Mano Ariogala
M?s? laik? skai?iuoja Dubysa
Steponas NACIUS
Pra?jus? etadien? kiekvienas ariogalikis ir miestelio sve?ias gal?jo dalyvauti puikiai suorganizuotoje vent?je M?s? laik? skai?iuo-Dubysa, kurioje susirinkusiuosius diugino ?vairaus stiliaus muzikos atlik?jai. Pasirodymai skamb?jo gyvai, net Rytis Cicinas dainavo gyvai (tik dainos instrumentin? versija buvo ?rayta), kuo steb?josi ir vienas garbingas sve?ias i Vilniaus. ? scen? lipo ir liaudikos, ir roko muzikos atlik?jai.
Dauguma vent?s dalyvi? konstatavo renginys pavyko, nors dar prie m?nes? ir didiausias optimistas neb?t? tik?j?sis tokios vent?s. Kaip pavyko suorganizuoti tokio aukto lygio rengin? su Lietuvoje populiariais atlik?jais Ry?iu Cicinu ir grupe ,,Biplan bei auniaisiais Raseini? krato dainininkais?
Didiausias nuopelnas ir pagyros – renginio organizatoriams bei m?s? valdov?ms. Jos sugeb?jo surasti r?m?j?, paruoti renginio format?, atitinkant? bei patinkant? didiajai daugumai miestelio gyventoj?. Sugeb?jo atsibusti ir pademonstruoti, kad atlieka savo pareigas. Seni?n? parod?, kaip lengvai gali susitvarkyti su miestelio problemomis. mon?s pageidavo kult?rini? rengini?, o ji sako praau, i?r?kite renginys, kuris vakaro pabaigoje privert? i?rovus garsiai pad?koti.Viliuosi, kad tai bus didelis post?mis Ariogalos kult?ros renesansui. Renginio metu ir po jo ne?vyko nei vienas incidentas. Nieko! Nei mutyni?, nei nam? niokojimo ar kitoki? chuliganizmo apraik?, kuo Ariogala danai gars?davo. Gal tai jaunimo pad?ka u rengin?, o gal ities miestelis pasikeit?? Ta?iau neskub?siu daryti ivad?, nes tai tik pirmas iais metais renginys, privert?s didiuotis savo kratie?iais. Ar tai bus tradicinis reikinys? O gal tik maas saulut?s spindul?lio proveris juodais debesimis nuklotame danguje? Viliuosi, kad tai tik gero kult?rinio gyvenimo pradia, ir viskas priklausys nuo m?s? poi?ro bei noro pagelb?ti valdov?ms. Greitu metu kiekvienas ariogalikis gal?s pademonstruoti, kaip jam r?pi Ariogalos grois. Art?ja rudenin? talka, galinti paversti m?s? miest? graesn?, tvarkingesn?, bet tam reikia b?ti aktyviems. Bent jau vien? savaitgal?.
Tad iki susitikimo Ariogalos miesto seni?nijos organizuojamoje talkoje!
Studij? kryp?i? pasirinkimas laikas griauti nusistov?jusias tendencijas, kad ateityje netekt? s?d?ti prie suskilusios geldos
Roberta MIL?I?T?
Stojimai, studij? kryp?i? pasirinkimas, pasirinkt? specialybi? perspektyvos ateities darbo rinkoje vienos i svarbiausi? tem? netgi stojim? maratonui pasibaigus. Ne paslaptis, kad min?tieji dalykai sukelia galvos skausm? ne tik patiems stojantiesiems, bet ir vietimo ir mokslo ministerijai bei darbo birai. Kod?l? Atsakymas paprastas jau daug met? i eil?s populiariausios studij? krypties pozicijos neapleidia socialiniai mokslai. Nepaisydami darbo biros skelbim?, kad daugiausiai uregistruojama bedarbi?, baigusi? b?tent socialinius mokslus, jaunimas vis dar noriai renkasi i? studij? krypt?. Tai i dalies gal?t? lemti keletas veiksni?: lengviau perkandami mokslai, maesn?s studij? kainos arba tiesiog kryptingai siektas tikslas studijuoti tam tikr? studij? program? b?tent i socialini? moksl? srities.
