirinkimo, vis dar liko galimyb? s?sti ? elektrinius traukinius. Tiesa, taip pat atnaujintus, ir greitesnius. Suprantama, ir bilietas truput? brangesnis nei prie tai…

Taigi, ekologija kainuoja. tai apie ekologij? raantis lietuvikas urnalas Green’as nagrin?ja tikrai ?domias temas: galima suinoti, kur ?sigyti ekologik? ir nat?rali? maisto produkt?, higienos priemoni? su Himalaj? druska, ekologiko maistelio k?dikiams, pas k? usisakyti ekologiko namo projekt? ir kas parduoda nat?ralius sien? daus. Buvo net alios keptuv?s apraymas ir nuoroda, kaip j? nusipirkti. Pasigedau tiktai ekologik? SMS kredit? reklamos, bet sp?ju, kad statant ekologik? nam?, ekologiki bankai pasi?lyt? ekologik? paskol?.

Komentarų nėra