Mano Ariogala

Pusšimtis futbolo m?g?j? Ariogaloje žaid? ant plausto

Vaidotas JANUŠKA [1]

Antrus metus iš eil?s Ariogaloje futbolas buvo žaidžiamas ne?prastoje vietoje – ant plausto, padaryto iš plastikini? buteli?. ,,Žaliojo futbolo dien?“ vyk?s ,,plaustbolo“ turnyras sutrauk? apie pusšimt? futbolo m?g?j? iš keli? šalies miest?.      

Butelius rinko kelis m?nesius   

,,Žalioji futbolo diena“ – antrus metus iš eil?s „Ariogalos vienyb?s“ organizuojamas renginys, kuris jungia ekologij?, futbol?, muzik? ir ger? nuotaik?. Pagrindinis švent?s akcentas – futbolas aikštel?je ant plausto, kuris ?leidžiamas ? Dubys? ties Ariogalos Dain? sl?niu. 

 Nuo birželio m?nesio dirb? jaunieji entuziastai plausto statybai iš Raseini? rajono gyventoj? bei Dubysos pakran?i? surinko ir sur?šiavo apie 15 t?kstan?i? plastikini?buteli?. Jie tapo pagrindu, laikan?iu plaust? up?je. Kitas medžiagas statybai ariogalie?iai ?sigijo arba gavo iš Raseini? krašto ateities jud?jimo „RASAI“.  

„Pernai surinkome 20 t?kstan?i? plastikini? buteli? ir tur?jome ambicing? tiksl? – š? skai?i? šiemet viršyti. Pasirodo, žmon?s atsakingiau ?m? r?šiuoti atliekas. Bet kokiu atveju, džiaugiam?s tuo, k? pavyko padaryti, ir kad prisidedame prie taršos mažinimo bei aplinkos
tvarkymo“, – teig? „Ariogalos vienyb?s“ prezidentas Steponas Nacius.   

 Jo vizijoje – kit?met surengti keturi? stichij? futbolo dien?, kurios metu b?t? galima žaisti ne tik ant žem?s ir vandens, bet ir ? or? pakeltoje aikštel?je, ir per ugn?.           

 Pusšimtis futbolo m?g?j? Ariogaloje žaid? ant plausto  

? ,,plaustbolo“ turnyr? užsiregistravo 16 komand?, tarp kuri? buvo nemažai atvykusi? iš kit? miest?. Gausiausia K?daini? delegacija pasirod? geriausiai – vidurio Lietuvos miesto futbolininkai iškovojo pirm?sias tris prizines vietas. 

 „Nors medalius iškovojo trys komandos, ta?iau šiandien laim?jo visi dalyviai. Šiuo projektu nor?jome paskatinti jaunimo k?rybiškum? ir pa?vairinti futbolo žaidim?. Pažaisti ant plausto ypa? patinka vaikams, tod?l planuojame j? ?ia kuo daugiau pakviesti iš kit? miest?“, – sak? varžybas organizavusios „Ariogalos vienyb?s“ prezidentas S. Nacius.    

Po ,,plaustbolo“ turnyro dalyviai gal?jo pasidžiaugti pirm? kart? Ariogaloje vieš?jusios žinomos grup?s „Biplan“ koncertu. Futbol? m?gstantys dainininkai ? nedidel? miest? koncertuoti atvyko sužav?ti tokios id?jos ir patys išband? ne?prast? aikštel?.   

Kult?rin? ,,Žaliojo futbolo dienos“ program? baig? jaunieji vietos muzikos talentai – Gintar? ir Marijus Liakai bei Karolina Juškait?.  [2]       

Jaunim? ?kv?pia futbolas  

Draugija „Ariogalos vienyb?“ vienija neabejing? futbolui ir aplnkai jaunim?, kuris ne tik sportuoja ir siekia tobul?ti, bet ir pats kuria bei priži?ri reikaling? infrastrukt?r?, talkomis prisideda prie Ariogalos miesto vieš?j? erdvi? prieži?ros. Pavyzdžiui, žiem? tvarko apleistus šlaitus, šalina kr?mus, geni medžius, tvarko miesto parkus.  

Jaunuosius entuziastus bendram tikslui sutelkia futbolas. „Ariogalos vienyb?“ aktyviai dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) programoje „Sugr?žinkime vaikus ? stadionus“ (SVIS) ir savo iniciatyva organizuoja futbolo turnyrus bei šventes. Pernai draugijos renginiuose bei stovyklose dalyvavo net 3 500 žmoni? nuo 6 iki 78 met? amžiaus.  