Ta?iau negalima teigti, kad 2011 met? stojim? statistika visikai nestebina remiantis Lietuvos aukt?j? mokykl? asociacijos bendrajam pri?mimui organizuoti pateiktais duomenimis, ? valstyb?s finansuojamas vietas socialini? moksl? srityje ?stojo 35 % stojan?i?j?, o ? technologijos mokslus 33 %. Tai reikia, kad susidom?jimas technologijos moksl? studijomis, palyginus su 2010 2009 metais, pastebimai iaugo. Tiesa, sutartis valstyb?s nefinansuojamoms studijoms mieliau rinkosi socialinius mokslus (69 %), o technologijos mokslus savo l?omis studijuoti pasirinko tik 12 % stojan?i?j?. Susidom?jimas kitomis studij? kryptimis per iuos metus beveik nepakito ? biomedicinos mokslus valstyb?s finansuojamose vietose ?stojo 14 %, 8 % – ? fizini? moksl? srit?, 6 % – ? humanitarini? ir 4 % – ? meno studij? srit?.
Kalbant apie studij? sri?i? perspektyvas, aiku viena kaip jau min?jau, darbo rinka perpildyta socialinius mokslus baigusiais mon?mis, tad vargu ar ten greitu metu atsiras bent menkiausia terp? ios srities specialistams. Ne veltui vietimo ir mokslo ministerijos populiarinamos technologijos ir fizini? moksl? sritys, kurios iuo metu Lietuvoje ir yra perspektyviausios. Taigi, Lietuvai reikalingi savo darb? imanantys, gebantys kurti ir pritaikyti inovacijas technologijos studij? krypties specialistai. Regis, vis d?lto dalis iais metais stojusi?-j? blaiviai ?vertino esam? pad?t? ir atsivelg? ? tam tikr? institucij? skatinimus gerai apgalvoti pasirenkamas studij? kryptis ir specialybes. Tik kyla klausimas, ar tai nusistov?s ir pad?ties pager?jimas bus rykus kitais metais, o gal v?l bus gr?tama tuo pa?iu uburtu ratu, i vis? j?g? griaunant savo ateities perspektyvas?
Apvelgiant Raseini? rajono Ariogalos gimnazijos 2011 met? stojim? tendencijas, jos tiek rajono, tiek visos Lietuvos mastu beveik nesiskiria. Populiariausios studij? kryptys taip pat socialiniai ir technologijos mokslai, ta?iau n?ra vyraujan?i? profesij? (toki? kaip jau kuris laikas Lietuvoje pagal populiarum? pirmaujan?ios teisininko, mediko, ekonomisto profesijos) – b?dinga specialybi? ?vairov?, ta?iau iais metais iek tiek padaug?jo stojan?i?j? ? ininerines specialybes. I 79 abiturient? ? aukt?sias mokyklas ?stojo 72 %, ? profesines
mokyklas 6 %, o 22 % nesimoko (ivyk? ? usien?, dirba ir t. t.). ?domu tai, kad nepasitvirtino sp?jimai, jog daug 63-iosios laidos abiturient? ivyks ? usien? tai padar? daugiau nei praeitais metais, ta?iau emigranto duon? i viso pasirinko tik 6 mon?s.
Nenuostabu, kad dar ne visi abiturientai yra apsisprend? iek tiek laiko dar yra, o be to, pa-sirinkti tolimesn? savo gyvenimo keli? ities sud?tinga.
Kad ir kaip ten beb?t?, svarbiausia ne tik nenukrypti nuo savo usibr?t? tiksl?, nepamirti savo nor? ir tinkamai ?vertinti galimybes, bet ir objektyviai pavelgti ? dabartin? ir prognozuojam? situacij? Lietuvoje, kad auktojo mokslo diplomas absolventui ne tik dailiai kab?t? ant sienos, bet atnet? ir ap?iuopiamos naudos bei daug adan?i? perspektyv? ateityje.
Tuo metu Ariogalos gimnazijoje
Eimantas EMAITIS
Prab?go pirmasis 2011/12 mokslo met? m?nesis. Nors mokslo met? pabaiga dar toli, abiturientams jau dabar ramyb?s neduoda mokslo met? finias egzaminai ir specialybi? pasirinkimas. Svarbu inoti, ko tu nori, ir dar svarbiau to siekti. Ariogalos gimnazijos ketvirtokai iuo metu renkasi ir kuria savo profesin? ateit?, atsakin?dami ? vien? svarb? klausim? kur stoti? Pasirinkim? daug, potencialo – taip pat. Gimnazijoje iuo metu egzaminams ruoiasi 58 abiturientai. Mano Ariogala kolektyvo nariai Aist? Baltruaityt?, Valdas Nedzinskas ir Milda Zakait? atliko vyresni?j? klasi? mokini? apklaus?, koki? studij? krypt? jie planuoja pasirinkti po mokyklos baigimo.
