Marija Birut? Kudulyt? Navakauskien?

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Kiekvienas Raseini? krato kampelis turi savo metratininkus. Betygaloje j? buvo net trys: viesios atminties mokytojas Antanas Juka, kratotyrinink? Emilija Skudrien? bei nenuilstanti ir universali Marija Birut? Navakauskien?.

Apie pastar?j? ir nor?t?si parayti keliolika eilu?i?.

M. B. Navakauskien? gim? 1941 m. Radvilikio rajone, iaul?n? vals?iuje, Mantviliki? kaime. Baig? Jok?bikio pradin?, iaul?n? vidurin? mokyklas ir Vilniaus valstybin? pedagogin? institut?. Nuo 1966-09-01 prad?jo dirbti Raseini? rajono Betygalos Maironio vid. mokyklos mokytoja. Apie j? urnalas emai?i? em? ra?: ,,(…) Surinko unikali? geologijos eksponat? kolekcij?, kuri sudaro Betygalos muziejaus ekspozicijos dal?.

M. B. Navakauskien?s keliai niekada nesiskyr? su mokykla ir moksleiviai. Su pastaraisiais ji bendrauja ir dabar, dirbdama Raseini? krato istorijos muziejaus Betygalos filialo muziejininke. Ji nuolat domisi Maironie?i? draugija, jaunaisiais geologais, iki iol aprain?ja j? ivykas bei stovyklas. M. B. Navakauskien? pam?go tradicinius plenerus, skirtus Betygaloje gimusiam ir augusiam dailininkui, grafikui Jonui Kuzminskiui atminti. Paskutiniame, kuris vyko 2008 met? rugpj??io m?nes? Kiknov?je, Romano ir Birut?s Anuli? sodyboje, ji ne tik supaindino dalyvius su Betygalos krato kult?ros paveldu, bet ir pati im?gino j?gas – rai? lin?. i labai guvi moteris iki iol propaguoja sveik? gyvenimo b?d?. Jai nebaisus gana v?sokas, o kartais ir labai altas Dubysos vanduo. Ji ragina ir supan?ius j? mones nesnausti – aktyviai dalyvauti bendruomen?s gyvenime.

Nemaai Raseini? krato moni? j? pa?sta kaip poet?, istorini? raini? autor?. 1996 metais ileista jos poezijos rinktin? Rudens taku, 1997 m. Aidi diaugsmo daina, 1999 m. Perk?nas, 2003 m. vyt?jimo kelyje. Istoriniam – paintiniam anrui galima priskirti dvi jos knygas – Betygalos em? (2001 m.) ir iaul?n? em?

(2009 m.). Iskirtin? viet? uima jos darbas Raseini? rajono geologija (2002 m.)

Apie knygos Betygalos em? ruoimo etap? poetas Juozas Nekroius ra?: ,,(…) Spaudai rengiama plati ir isami istorin? etnografin? apybraia Betygalos em?. Tai pasakojimas apie vals?iaus praeit?, inykusius kaimus ir dvarus, gyvenusius ir dirbusius mones, dramatikus istorijos pos?kius, kovas u laisv? ir nepriklausomyb?…

inomas rajono istorini? knyg? autorius ir sudarytojas Jonas Brigys paymi, kad knyga yra tam tikros strukt?ros, pastebima login? d?stymo seka. Galima teigti, kad autorei pavyko, anot J. Nekroiaus, etnografin? rainio dalis. Dr. A.

Bumblauskas yra pasteb?j?s, kad net jau pripainti istorikai veikaluose naudojasi taip vadinamu ,,irkli? metodu, kuomet norimi romantiniai faktai ikerpami ir sud?liojami pagal j? norus, nesivarginant kelis kartus patikrinti juos skirtinguose altiniuose. Be to, jau inom? dalyk? neverta kartoti.

Logika, kad iaul?n? seni?nijos usakymu buvo parayta kita istorin? knyga iaul?n? em?. ?ia galb?t daugiau d?mesio skirta sodie?i? gyvensenos raidai, tod?l pasiektas lauktas rezultatas.

Nemaai mediagos apie ydus, gyvenusius Betygalos krate, ji pateik? Linos Kantautien?s 2004 metais sudarytai knygai Raseini? krato ydai.

Poezijos myl?tojai laukia nauj? M. B. Navakauskien?s eili? ir linki jai k?rybin?s s?km?s visuose veiklos baruose.

Komentarų nėra