Pasak „Ariogalos vienyb?s“ vadovo S. Naciaus, didel? impuls? jiems dav? LFF SVIS programos projektas „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“:  „Nuo jos atvykimo ? Ariogal? vaikai prad?jo aktyviau sportuoti, jiems prad?jome organizuoti futbolo treniruotes. Pagal SVIS pavyzd? futbolo mokyklas, turnyrus, jaun?j? lyderi? b?relius organizuojame kituose miesteliuose, gabesnius vaikus kvie?iame ? treniruo?i? stovyklas.“  

Ariogalie?iai džiaugiasi tuo, kad pavyko vietos gimnazijoje pirmokams padaryti ne tik bendr? k?no kult?ros pamok?, bet ir atskir? futbolo pamok?. „Patys taip pat stengiam?s gilinti žinias, dalyvauti ?vairiuose seminaruose. Glaudžiai bendradarbiaujame su LFF, jos darbuotojai niekada neatsisako pad?ti“, – pasakojo „Ariogalos vienyb?s“ vadovas. 

Futbolo aikštes tvark? patys  

Organizuojant futbolo užsi?mimus bei varžybas, entuziastai susid?r? su didžiuliu infrastrukt?ros tr?kumu. Vis d?lto po keli? met? pastang? „Ariogalos vienybei“ pavyko sutvarkyti ne tik pagrindin? miesto stadion?, bet ir apleistuose teniso kortuose ?sirengti LFF dovanot? naudot? dirbtin?s dangos aikštel?.  

 „Stadionas anks?iau buvo tiesiog pieva, kurioje ganydavosi karv?s, ji buvo šienaujama kart? per metus. Džiaugiam?s, kad vej? po truput? pavyko atgaivinti, ? j? kasmet daug investuojame. Neseniai ?sireng?me ir dirbtin?s dangos aikštel?, kuri mums leis beveik visus metus organizuoti kokybiškas futbolo treniruotes. Anks?iau d?l didelio sporto sal?s užimtumo tekdavo sujungti kelias amžiaus grupes ar net apskritai nerengti treniruo?i?“, – aiškino S. Nacius.  

Futbolo inventoriaus – aprang?, kamuoli?, tinkl? ir vart? – draugija ?sigijo ?vairiuose konkursuose, per socialinus fondus. Tarp j? buvo ir LFF paramos futbolui fondas, kuris ariogalie?iams šiemet skyr? 2000 Lt vert?s param?. 

Išsigelb?jimas ar paskutinis mados klyksmas

Antanas GERMANAVI?IUS

 Kokios asociacijos pirmiausia kyla išgirdus žod? ,,ekologija“? Mokslo šaka? Aplinkosauga? Apdairumas ir toliaregiškas poži?ris sprendžiant inžinerines problemas? O gal tai terminas, žymintis naujos epochos pradži?? Pavyzdžiui, XXI amžius – ekologijos amžius, arba dar geriau – tiesiog ekoamžius. Tokia iniciatyva b?t? ?domi, ta?iau ji turi konkurent? – XXI amži? jau prad?ta laikyti informacijos amžiumi. O gal ?manoma simbioz?, tarkim, ekologin?s informacijos amžius. Kaip pavadinti XXI amži?, tenuspr?s tie, kurie informacijos priemones valdys šio ir XXII šimtme?i? sand?roje. O kol kas si?lau kritiškai pam?styti, kok? real? poveik? šiandieninei visuomenei daro vis labiau ? kasdienyb? besibraunantis ekologiško gyvenimo propagavimas.  

 Tiek internetiniai, tiek tradiciniai žodynai termin? „ekologija“ aiškina kaip moksl?, tiriant? gyv?j? organizm? santykius su gyvenam?ja aplinka. Periodiniai informacijos šaltiniai labiau orientuojasi ? šiandien aktualias ir vis dažniau eskaluojamas problemas, susijusias su aplinkosauga, alternatyvi?ja energetika ir sveika gyvensena. Iš žiniasklaidos vis dažniau girdime apie ekologinius reikalavimus, ekologin? s?moningum?, ekologiškus pasirinkimus ir ekologinius laim?jimus. Ekologiškas ?kininkavimas apr?pina ekologiškais maisto produktais, ekologiški sprendimai pramon?je dovanoja ekologiškus ?rengimus ir technik?, ekologiškas m?stymas skatina ekologišk? vartojim? ir ekologišk? atliek? perdirbim?. Dienraš?iai, radijas ir televizija pateikia informacijos apie inovatyvius ekologiškus sprendimus, dar galin?ius išgelb?ti m?s? planetos atmosfer?, biosfer?, dirvožem? ir vanden?. Visomis ?manomomis priemon?mis už ekologiškus pasirinkimus pasisako politikai, mokslininkai, visuomenininkai ir pramog? pasaulio atstovai. Žaliosios žinios, žaliosios rubrikos straipsniai
ir interviu žaliojo gyvenimo temomis jau tapo neatsiejama beveik kiekvieno save gerbian?io leidinio ar publicistin?s televizijos laidos dalimi. Nor?t?si pasveikinti tokias iniciatyvas. Kadangi šio fenomeno apraiškas pastebime jau beveik visose gyvenimo srityse, galima b?t? lengviau atsip?sti: pagaliau visuomen? ir jos iškiliausieji pabudo, susiprato ir prad?jo žadinti vieni kitus. Greit viskas žem?je susitvarkys ir tuoj v?l džiaugsim?s, žaliuojan?iomis pievomis, maudysim?s tyrame vanden?lyje, degindami kur? nejausime keisto plastmas?s kvapo ir valgysime maist?, o ne jo pakaitalus. Kalbama apie nat?ralias gamtos dovanas, kurios buvo ir prieš t?kstan?ius met?. Keista tik tai, kad norint jas v?l tur?ti, teks truput? pamok?ti. Nereikia b?ti labai akylam, kad pasteb?tum, jog visas šis ekologinis projektas akivaizdžai koordinuojamas pasauliniu lygiu. Vieš?j? užsienyje tikriausiai pasteb?jo, kad ir ten daug kalbama apie chemijos prikimštus maisto produktus ir užterštus vandens telkinius. O si?lomos išeitys šabloniškos ir pasikartojan?ios – pirkti „eko“, „bio“ arba „be joki? E“ ženklu pažym?tus maisto produktus, piltis biokur?, rinktis elektra ar hibridiniais varikliais varomus automobilius ir kitaip palaikyti visomis išgal?mis už švar? or? ir sveik? maist? kovojant? gamintoj?. Šiems produktams reklamuoti pasitelkiamos pa?ios išradingiausios technologijos, dažnai propaguojam? pasirinkim? nesibodima pavadinti madingais. Atrodyt?, nekalti triukai, kol nestabteli pam?styti, k? reiškia mada…  