Gydytojai, ininieriaiir teisininkai
Atlikus tyrim? nustatyta, kad Ariogalos gimnazijos abiturientai labiau link? ? tiksliuosius mokslus.
Nors matematika daugeliui yra kietas rieut?lis, bet tai neatbaido galvoti apie informatiko karjer? ar galimyb? tapti ininieriumi, ir ne paprastu, o gen? ininieriumi.
Tarp abiturient? dar itin populiari studij? sritis yra medicina. Na, o b?simus daktarus bei daktares ginti nuo galim? teism? ruoiasi ir tradicikai tarp mokini? populiarus pasirinkimas – teisininkai. Nepamirtos ir dizaino, vadybos, pedagogikos bei psichologijos, istorijos studijos. Daugelis moksleivi? turi po kelet? pasirinkimo variant? tarp anks?iau jau min?t? mokslo kryp?i?.
Stoti ar nestoti
?domu tai, kad nemaa student? dalis vis dar yra neapsisprend?, k?nor?t? studijuoti. Suprantama iki egzamin? pasirinkimo dar marios laiko. Bet kuo anks?iau inai tuo ramiau miegi. Kod?l gi taip sunku apsispr?sti?
Prieas?i? yra daug. Daugyb? pasirinkim? ir nedraugika stojim? sistema. Baim? blogai pasirinkti ir vis? gyvenim? daryti tai, ko nenori. Ir, be abejo, pa?i? egzamin? baim?. Abiturient? Monika V. mano, jog per egzamin? daugiau pasitik?jimo savimi suteikt? praktin?s, o ne teorin?s inios. ,,Sunku m?styti teorijos prigr?sta galva, praktikai neinant, kaip tai atrodo, ?sitikinusi mergina.
Keli abiturientai svarsto galimyb? nestoti niekur ir per metus usidirbti pinig? studijoms. Logika stojant u savo l?as, maesn? konkurencija, o ir vien? met? poilsio nuo moksl? praktika yra pla?iai paplitusi Vakar? valstyb?se.
Kalbos barjerai uveria duris ? usien?
Tarp Ariogalos gimnazijos abiturient? atsirado puosel?jan?i? viltis studijuoti usienyje. M?gstu keliauti. O usienyje yra daugiau galimybi?. Visiems inomos istorijos, kad Lietuvoje baigus studijas sunku susirasti darb?. L?ksiu studijuoti ? Anglij?, pas mam?, mintimis
dalinosi ketvirtok? Greta A. Ta?iau i?kis studijuoti ne Lietuvoje traukia tik kelet? dabartini? abiturient?. Abituriento Eimanto . nuomone, usienis traukia ir d?l didesni? galimybi? ?stoti, labiau atsivelgiama ? stojan?iojo motyvacij?, o ne ? rezultatus. Juk usienio universitetuose pirmiausiai yra praoma motyvacinio laiko, kurio Lietuvoje prireikia stojant net ne ? visas magistrant?ros programas. Pagrindinis barjeras, atbaidantis gimnazistus nuo studij? svetur nepakankamos usienio kalbos inios.
Ketvirtokai labiau apsisprend? nei tre?iokai
Tuo tarpu mintys apie egzaminus nejaudina tik pasirenkamuosius dalykus pasirinkusi? gimnazijos tre?iok?. Tai patvirtina ir apklausos rezultatai dauguma dar neino, ko tiksliai nori. Isakytos mintys daniausiai siejosi su medicina, ekonomika ir verslu bei dizaino
studijomis. Yra ir b?sim? policinink? bei karinink?.
Tarp ketvirtok? paklaus? iuo metu taip pat turi turizmo ir teis?s sritys.
Nt?ralu, kad ketvirtokai tiksliau apsisprend?, kur ir k? studijuos. Tre?iokams iki galutini? sprendim? pri?mimo ribos prieakyje dar beveik pusantr? met?. O vyriausi? gimnazist? sprendimus ir galimybes parodys jau kitas iltasis met? sezonas. Noro ir potencialo yra.
Telieka sulaukti galutini? rezultat?.