Tiesa, kad pralenda ne tik vartojim? skatinanti reklama. Štai dažnai girdime kvietimus vietoj automobilio rinktis vieš?j? transport? ar važiuoti dvira?iu, o gav? dokument? elektroniniu paštu, po pagrindine informacija randame prieraš?, raginant? nesant b?tinybei nespausdinti ir taip prisid?ti prie popieriaus taupymo bei mišk? išsaugojimo. Internete ir daugelyje leidini? apstu informacijos, kaip išvengti apsipirkin?jimo karštlig?s ir patiems pasigaminti buities ar asmens higienos priemoni?. B?na nemokam? seminar? apie sveik? gyvensen?, mityb?, saviugd? ir savigyd?. Juose galima sužinoti, kaip susikurti sveikesn? aplink? gyventi ir patiems pasigaminti gydom?j? preparat?. Ta?iau dažniausiai d?l savo kuklaus ?vaizdžio ir si?lom? metod? paprastumo tokie mokytojai atrodo ?tartinai. Liaudies medicina ir rytietiški gydymosi metodai specialist? vis dar vadinami alternatyviais, kadangi j? teigiamas poveikis pajuntamas ne iš karto, o praktikavimui b?tinos žinios ir dom?jimasis.  

Alternatyvioji sveikos gyvensenos ir prevencin?s medicinos filosofija neragina skiepytis, kimšti ekologišk? vitamin? ir maisto papild?, taigi neprisideda prie vartojimo skatinimo, o tai, kaip žinia, trukdo išbristi iš pasaul? kamuojan?ios kriz?s. Kapitalist? leidžiami ?statymai alternatyvi? metod? lyg ir nedraudžia, bet, prisidengdami demokratijos principais, sudaro s?lygas gyvuoti išradingiausioms pinig? uždirbimo schemoms. Ekologija ?ia pasitarnauja puikiai. Viena grup? g?sdina užterštu vandeniu ir maistu, kita vaikšto po butus, si?lydama stebuklingus, nuo 180-ties teršal? vanden? išvalan?ius filtrus ir žaliai ?pakuotais maisto produktais pildo ekologišk? preki? skyrelius prekybos centruose. Nepanašu ? keist? sutapim?? Beje, teko gird?ti, kad Italijoje viena stambi automobili? gamykla pra?jus? dešimtmet?
su vyriausyb?s pagalba inicijavo daugiamilijardin?s vert?s automagistrali? tinklo renovacijos projekt?. Es? tam, kad naujais, dabar jau 100 procent? mokamais greitkeliais b?t? patogiau keliauti. O norintiems ekologiškesnio pasirinkimo, vis dar liko galimyb? s?sti ? elektrinius traukinius. Tiesa, taip pat atnaujintus, ir greitesnius. Suprantama, ir bilietas truput? brangesnis nei prieš tai…   

 Taigi, ekologija kainuoja. Štai apie ekologij? rašantis lietuviškas žurnalas „Green’as“ nagrin?ja tikrai ?domias temas: galima sužinoti, kur ?sigyti ekologišk? ir nat?rali? maisto produkt?, higienos priemoni? su Himalaj? druska, ekologiško maistelio k?dikiams, pas k? užsisakyti ekologiško namo projekt? ir kas parduoda nat?ralius sien? dažus. Buvo net žalios keptuv?s aprašymas ir nuoroda, kaip j? nusipirkti. Pasigedau tiktai ekologišk? SMS kredit? reklamos, bet sp?ju, kad statant ekologišk? nam?, ekologiški bankai pasi?lyt? ekologišk? paskol?.